„Praėjusį šildymo sezoną stebėjome drastiškus biokuro kainų pokyčius – per metus vidutinė biokuro kaina padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 10,78 EUR už MWh iki 23,34 EUR už MWh. Biokuro kainų šuolis tiesiogiai atsiliepė vidutinei šildymo kainai, kuri per metus išaugo kiek nuosaikiau – nuo 4,23 ct už kWh iki 7,45 ct už kWh“, – praėjusio sezono rezultatus komentavo pranešime cituoamas Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Per „Baltpool“ biržą praėjusį sezoną buvo pristatyta biokuro už 95 mln. eurų Praėjusį sezoną parduotos energijos apyvarta siekė 3,8 mln. MWh, palyginus su 2,5 mln. MWh per 2020-2021 m. sezoną.

Brangiausiai už biokurą mokėjo marijampoliečiai

Praėjusį šildymo sezoną brangiausiai už biokurą mokėjo Marijampolės ir Klaipėdos apskričių gyventojai, o mažiausiai – Utenos ir Šiaulių apskričių vartotojai. Remiantis „Baltpool“ kainų statistika, skirtingose apskrityse biokuro kainos svyravo nuo 21,79 EUR už MWh Šiaulių apskrityje iki 30,47 EUR už MWh Marijampolės apskrityje.

„Didelių kainų didėjimo skirtumų tarp apskričių nebuvo, panašus procentinis didėjimas buvo visoje šalyje. Jau įprasta matyti, kad Panevėžio, Šiaulių, Utenos apskrityse fiksuojamos šiek tiek mažesnės kainos dėl tam tikros tų miestų specifikos. Marijampolės, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskritys šiemet už biokurą mokėjo brangiau ir tai lėmė didesnes šilumos kainas“, – cituojamas V. Jonutis.

„Baltpool“ duomenimis, Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias trumpalaikių biokuro sandorių (ang. spot) kainų didėjimas. Palyginus su 2020-2021 m. sezonu, praėjusį sezoną Lietuvoje biokuras brango 2,3 karto (iki 26,56 EUR už MWh), kai Latvijoje – 2,1 karto (iki 25 EUR už MWh), o Estijoje – pusantro karto (iki 19,72 EUR už MWh).

Biokuro brangimą lėmė priklausomybė nuo Baltarusijos

„Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas pažymėjo, kad priklausomybė nuo biokuro importo iš Baltarusijos buvo pagrindinis veiksnys, turėjęs įtakos bendram biokuro ir šildymo kainos didėjimui.

„2020 m. baltarusiško biokuro dalis sudarė 32 proc. viso biokuro Lietuvoje, tačiau Baltarusijai dėl politinių priežasčių reikšmingai pakėlus biokuro kainas, importo dalis iš Baltarusijos 2021 m. nukrito iki 24 proc. Drastiškai sumažėjus baltarusiško biokuro importui, kainų lygis Lietuvoje gerokai išaugo. Akivaizdu, kad didelė priklausomybė nuo žaliavos iš nedraugiškos valstybės yra rizikingas reiškinys“, – komentavo V. Jonutis. Pasak eksperto, Estijoje biokuro iš Baltarusijos dalis buvo mažesnė, todėl ir bendras biokuro brangimas buvo kur kas mažesnis nei Lietuvoje.

Ateinantį sezoną – tolesnio kainų didėjimo tendencijos

Pasak V. Jonučio, sumenkus importui iš Baltarusijos, biokuro prieinamumas rinkoje mažėja, o tai lemia kainų augimą. Apie būsimą biokuro kainos augimą indikuoja skirtumas tarp biokuro kainos šią vasarą ir išankstinės besiformuojančios kainos ateinančiam žiemos sezonui. „Dabar matome, kad šis skirtumas formuojasi kaip 2018 m., yra didesnis nei įprastai, ir tai leidžia prognozuoti galimą kainų didėjimą. Mūsų vertinimais, šiuo metu formuojasi orientacinis biokuro kainų lygis, siekiantis apie 34 EUR už MWh“ – prognozavo „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.

Pasak V. Jonučio, žvelgiant į perspektyvą nereikia tikėtis, kad biokuro brangimą bent dalinai kompensuos alternatyvaus kuro – gamtinių dujų – kainos, kurios šiuo metu taip pat yra gerokai pakilusios. „Matome politines pastangas dėl karo Ukrainoje apriboti rusiškų gamtinių dujų importą, tačiau Europos šalių priklausomybė nuo rusiškų dujų yra didelė ir ją greitu metu nebus lengva sumažinti. Nereikėtų tikėtis, kad gamtinių dujų kaina sumažės ir tai padės sušvelninti šilumos kainų augimą Lietuvoje“, – teigė V. Jonutis, pridurdamas, kad biokuro kainos galėtų mažėti, jei dėl galimo pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo, rinkoje kristų medienos kainos.

Imasi sprendimų kainoms suvaldyti

Siekiant sumažinti biokuro kainų augimą, „Baltpool“ rinkos dalyviams pristatė naują prekybos produktą – kirtimo liekanas (SM3D). Pasak „Baltpool“ generalinio direktoriaus Andriaus Smaliuko, šis produktas padidintų vietinio biokuro pasiūlą rinkoje ir dalinai kompensuotų sumažėjusį importą.

„Padidinti vietinio biokuro prieinamumą galima šilumos gamintojams pradėjus naudoti kirtimo liekanas, kurių nepanaudotų rezervų Lietuvoje turime nemažai – jau yra priimtas sprendimas šilumos gamintojus įpareigoti naudoti 30 proc. kirtimo liekanų. Tikimės, kad šis produktas bus populiarus ir pasibaigus įtemptam laikotarpiui rinkoje, o tai leistų sumažinti importą iš trečiųjų šalių“ – teigė A. Smaliukas.

Be to, „Baltpool“ biokuro tiekėjams planuoja pasiūlyti pagreitinti atsiskaitymo už pristatytą biokurą terminus. Kuriama paslauga, kuri leistų tiekėjams gauti lėšas kitą dieną po kokybės ataskaitos suderinimo. Šis sprendimas, kaip rašoma „Baltpool“ pranešime, padėtų tiekėjams operatyviau padidinti apyvartinį kapitalą, kurį galima panaudoti pabrangusioms žaliavoms įsigyti.