Pasak S. Skurdenio, susidomėjimą ne kiekvienam bendraamžiui įprasta sritimi pažadino suvokimas, kaip sparčiai technologijos vystosi ir kaip smarkiai jos gali palengvinti šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Tuo jaunuolis kasdien įsitikina jau daugiau nei dešimtmetį gyvendamas išmaniame būste. Įdomu, kad tai buvo vienas pirmųjų privačių objektų Lietuvoje, kuriame kasdieniai procesai – nuo vėdinimo iki šildymo ar apsaugos sistemos – buvo patikėti technologijoms.

„Žaviuosi technologijų pažanga ir tuo, kokius privalumus jos gali suteikti. Manau, kad šiandien be išmanių sprendimų jau sunkiai išgyventume. Nuo mažų dienų gyvendamas jų apsuptyje ir ėmęs geriau suprasti, kaip veikia mūsų namai, kokį komfortą jie suteikia, panorau gilintis į su tuo susijusias sritis: elektroniką, automatiką ir programavimą“, – prisimena S. Skurdenis, su šiomis sritimis susipažinęs būdamas vos dvylikos ir jau spėjęs pats praktiškai prie jų prisiliesti.

Norėdamas geriau suvokti ir įsisavinti mokykloje dėstomos fizikos teoriją, jaunuolis netgi pradėjo namuose eksperimentuoti, tad atrastas pomėgis būsimam abiturientui palengvina mokymosi procesą. Vienas paskutinių S. Skurdenio eksperimentų rezultatų – elektromagnetinės spynelės mokyklinei daiktų saugojimo spintelei prototipas.

Hobį sieja su ateities profesija

Nors iki studijų pradžios ir galutinio apsisprendimo, kuria linkme rinktis studijas, dar yra šiek tiek laiko, S. Skurdenis įsitikinęs – suks technologinių mokslų kryptimi. Tai viena priežasčių, kodėl jis nusprendė baigti jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ organizuojamus vieno populiariausių išmaniųjų namų sistemų standartų KNX mokymus ir įgyti diplomą, kuris yra pripažįstamas daugiau nei 120 šalių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Jei nuoširdžiai kažko sieki, turbūt viskas įmanoma ir mokantis savarankiškai, tačiau trunka ilgiau ir negali būti 100 proc. tikras dėl įgytų žinių lygio, kokybės. Dėl to visiškai netikėtai atsiradus laisvai vietai mokymų grupėje, nedvejodamas pasinaudojau galimybe pirmiausia todėl, kad mane išties domina technologinės naujovės ir jų praktinis pritaikomumas. Be to, tikiuosi, jog kompetenciją šioje srityje žymintis tarptautinis sertifikatas bus vertinga investicija į mano profesinę ateitį“, – aiškina S. Skurdenis.

Paklaustas apie iššūkius bei džiaugsmus, kuriuos teko patirti kursų metu, vaikinas atviras – teorinė dalis buvo sunkiausia.

„Tai šiek tiek priminė mokyklą, tačiau suprantu, kad teorija yra svarbus praktinių įgūdžių pamatas ir to neišvengsi. Užtat likęs laikas, įskaitant pusdienį trukusį egzaminą, prabėgo be galo įdomiai – išmokę, kaip KNX sprendimai veikia ir kaip juos programuoti, gaudavome skirtingas praktines užduotis. Toks intuityvus ir paprastas praktikavimosi būdas visiškai neprailgo ir labai įtraukė, o įgytas žinias iškart buvo galima pritaikyti realybėje“, – apie kursų specifikos niuansus pasakoja jauniausias KNX specialistas.

Įgijo reikiamus bazinius įgūdžius

Gauti teorinių žinių ir sujungti jas su praktine patirtimi išmaniųjų namų srityje – esminis tikslas, kurio „JUNG Vilnius“ rengiamuose KNX kursuose pavyksta pasiekti net anksčiau neįsivaizdavus, kaip realizuojamas vienas ar kitas išmaniojo namo sprendimas.

