Kaip skelbiama pranešime, išrinktas tiekėjas bus atsakingas už krovinių stoties, jungčių su terminalais bei jų infrastruktūros (tunelio, kontaktinio tinklo, eismo kontrolės sistemas ir valdymo centro bei riedmenų priežiūros depo) projektus. Tai leis stotyje lanksčiai prižiūrėti krovinių gabenimui skirtus riedmenis. Projektuotojas taip pat turės pateikti Maardu sankryžos ir Pohjaranna kelių viaduko sprendinius. Pasiūlymų laukiama iki 2020 m. birželio 19 d.

„Mugos krovinių terminalas yra vienas svarbiausių „Rail Baltica“ krovinių pervežimo objektų, kuris išaugins tiek geležinkelio, tiek uosto vertę ir konkurencingumą. Mugos uostas turės unikalią infrastruktūrą, kuri leis operatyviai perkrauti prekes tarp geležinkelio, kelių ir vandens transporto. Taip pat sklandžiau vyks krovinių gabenimas, ypač vidutiniais atstumais, tarp Centrinės ir Pietų Europos, perkeliant juos iš kelių į geležinkelį. Džiaugiuosi, kad plėtodami šį projektą sėkmingai bendradarbiaujame su „Tallinna Sadama“ ir „Eesti Raudtee“, – cituojamas „Rail Baltic Estonia“ stebėtojų tarybos pirmininkas Tonu Grunberg. Anot jo, sujungti svarbiausią Estijos uostą su geležinkeliu bus ambicinga užduotis bet kuriai inžinerijos kompanijai.

„Europinė geležinkelio jungtis Estijos ir visų Baltijos šalių logistikos grandinę pakelia į kitą dimensiją. Dabartiniai Mugos uosto pajėgumai ir būsimas multimodalinis terminalas leis išplėtoti transporto centrą, kuris ne tik sukurs visiškai naują Šiaurės-Pietų transporto koridorių, bet ir atvers galimybes į Rytus ir Aziją“, – sakė „Tallinna Sadam“ valdybos pirmininkas Valdo Kalm. – Jau šiandien matome, kad daug didžiųjų tarptautinių logistikos kompanijų vertina „Rail Baltica“ sukuriamas galimybes. Toliau vystydami projektą nusiųsime jiems ženklą, kad projektą reikia įtraukti į savo ateities planus.“

Projektavimo darbų pirkimas nėra pirmasis Mugos krovinių uosto plėtros darbas. Jau anksčiau „Civitta Eesti AS“ ir „Deutche Bahn Engineering & Consulting“ išanalizavo Mugos prekybos potencialą. „Reaaalprojekt OU“ pradėjo pagerinti techninius sprendimus. Metų pradžioje buvo užbaigtas Mugos uosto eksploatacijos planas, kuriame buvo pateikta ir įvairių multimodalinio terminalo bei Mugos uosto infrastruktūros statybos alternatyvų analizė. Pasiūlytas sprendimas leis sukurti nuoseklią uosto infrastruktūrą, maksimizuoti sinergijas sujungiant „Rail Baltica“ ir uosto infrastruktūrą bei potencialių čia veikiančių krovinių terminalų pajėgumus.

Prognozuojama, kad užbaigus „Rail Baltica“ per Mugos terminale kasmet bus perkrauna 4-5 mln. tonų krovinių. Anot „Civitta Eesti AS“ ir „Deutche Bahn Engineering & Consulting“ atliktos analizės, per 20 metų šis skaičius išaugs iki 8-10 mln. tonų per metus.

Pirkimo dokumentus rasite čia – 1 ir 2.