2021 birželio 24 d. ketvirtadienis, 9:15
Reklama  |  facebook

Rengs Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo infrastruktūros planą

2020-09-11 12:57
Susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir paslaugų teikėjas Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.“ pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Sutarties vertė – 1,065 mln. eurų (be PVM). Planuojama, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, o projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos.
nuotrauka
Rail Baltica/FB iliustr.


Minimos įmonės
LTG Infra (Lietuvos geležinkelių infrastruktūra), AB
Ardanuy Ingenieria S.A. Ispanijos įmonė,

„Kauno geležinkelio mazgas taps vienu svarbiausiu Lietuvos logistikos centru. Kauno geležinkelio stoties esami keleivių vežimo maršrutai bus papildyti „Rail Baltica“ tarptautiniais keleivių vežimo maršrutais Varšuva – Kaunas – Vilnius bei Varšuva – Kaunas – Panevėžys – Ryga – Parnu – Talinas. Taip pat, prisitaikant prie šių dienų logistikos tendencijų, bus tęsiamas Kauno intermodalinio terminalo modernizavimas“, – pranešime cituojamas „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Anot jo, jau netolimoje ateityje į Kauno intermodalinį terminalą „Rail Baltica“ geležinkeliu bus pradėtos gabenti automobilių puspriekabės, kurios Latvijos ir Estijos kryptimis bus gabenamos automobilių transportu „Via Baltica“ automagistrale. Tad 2026-aisiais Kauno geležinkelio mazgas turi būti pasirengęs priimti ne tik traukinius su europinio standarto riedmenimis, bet ir atitikti nuolat augantį keleivių ir intermodalinių krovinių vežimo poreikį. 

Pagal pasirašytą sutartį „Ardanuy Ingenieria S.A.“ įsipareigoja parengti optimalius projekto „Rail Baltica“ geležinkelio išvystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge, numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Rengiant planą bendrovė turės atlikti planuojamos teritorijos inžinerinius tyrinėjimus, archeologinius žvalgymus, parengti planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica“ geležinkelio ir jo infrastruktūros objektų, reikalingų geležinkelio išvystymui Kauno geležinkelio mazge, alternatyvomis. Identifikavus geriausią alternatyvą, bendrovė turės parengti konkrečiuosius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Parengtas planas turės numatyti geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, Kauno intermodalinio terminalo, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros ir pertvarkymo sprendinius, taip pat inžinerinės infrastruktūros–šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir kitų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ir statybos sprendinius.

Infrastruktūros vystymo plano rengimas kainuos 1,065 mln. eurų ir bus finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Kaip pranešama, numatoma, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, tuo tarpu projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos. Baigus statybos darbus bus atlikti Kauno keleivių stoties rekonstrukcijos darbai, nutiesta šiuo metu trūkstama prekinių traukinių eismui skirta Kauno miesto „Rail Baltica“ geležinkelio aplinkkelio dalis Rokai – HES – Palemonas. Remiantis poveikio aplinkai vertinimo rezultatais bus įrengtos triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonės. Automobilių eismo saugumui didinti bus rekonstruotos Jiesios g., Sąnašos g. ir Rokelių g. geležinkelio pervažos. Palemono kelyno teritorijoje rekonstruotas esamas pėsčiųjų viadukas bei padidintas Kauno intermodalinio terminalo pralaidumas.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.

Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2021-06-21 16:29
Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis pristatė Utenoje vykusiame susitikime s...
nuotrauka
2021-06-21 15:47
Gegužės mėnesio pradžioje iš dalies pradėjus leisti eismą Liepkalnio–Žirnių g.–Minsko pl. sankryža ir naujuoju viaduku, vairuotojams buvo kilę sunkumų dėl tebevykstančių darbų eismo juostose ir jų pakraščiuose. Jau nuo šiandien, birželio 21 d., situacija sankryžoje pagerės, nes atidaroma nuovaža į d...
nuotrauka
2021-06-21 15:39
Norėdami gyventi patogiai, naudojame, nors ir ekonomiškesnių, bet daugiau elektros prietaisų. Šiuo metu elektrai išgauti dažniausiai yra deginamas iškastinis kuras. Visgi, situacija keičiasi – siekiant užtikrinti tvarią žmonijos ateitį, vis intensyviau ieškoma sprendimų, padedančių pereiti prie švar...
nuotrauka
2021-06-21 14:22
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tęsia nematomo Vilniaus atnaujinimą, todėl šiandien prasideda pirmieji šilumos trasų rekonstrukcijos darbai Vokiečių gatvės pėsčiųjų alėjoje. Siekiant sumažinti nepatogumus gyventojams ir verslui, darbai bus atliekami keliais etapais. Taip pat startuoja ir ilgiausią...
nuotrauka
2021-06-18 10:24
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad įpusėjo Lentvario pervažos rekonstrukcija: sėkmingai užbaigta sudėtingiausia šio projekto dalis – gelžbetoninių tunelio konstrukcijų stūmimas po geležinkelio bėgiais, nestabdant traukinių eismo.
nuotrauka
2021-06-11 10:00
Pavasario pradžioje „Vilniaus vandenys" paskelbė aukcione parduodanti dalį bendrovei priklausančių, Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode esančių pastatų. Aukcionas buvo sėkmingas, nebenaudojami pastatai parduoti už triskart didesnę nei pradinę kainą. Gautus pinigus bendrovė nusprendė skirti sparte...
nuotrauka
2021-06-10 09:25
Vilniaus rajone pradedami valstybinės reikšmės rajoninio kelio Bendoriai-Riešė-Kalinas pusės kilometro ruožo ir tilto per Riešės upę rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcijos darbus Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu atliks darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. ...
nuotrauka
2021-06-09 10:05
„LTG Infra“ po konsultacijų su rinka patikslino reikalavimus ir skelbia atnaujintą konkursą dėl geležinkelio tilto per Nerį statybos rangos darbų. Šalia Jonavos planuojamas įrengti tiltas bus sudėtingiausias „Rail Baltica“ inžinerinis įrenginys ir ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2021-06-09 09:43
Energetikos ministerija skirs papildomą 2,4 mln. finansavimą iš Sanglaudos fondo žmonėms, norintiems įsirengti saulės elektrines. Baigus vertinti per balandžio mėnesį pateiktas paraiškas 1,5 mln. eurų buvo skirti 881 gyventojui saulės elektrinėms iš elektrinių parkų įsigyti.
nuotrauka
2021-06-08 11:03
Kasmet Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) išduoda apie 18 tūkst. sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje.
nuotrauka
2021-06-07 10:24
AB „Kelių priežiūra“ nuo liepos 1 d. šalies šiaurės ir vakarų regionuose įsikūrusios kelių tarnybos bus aprūpintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta elektros energija. Tai sudarys beveik 50 proc. visos bendrovės perkamos elektros energijos.
nuotrauka
2021-06-04 18:05
Šilumos perdavimo tinklų Plungės mieste statybos ir rekonstravimo projektą įgyvendins konkursą laimėjusi „Požeminių darbų“ įmonė.
nuotrauka
2021-06-04 10:56
Balandžio mėnesį, kuomet gyventojai galėjo teikti paraiškas saulės elektrinėms įsirengti, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė beveik 4200 prašymų. Iš jų beveik 4050 atitiko finansavimui gauti keliamus reikalavimus. Bendra jų prašoma suma siekia beveik 11 mln. eurų.
nuotrauka
2021-06-02 08:53
UAB Merko statyba stato vėjo jėgainių parką Anykščių rajone pagal sutartį su bendrove „Anykščių vėjas“. Sutarties vertė viršija 4 mln. eurų, darbus planuojama baigti 2021 m. rugsėjį.
nuotrauka
2021-06-02 07:50
Autonominės saulės elektrinės tapo prieinamos beveik visiems namų savininkams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pastebi, kad padaugėjo atvejų, kai gyventojams, nusprendusiems ant pastato stogo ar žemės sklype sumontuoti saulės el...
nuotrauka
2021-05-28 07:15
Pandemija spartina verslo įmonių sprendimus – verčia ieškoti tvarių ir pačių racionaliausių. UAB „Požeminės linijos“ (POLI) pasirinko įveikti pandemijos iššūkius ir užsitikrinti stabilumą naujomis technologijomis, sprendimais, leidžiančiais efektyviau, kokybiškiau ir pigiau atlikti darbus.
nuotrauka
2021-05-27 09:51
„Ignitis grupė“ pirmą kartą pagamino elektros energiją Lenkijoje, čia plėtojamame Pomeranijos vėjo elektrinių parke. Viename iš didžiausių tokio tipo parkų Lenkijoje pagaminta elektra į tinklą buvo perduota atlikus techninius bandymus.
nuotrauka
2021-05-19 14:57
Kuršėnuose esančiame saulės elektrinių parke nuo šiol gyvena beveik 50 avių kaimenė. Tai pirmasis Lietuvoje saulės parkas, kuriame žolę rupšnos nykstančios baltiškos avys – škudės. Šis saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ sprendimas leis tiekti dar žalesnę energiją vartotojams.
nuotrauka
2021-05-19 08:45
Vakar „LitPol Link“ keitiklių stotį, esančią prie Alytaus, atgabentas ir iškrautas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius. Tai yra vienas iš kertinių įrenginių, reikalingas užbaigti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą.
nuotrauka
2021-05-18 09:47
Gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje jau perkopė 10 tūkst., ir vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius jie pagamino daugiau elektros energijos nei per visus 2019 m.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra