Reikalavimai nedarbo išmokai – griežtesni

Nuo liepos vienas svarbiausių pokyčių – teisę į nedarbo išmoką turintis asmuo privalės būti sukaupęs ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Iki šiol šis laikotarpis buvo vertinamas per 30 mėnesių.

Keičiasi ir prašymo pateikimo tvarka. Bedarbio statusą įgiję Užimtumo tarnybos klientai dėl nedarbo išmokos galės kreiptis per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso suteikimo dienos. Ankstesnėje tvarkoje konkretus kreipimosi terminas nebuvo nustatytas.

Dar viena svarbi naujovė – į nedarbo socialinio draudimo stažą nebebus įskaičiuojami laikotarpiai, kai žmogus jau gavo nedarbo išmoką. Taip pat gautos nedarbo išmokos nebebus įtraukiamos į draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuojamas naujos išmokos dydis.

Pokyčiais siekiama mažinti pasikartojantį nedarbą

Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad reikšminga dalis darbo netekusių žmonių po įsidarbinimo gana greitai vėl grįžta registruotis. Pernai pakartotinai registravosi 95,7 tūkst. klientų, o daugiau kaip pusė jų į Užimtumo tarnybą sugrįžo nepraėjus nė metams po įsidarbinimo.

Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, naujoji tvarka mažiau palanki žmonėms, kurie dažnai keičia darbus ar dirba trumpalaikiais ciklais. Anot jos, pokyčių tikslas – riboti vadinamąjį ciklinį nedarbą, skatinti stabilesnius darbo santykius ir užtikrinti nedarbo socialinio draudimo sistemos tvarumą.

Statistika rodo, kad 31 proc. pakartotinai registruotų klientų grįžo į Užimtumo tarnybą nepraėjus keturiems mėnesiams po įsidarbinimo, o ketvirtadalis – jau po trijų mėnesių. Be to, apie 9 proc. bent kartą per metus nedarbo išmoką gavusių žmonių vėliau sugrįžo dirbti pas tą patį darbdavį.

Didžiausias poveikis – jaunimui ir sezoninių sektorių darbuotojams

Didžiausia pakartotinai nedarbo socialinio draudimo išmoką gavusių žmonių dalis per dvejus metus buvo 25–29 metų amžiaus grupėje – 17,2 proc. Antroje vietoje – 50 metų ir vyresni gyventojai, sudarę 16,1 proc.

Jaunesni darbuotojai dažniau keičia darbus ieškodami geresnių galimybių, tačiau jų vidutinė darbo santykių trukmė siekia apie devynis mėnesius. Kadangi naujoji tvarka reikalauja sukaupti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per dvejus metus, būtent ši grupė gali dažniau nebeatitikti išmokos skyrimo sąlygų.

Vyresni darbuotojai vienoje darbovietėje paprastai dirba ilgiau nei trejus metus, todėl reikiamą stažą sukaupia lengviau. Vis dėlto netekę darbo jie dažniausiai ilgiau ieško naujos darbo vietos.

Trumpiausi darbo santykiai – paslaugų ir statybos sektoriuose

Užimtumo tarnybos stebėsena rodo, kad trumpalaikiai darbo santykiai dažniausiai fiksuojami administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuose. Daugeliui jų būdingi sezoniniai darbo paklausos svyravimai.

Žemos kvalifikacijos darbuotojai vidutiniškai vienoje darbovietėje išdirba apie tris mėnesius, o aukštos kvalifikacijos specialistai – apie 22 mėnesius. Pastariesiems dažniau būdingas projektinis darbas, todėl pasibaigus terminuotoms sutartims jie neretai laikinai registruojasi Užimtumo tarnyboje laukdami kito projekto.

Didžiausia rizika nesukaupti reikiamo stažo kyla dirbantiems sezoninius ar laikinus darbus, dažnai keičiantiems darbdavius arba darantiems ilgesnes pertraukas tarp darboviečių.

Pernai iš 405,7 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, nutraukusių darbo santykius, net 98,1 tūkst. per metus nutraukė daugiau nei vieną darbo sutartį arba pakeitė darbą. Trumpiausia vidutinė darbo santykių trukmė fiksuota administravimo ir aptarnavimo veiklos sektoriuje – 2,3 mėnesio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje – 4,7 mėnesio, o statybos sektoriuje – vidutiniškai aštuoni mėnesiai.