„Kauno geležinkelio mazgas taps vienu svarbiausiu Lietuvos logistikos centru. Kauno geležinkelio stoties esami keleivių vežimo maršrutai bus papildyti „Rail Baltica“ tarptautiniais keleivių vežimo maršrutais Varšuva – Kaunas – Vilnius bei Varšuva – Kaunas – Panevėžys – Ryga – Parnu – Talinas. Taip pat, prisitaikant prie šių dienų logistikos tendencijų, bus tęsiamas Kauno intermodalinio terminalo modernizavimas“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Anot jo, jau netolimoje ateityje į Kauno intermodalinį terminalą „Rail Baltica“ geležinkeliu bus pradėtos gabenti automobilių puspriekabės, kurios Latvijos ir Estijos kryptimis bus gabenamos automobilių transportu „Via Baltica“ automagistrale. Tad 2026-aisiais Kauno geležinkelio mazgas turi būti pasirengęs priimti ne tik traukinius su europinio standarto riedmenimis, bet ir atitikti nuolat augantį keleivių ir intermodalinių krovinių vežimo poreikį. 

Pagal pasirašytą sutartį „Ardanuy Ingenieria S.A.“ įsipareigoja parengti optimalius projekto „Rail Baltica“ geležinkelio išvystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge, numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Rengiant planą bendrovė turės atlikti planuojamos teritorijos inžinerinius tyrinėjimus, archeologinius žvalgymus, parengti planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica“ geležinkelio ir jo infrastruktūros objektų, reikalingų geležinkelio išvystymui Kauno geležinkelio mazge, alternatyvomis. Identifikavus geriausią alternatyvą, bendrovė turės parengti konkrečiuosius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Parengtas planas turės numatyti geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, Kauno intermodalinio terminalo, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros ir pertvarkymo sprendinius, taip pat inžinerinės infrastruktūros–šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir kitų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ir statybos sprendinius.

Infrastruktūros vystymo plano rengimas kainuos 1,065 mln. eurų ir bus finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Kaip pranešama, numatoma, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, tuo tarpu projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos. Baigus statybos darbus bus atlikti Kauno keleivių stoties rekonstrukcijos darbai, nutiesta šiuo metu trūkstama prekinių traukinių eismui skirta Kauno miesto „Rail Baltica“ geležinkelio aplinkkelio dalis Rokai – HES – Palemonas. Remiantis poveikio aplinkai vertinimo rezultatais bus įrengtos triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonės. Automobilių eismo saugumui didinti bus rekonstruotos Jiesios g., Sąnašos g. ir Rokelių g. geležinkelio pervažos. Palemono kelyno teritorijoje rekonstruotas esamas pėsčiųjų viadukas bei padidintas Kauno intermodalinio terminalo pralaidumas.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.

Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.