Paprastai mokestinė NT vertė, pagal kurią skaičiuojami mokėtini mokesčiai, yra konkretaus NT objekto vidutinė rinkos vertė, kurią Registrų centras masinio vertinimo būdu perskaičiuoja kiekvienais metais. Vis dėlto, mokestinė vertė vidutinei rinkos vertei prilyginama ne rečiau kaip kas 5 metus. Pažymėtina, kad NT mokestinė vertė atskirais atvejais gali būti ir individualaus turto vertinimo būdu nustatyta NT rinkos vertė.

Pavyzdžiui, šiuo metu statiniams (butams, gyvenamiesiems namams, komercinėms patalpoms) aktualios mokestinės vertės nustatytos 2016 metais, tad nuo 2021 metų sausio 1 d. jos bus atnaujintos, t.y. prilygintos aktualioms vidutinėms rinkos vertėms. Taigi šiemet gyventojai NT mokestį už valdomą nekilnojamąjį turtą turi sumokėti pagal 2016 metų mokestines vertes, tačiau kitąmet mokestį reikės mokėti jau pagal atnaujintas 2021 metų mokestines vertes.

Kaip sužinoti savo NT mokestinę vertę?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę - pasinaudoti nemokama paieška Registrų centro internetiniame puslapyje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Paieškai reikalingas NT unikalus numeris, jį taip pat galima rasti Registrų centro interneto svetainėje https://www.registrucentras.lt/ntr/p/.

Šiuo metu, kaip praneša Registrų centras, paieškoje rodoma aktuali NT mokestinė vertė - būtent ją ir reikia naudoti VMI teikiant NT mokesčio deklaracijas už 2020 metus. Norėdami sužinoti, kokią mokestinę vertę už butus, namus ar kitus statinius reikės deklaruoti ateinančiais metais, kai galios atnaujintos mokestinės vertės, NT savininkai vidutinės rinkos vertės paieškoje adresu https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj gali pasitikrinti masiniu vertinimu įvertintų NT objektų projektines vidutines rinkos vertes, įsigaliosiančias nuo kitų metų. Paieškai taip pat reikės NT unikalaus numerio.

NT mokestis, primena Regictrų centras, mokamas ne atskirai už kiekvieną NT objektą, bet sumuojant ir vertinant visą asmeniui priklausantį turtą. Masiniu vertinimu nustatomos vidutinės rinkos ar mokestinės vertės išrašai turto savininkams pateikiami Registrų centro savitarnoje.NT savininkai mokestinę vertę taip pat gali sužinoti atvykę į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį ir užpildę prašymą. Fizinių asmenų pageidavimu aktualios mokestinės vertės išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.

Tais atvejais, kai norima sužinoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, praneša Registrų centras, būtina pateikti santuokos liudijimą. Kai norima sužinoti sutuoktinio ar kito savininko valdomo nekilnojamojo turto mokestines vertes, būtina pateikti notaro patvirtintą įgaliojimą.

Kai kuriems nekilnojamojo turto objektams, pavyzdžiui, inžineriniams statiniams, mokestinė vertė apskaičiuojama išlaidų (kaštų) metodu, todėl ją Registrų centras apskaičiuoja ir perskaičiuoja tik pareiškėjui kreipiantis į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį, užpildžius prašymą ir apmokėjus vertės perskaičiavimo darbus. Išlaidų (kaštų) metodu apskaičiuota mokestinė vertė galioja 5 metus, tačiau pareiškėjas gali pateikti prašymą perskaičiuoti mokestinę vertę dažniau.

Kam priklauso mokėti NT mokestį?

Kaip skelbė VMI, šiais metais taikomi tie patys NT mokesčio tarifai kaip ir pernai, tačiau pasikeitė NT neapmokestinamoji riba: pernai ji buvo 220 tūkst. eurų, o šiais metais - 150 tūkst. eurų. Auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, NT neapmokestinamoji riba yra didesnė - 200 tūkst. eurų.

NT mokesčiu apmokestinami tokie gyventojams nuosavybės teise priklausantys gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai (arba tokio turto dalys), esantys Lietuvos teritorijoje, kurie nėra priskirti neapmokestinamajam NT.

NT mokestį gyventojai turi kasmet deklaruoti ir sumokėti iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos. Preliminariais VMI duomenimis, už 2020 m. mokestinį laikotarpį NT mokesčio deklaracijas turės pateikti apie 19 tūkst. gyventojų ir jiems preliminariai apskaičiuota apie 7,1 mln. eurų mokėtina suma.

Kalbant apie žemės sklypus, Registrų centro apskaičiuojamos mokestinės vertės yra naudojamos tik kaip pagrindas konkrečiai mokesčio sumai apskaičiuoti. Šios vertės yra pateikiamos VMI, kuri kasmet nustato konkrečias mokėtinas sumas kiekvienam žemės savininkui.

Kaip nustatomos mokestinės vertės?

Registrų centras kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies masinį NT vertinimą, perskaičiuoja NT objektų vidutines rinkos vertes. Šios vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Statiniams mokestinės vertės paskutinį kartą nustatytos ir galioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos, žemės sklypams - nuo 2018 m. sausio 1 dienos. Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams įsigalios nuo 2021 m. sausio 1 dienos, o žemės sklypams - nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Atliekant masinį vertinimą naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti pirkimo-pardavimo sandorių duomenys ir įvertinama panašių NT objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių NT sandorių duomenimis. Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto valdymo forma, suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi.

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį nekilnojamojo turto objektų kiekį.

Kur naudojamos NT vidutinės rinkos vertės?

Vidutinės rinkos vertės yra naudojamos ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti. Šios vertės aktualios ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat gali būti naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti.

Šios vertės taip pat naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus, jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Notarams tvirtinant turto perleidimo sandorius, jų paslaugų įkainiai taip pat dažnai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis, rašoma pranešime.