Šį žemėlapį ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kūrė bendradarbiaudama su savivaldybėmis ir dviratininkus vienijančiomis bendruomenėmis.

„Mūsų sudarytas nacionalinis dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapis – ledkalnio viršūnė, link kurios vedė pirmą kartą per 30 metų įgyvendintas sudėtingas procesas. Iki šiol dviračių infrastruktūros plėtra nacionaliniu mastu buvo vykdoma gan epizodiškai, esama infrastruktūra nebuvo inventorizuota, nebuvo apibrėžti ir jos prioretizavimo kriterijai. Kurdami žemėlapį, įvertinome turimą infrastruktūrą, sutarėme dėl infrastruktūros prioritetų nustatymo algoritmo, pagal kurį kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybėmis nustatytas bendras plėtros poreikis ir svarbiausios jungtys“, – cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak ministro, žemėlapis bus naudingas kiekvienam gyventojam, norinčiam pamatyti jo savivaldybėje esančius takus, jų plėtros planus, teikti pastabas ir pasiūlymus. Visuomenei, savivaldybėms, verslui, vystytojams bus aiškiau, kokie ir kodėl vystomi takai bei trasos, kokie plėtros prioritetai. Naudodamasis šiais duomenimis, verslas galės sukurti inovatyvių sprendimų kelionių dviračiais skatinimui.

Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių driekiasi 2 tūkst. km takų, dar 1 tūkst. km takų įrengta šalia vietinės reikšmės kelių. Iki 2035-ųjų numatoma abiejų kategorijų rodiklius pagerinti dar po 1 tūkst. km. Tam numatoma virš 300 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos. Prioritetiniais laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose.

Prioritetai sudėlioti taip, kad kiekviena savivaldybė turėtų bent po vieną naują pėsčiųjų ir dviračių taką. Į tai ir yra orientuota valstybinės reikšmės keliuose esančios infrastruktūros vystymo idėja. Savivaldybių išskirtų aukščiausio prioritetinių takų bendras ilgis – 304 km. Pirmieji 150–200 km Lietuvoje turėtų nusidriekti jau per 2023–2024 m.

Visuomenei pristatytas žemėlapis pasižymi keliais svarbiais funkcionalumais, pavyzdžiui, jame LAKD patalpino jau esamos infrastruktūros būklę bei planuojamų darbų eiliškumą. Įrankis taip pat kaupia papildomą informaciją, pavyzdžiui, numato preliminarius įgyvendinimo terminus.

Nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtros žemėlapio pristatymas – vienas iš Europos judumo savaitės renginių, organizuojamų Susisiekimo ministerijos. Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės teigimu, pristatyti ambicingus infrastruktūros plėtros planus šią savaitę – ne tik simboliškas, bet ir daug žadantis sprendimas.

„Senajame žemyne dviračių kultūra itin išvystyta, pavyzdžiu galime laikyti Nyderlandus, kuriuose dviratininkų, nepriklausomai nuo jų socialinio ir ekonominio statuso, eismas intensyvus ištisus metus. Šioms transporto priemonėms idealiai pritaikytos miestų gatvės, o saugiam jų laikymui po stogu įrengiamos kelių aukštų stovėjimo aikštelės. Dviračių kultūros Lietuvoje neužauginsime per dieną ar dvi, tačiau tam, kad ją užaugintume apskritai, pirmiausia turime sudaryti būtinas sąlygas, sukurti tokią infrastruktūrą, apie kurią diskutuojame šiandien“, – neabejojo A. Vaiciukevičiūtė.

Pasak LAKD vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, Kelių direkcija didesnį dėmesį nei anksčiau skiria pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių įrengimui.

„Šiais metais rengiamas gausus pluoštas projektų, kad būtų galima juos pradėti įgyvendinti ateinančiais metais. 2023 m. planuojama įrengti 60 km, o 2024 m. – jau 100 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Tikimės, kad didinat finansavimą, tokios infrastruktūros plėtrai įrengiamų kilometrų skaičius kasmet augs“, – sakė R. Lipkevičius.

Parengtą nacionalinės dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapį rasti galite čia.