Terminuoto darbo leidimų modelis

Siūlomas naujas modelis būtų taikomas užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti laikinai ir neketina čia įsikurti ilgam laikui. Jis apimtų, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojus, statybininkus ir kitų profesijų darbuotojus, atvykstančius ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui.

Numatoma, kad tokių darbuotojų atvykimo ir prašymų nagrinėjimo procedūros būtų spartinamos, siekiant sudaryti sąlygas verslui greičiau užpildyti darbo jėgos trūkumą. Pasibaigus 2 metų laikotarpiui, užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams.

Migracijos politika ir kvotos

Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių šie apribojimai nebūtų taikomi. Naujas terminuoto darbo leidimų modelis papildytų dabartinę ilgalaikės imigracijos sistemą, tačiau bendra metinė imigracijos kvota nebūtų didinama.

Ji ir toliau negalėtų viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus. Kvotos dydį ir jos paskirstymą procentine išraiška kasmet siūlytų nustatyti Vyriausybė, perimdama šią funkciją iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Integracija ir saugumo patikra

Siūlymais taip pat stiprinami integracijos reikalavimai. Trečią kartą per 10 metų dėl leidimo gyventi Lietuvoje besikreipiantys užsieniečiai turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Ši nuostata būtų taikoma abiem laikinos imigracijos modeliams.

Taip pat numatoma griežtinti nacionalinio saugumo patikrą, ilginant minimalius patikros terminus.

Prezidento pozicija

„Lietuvai reikia gerai valdomos, legalios ir efektyvios migracijos, kuri mus stiprintų, o ne išplautų šalies identitetą. Turime pasimokyti iš kitų Europos valstybių praeityje padarytų klaidų, kai atlaisvinta migracijos politika plačiai atvėrė imigracijos vartus į Europą su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis“, – teigė Prezidento komunikacijos grupės pranešime cituojamas Gitanas Nausėda.