„Siekiame sumažinti rizikas ir grėsmes, susijusias patikimu sistemos veikimu ir darbo stabilumu, ir išvengti situacijos, kai pasinaudojus priešiškų šalių gamintojų įranga vienu metu galima atjungti grupę gamintojų ar kitų paslaugų teikėjų ir sutrikdyti sistemos stabilumą arba visiškai sutrikdyti jos veiklą, - sako Energetikos ministerijos pranešime cituojamas ministras Dainius Kreivys. - Informacinės technologijos – vienas iš pagrindinių įrankių, naudojamas priešiškų valstybių ir organizacijų, todėl kibernetinio saugumo stiprinimas – neatsiejama fizinio elektros energetikos sistemos saugumo dalis“.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 000 didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos. Dalies jų valdymo sistemos – kiniškos ir valdomos nuotoliu, dėl ko išlieka galimybė nesankcionuotai paveikti ar valdyti elektros gamybą ir kaupimą nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, prisijungus nuotoliu ją įjungti, išjungti, keisti parametrus, sugadinti ar kitaip paveikti.

Jei šiems pasiūlymams pritars Vyriausybė ir Seimas, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. tinklų operatoriai minėtų nesaugių įrenginių negalės prijungti prie elektros tinklų. Tuo tarpu kiniškas valdymo sistemas jau naudojantys saulės ir vėjo jėgainių parkų bei energijos kaupiklių valdytojai turėtų pakeisti jas iki 2026 m. sausio 1 d.

Kinija patenka į sąrašą šalių, kurios pagal Nacionalinio saugumo strategiją kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui.

Nacionalinio kibernetinio saugumo būklės 2023 m. ataskaitoje nurodoma, jog pernai kibernetines grėsmes Lietuvoje kėlė programišių grupuočių, siejamų su Rusija ir Kinija, kenkimo veikla bei virsmo technologijų sparti plėtra ir naudojimas, taip pat Rusijos karas Ukrainoje.