Tiekimo grandinių sutrikimai, padidėjęs infliacinis spaudimas ir kiti tarptautiniai iššūkiai prislopino Lietuvos ekonomikos plėtrą. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ekonomika augo 4,8 proc. Daugiausia prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo gamybos sektorius, nusvėręs mažiau palankius aktyvumo pokyčius statybos ir dalyje paslaugų sektoriaus.

Net ir esant iššūkių tarptautinėse rinkose, Lietuvos apdirbamoji gamyba gerina pardavimo apimties rekordus. Prekybos su Baltarusija ribojimai, konflikto su Kinija pasekmės, taip pat tebesitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir įtampa žaliavų rinkose kol kas nesustabdė apdirbamosios gamybos šakų plėtros. Pastaruoju metu ji bene kiekvieną mėnesį gerina pardavimo rekordą. Kartu pažymėtina, kad ši tendencija būdinga nemažai daliai apdirbamosios gamybos šakų. Pavyzdžiui, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pardavimų mėnesinis rekordas buvo pasiektas chemijos, maisto, naftos perdirbimo, gamybos priemonių, baldų ir medienos, plastikų ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos šakose. Arti tokio rekordo buvo ir transporto pramonė. Nors šiuo metu aiškių sektoriaus aktyvumo lėtėjimo ženklų nėra, visiškai atmesti tokios raidos nederėtų dėl itin didelio nepalankių rizikų skaičiaus, tarp kurių kaip svarbiausius derėtų išskirti geopolitinius iššūkius, tiekimo grandinių sutrikimus, darbo jėgos trūkumą, turimų gamybos pajėgumų itin didelį panaudojimą.

Paslaugų sektoriaus raida – fragmentuota. Nemaža dalis paslaugų sektorių, labiau besiorientuojančių į namų ūkius, gana sparčiai atsigavo, o kiti, pavyzdžiui, transporto sektorius, patyrė plėtros iššūkių. Po stipraus praėjusių metų pirmojo pusmečio, antrąjį pusmetį transporto sektoriaus gabenamų krovinių apyvarta vėl tapo mažesnė, nei buvo prieš pandemiją, 2019 m. pabaigoje. Prie tokios jos raidos labiausiai prisidėjo sumenkusi tiek geležinkelių transporto, tiek kelių krovininio transporto krovinių apimtis. Abiem šiems transporto sektoriams susiduriant su iššūkiais (geležinkelių transportui – su įvestomis sankcijomis Baltarusijai, kelių krovininiam transportui – su nuo šių metų vasario mėn. įsigaliosiančiais papildomais mobilumo paketo reikalavimais), tolesnė jų plėtra gali būti apribota.

 Po metus trukusio itin spartaus augimo nuo praėjusių metų vidurio būsto statybos darbų apimtis pradėjo sparčiai mažėti ir šiuo metu, įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, yra beveik šeštadaliu mažesnė, nei buvo piko metu praėjusiais metais. Tokiai viso statybų sektoriaus raidai įtakos turi darbuotojų, gamybos įrenginių ir medžiagų trūkumas.  

Statybų sektoriaus darbų apimtis ir toliau yra mažesnė, nei buvo prieš pandemiją. Panaši visų pagrindinių statybos segmentų – būsto, negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių statybos – padėtis. Tiesa, raidos tendencijos šiuose sektoriuose skiriasi. Negyvenamųjų pastatų statyboje itin didelis krytis buvo fiksuotas 2020 m., 2021 m. stebėta atsigavimo ženklų, o inžinerinių statinių statyboje atvirkščiai – 2020 m. statybų apimtis augo, 2021 m. antrąją pusę ji reikšmingai sumažėjo. Tokia pastarojo segmento raida yra labiausiai sietina su itin stipriai sumenkusiomis valdžios sektoriaus investicijomis (nemenka dalimi dėl padidėjusių investicinių projektų sąmatų). 

Dar didesnių statybos darbų apimties svyravimų stebėta būsto statyboje. Po metus trukusio itin spartaus augimo nuo praėjusių metų vidurio būsto statybos darbų apimtis pradėjo sparčiai mažėti ir šiuo metu, įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, yra beveik šeštadaliu mažesnė, nei buvo piko metu praėjusiais metais. Tokiai viso statybų sektoriaus raidai įtakos turi darbuotojų, gamybos įrenginių ir medžiagų trūkumas. Verslo tendencijų apklausose statybos įmonių dalis, nurodžiusi darbo jėgos trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, šiuo metu yra didžiausia nuo pasaulinės finansų krizės laikų, o statybos įmonių, patiriančių gamybos įrenginių arba medžiagų trūkumą, dalis – didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios.

Naujausiose Lietuvos banko prognozėse numatomas šių metų Lietuvos ekonomikos augimas turėtų būti lėtesnis nei 2021 m. Labiausiai prie tokios raidos prisidės gerokai lėtesnė prekių ir paslaugų eksporto plėtra. Tokiai eksporto raidai įtakos turės ne tik geopolitiniai veiksniai, iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios pakilęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis ar darbo jėgos trūkumas, bet ir aukšta palyginamoji bazė. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į dabar matomas palankias ir nepalankias rizikas ekonomikos augimui, labiau tikėtina, kad ateityje Lietuvos ekonomika augs lėčiau, nei šiuo metu yra numatoma.