Šiuo metu intensyviai vykstantis „Romuvos“ pastato remontas turėtų būti baigtas dar šiemet, o kitų metų pradžioje planuojama atverti duris žiūrovams.

„Tikslią atidarymo datą paskelbsime, kai darbai artės pabaigos link. „Romuva“ remontui uždaryta dar 2016 metų lapkritį. Pirmiausia atlikti būtini darbai kino salėje. Po to baigtas rengti pastato rekonstrukcijos techninis projektas ir surengtas rangos darbų viešasis pirkimas. Visa tai užtruko kiek ilgiau nei planavome, tačiau dabar viskas vyksta sklandžiai ir pagal grafiką. Viliamės, kad per šiuos metus darbai bus baigti“, – kalbėjo Kauno kino centro „Romuva“ laikinoji vadovė Monika Inčerytė.

Kauno sav. nuotr.

1940 metais pastatytame kino teatre „Romuva“ bus atnaujinti visi inžineriniai tinklai, šildymo ir vėdinimo sistemos, durys, langai, sutvarkytas fasadas. Pokyčiai laukia ir pačios kino salės – ji bus pritaikyta ne vien filmų rodymui, bet ir scenos menams, čia galės vykti šiuolaikinio šokio bei kitokie pasirodymai.

Antrame aukšte bus įkurta erdvė, skirta edukacinėms dirbtuvėms. Po rekonstrukcijos kauniečiams ir miesto svečiams bus organizuojamos ekskursijos po „Romuvos“ pastatą.

Pirminė numatyta bendra „Romuvos“ rekonstrukcijos vertė buvo 2,3 mln. eurų. Tačiau jau dabar pavyko šią sumą sumažinti 400 tūkst. eurų: viešųjų pirkimų konkurse statybų kompanijos pasiūlė palankesnę kainą, todėl rangos darbai vietoje planuotų 1,8 mln. eurų kainuos 1,4 mln. Taigi ir bendra projekto kaina šiai dienai krenta iki maždaug 1,9 mln. eurų.

Šiek daugiau kaip milijonas eurų projektui įgyvendinti  bus skirta pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Darbai vykdomi įgyvendinant projektą „Kauno kino centro „Romuva“ kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę“. Likusias lėšas skiria Kauno miesto savivaldybė.

Kaune esanti „Romuva“ – tai ne tik vienintelis nuo tarpukario išlikęs kino teatras, bet ir labai svarbus kultūrinis objektas plačiąja prasme. Kaunas brangina savo istoriją, todėl natūralu, jog beveik pusė rekonstrukcijai reikiamų lėšų paskirta būtent iš miesto biudžeto. Tai yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, jam suteiktas „Europos paveldo ženklas“. Be to, tai yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojantis patekti į UNSECO Pasaulio paveldo sąrašą, – rašoma savivaldybės išplatintame pranešime.