S. Skurdenio manymu, norint sėkmingai baigti specialų mokymo kursą, nebūtina turėti jokių papildomų kompetencijų – viskas profesionaliai išdėstoma vos per 40 akademinių valandų. Tačiau tokios asmeninės savybės kaip smalsumas ir noras sužinoti daugiau, pasak jaunuolio, tikrai nepamaišys.

Mokantis vaikinui teko prisiliesti prie visų išmanaus namo sistemos diegimo etapų. Išmaniųjų jungiklių, jutiklių, valdiklių ir kitų sistemos valdymo elementų sujungimo, kaip tai daro profesionalūs elektrikai, virtualaus projektavimo kompiuteryje ir galiausiai programavimo – tai yra sukurto projekto „perdavimo“ išmaniesiems įrenginiams, vykdantiems numatytas funkcijas pagal tam tikrą algoritmą.

„Baigęs kursą įsitikinau, kad labiausiai mane stebina ne kokia nors viena konkreti išmanaus namo funkcija, o visos sistemos moduliarumas – daugybės atskirų savarankiškų elementų veikimas išvien. Pagal KNX standartą išmanių namų sprendimus gamina daugiau nei 500 skirtingų partnerių – visi jų kuriami įrenginiai gali „kalbėtis“ tarpusavyje. O aš visus juos, beje, jau galiu suprogramuoti viena programa, kurios subtilumus perpratau mokydamasis“ – džiaugiasi S. Skurdenis.

Lengvai geba patobulinti savo „išmanų“ kambarį

Nors išmanių sprendimų programavime šešiolikmetis KNX specialistas kol kas jaučiasi stipriausiai, jis ryžtingai užsibrėžęs tobulinti ir kitus įgūdžius, kad jau netrukus galėtų pats įdiegti, suprojektuoti ir užprogramuoti visas namų funkcijas į vieną visumą sujungiančią sistemą. Vos pramokęs, kaip ją valdyti, S. Skurdenis ėmėsi pirmojo projekto – savo išmanaus kambario modifikavimo pagal asmeninius poreikius.

„Mūsų namuose išmanūs sprendimai buvo įdiegti prieš trylika metų, tad pats laikas viską atnaujinti. Tiesa, taip entuziastingai į šią idėją žvelgiu tik aš – nors jau turiu visas reikiamas žinias, kaip tą padaryti, tėvai kartais baiminasi, kad kas nors nepavyks. Tačiau labai greitai prisimena, jog turbūt ne veltui kursus baigiau ir egzaminą išlaikiau aukščiausiais balais visoje grupėje“, – šypsosi S. Skurdenis.

Iš profesionalių KNX ekspertų žinių sėmęsis S. Skurdenis pirmuoju mokytoju visgi vadina savo tėtį Raimundą Skurdenį, daugybę metų dirbantį išmaniųjų namų sistemų srityje ir prisidėjusį prie vienų pirmųjų išmanių namų Lietuvoje atsiradimo: „Kai pradėjau domėtis elektros sistemomis ir apskritai technologine pažanga išmanių pastatų srityje, jis buvo žmogus, pateikdavęs atsakymus į vis dažniau kildavusius klausimus apie tai, kas, kodėl ir kaip vyksta mūsų išmaniuose namuose.“

Paprašytas patarti bendraamžiams, norintiems sieti savo gyvenimą su technologijomis, tačiau nežinantiems, nuo ko pradėti, jauniausias KNX specialistas Lietuvoje S. Skurdenis siūlo startuoti nuo to, kas atrodo įdomiausia – net jei tema sunkesnė, palengva ateisiančios žinios padės suprasti vis daugiau: „Ir jokiu būdu nenuleiskite rankų, jei pirmą sykį pabandžius kažkas nepavyko arba nesužadino smalsumo – reikia duoti technologijoms antrą šansą ir jas prisijaukinti.“