Skolinimasis būstui Lietuvoje augo nuosaikiai
2019-02-06 14:13

Vaido ŽAGŪNIS, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius
SEB banko duomenimis, Lietuvos gyventojai būstui pernai pasiskolino 7 proc. daugiau negu 2017-aisiais – iš viso 397 mln. eurų. Pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, skolinimosi būsto masto augimas Lietuvoje buvo nuosaikus, neviršijo vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo.
„Gyvenamojo būsto rinka praėjusiais metais buvo aktyvi, o būstas brango panašiai tiek, kiek didėjo gyventojų pajamos. Galima teigti, kad nekilnojamojo turto rinka vystėsi subalansuotai. Tą patį matome analizuodami ir pernai suteiktų būsto paskolų portfelį. Dėl sparčiai augusių realiųjų gyventojų pajamų didėjo galimybes įsigyti nuosavą būstą, kartu ir žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities“, – komentuoja SEB banko atstovas V. Žagūnis.
SEB banko duomenimis, pernai būstui Lietuvoje dažniausiai skolinosi šeimą turinys 30–35 metų asmenys. Vidutinė būsto paskolos vertė pernai, palyginti su užpernai, padidėjo daugiau negu 3 tūkst. eurų ir buvo 56,5 tūkst. eurų. Būsto paskola buvo imama vidutiniškai 23 metams.
Kaip pastebi SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas, gyventojų pajamoms augant gerokai sparčiau negu būsto kainai, būstas šalyje tapo dar labiau įperkamas. Šiuo metu vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, skolindamasis būstui 25-eriems metams, mokėdamas penktadalio būsto vertės pradinę įmoką ir paskolai grąžinti skirdamas iki 30 proc. savo pajamų, Vilniuje gali įpirkti 48 kvadratinių metrų ploto būstą – dvigubai didesnį negu prieš dešimtmetį. Be to, šalyje auga ir prestižinės klasės būstų paklausa – pernai Vilniuje, nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, tokių būstų nupirkta dvigubai daugiau negu užpernai.
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinosi lėšų būstui įsigyti (79 proc. sudarytų būsto kredito sutarčių). 18 proc. naujų būsto paskolų buvo skirta namo statyboms, likusi dalis (3 proc.) – būsto remontui ir rekonstrukcijai, žemės sklypo būsto statybai įsigyti. Didžiausia dalis paskolų suteikta Vilniuje – 48 proc. visų praėjusiais metais Lietuvoje suteiktų būsto paskolų. 28 proc. paskolų buvo suteikta Kaune.
„Gyvenamojo būsto rinka praėjusiais metais buvo aktyvi, o būstas brango panašiai tiek, kiek didėjo gyventojų pajamos. Galima teigti, kad nekilnojamojo turto rinka vystėsi subalansuotai. Tą patį matome analizuodami ir pernai suteiktų būsto paskolų portfelį. Dėl sparčiai augusių realiųjų gyventojų pajamų didėjo galimybes įsigyti nuosavą būstą, kartu ir žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities“, – komentuoja SEB banko atstovas V. Žagūnis.
SEB banko duomenimis, pernai būstui Lietuvoje dažniausiai skolinosi šeimą turinys 30–35 metų asmenys. Vidutinė būsto paskolos vertė pernai, palyginti su užpernai, padidėjo daugiau negu 3 tūkst. eurų ir buvo 56,5 tūkst. eurų. Būsto paskola buvo imama vidutiniškai 23 metams.
Kaip pastebi SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas, gyventojų pajamoms augant gerokai sparčiau negu būsto kainai, būstas šalyje tapo dar labiau įperkamas. Šiuo metu vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, skolindamasis būstui 25-eriems metams, mokėdamas penktadalio būsto vertės pradinę įmoką ir paskolai grąžinti skirdamas iki 30 proc. savo pajamų, Vilniuje gali įpirkti 48 kvadratinių metrų ploto būstą – dvigubai didesnį negu prieš dešimtmetį. Be to, šalyje auga ir prestižinės klasės būstų paklausa – pernai Vilniuje, nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, tokių būstų nupirkta dvigubai daugiau negu užpernai.
Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinosi lėšų būstui įsigyti (79 proc. sudarytų būsto kredito sutarčių). 18 proc. naujų būsto paskolų buvo skirta namo statyboms, likusi dalis (3 proc.) – būsto remontui ir rekonstrukcijai, žemės sklypo būsto statybai įsigyti. Didžiausia dalis paskolų suteikta Vilniuje – 48 proc. visų praėjusiais metais Lietuvoje suteiktų būsto paskolų. 28 proc. paskolų buvo suteikta Kaune.
Komentaras
2026-06-09 10:17
Balandį Lietuvos finansų rinkoje fiksuotas aiškus kreditavimo augimo sulėtėjimas tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Nors paskolų portfeliai vis dar auga vienu sparčiausių tempu euro zonoje, vartojimo paskolų segmentas traukėsi, o gyventojų elgsena keitėsi dėl II pensijų pakopos lėšų atsiėmimo ir didėja...
2026-06-04 08:13
Ekonomistams vis dažniau kalbant apie galimą Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų didinimą birželį, daliai būsto paskolų turėtojų vėl gresia padidėjusios mėnesinės paskolų įmokos. Nors galutinis sprendimas priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų, infliacijos rizikų ir situacijos ...
2026-06-03 14:24
Dauguma vadovų bankroto ar restruktūrizavimo klausimą atidėlioja ne iš blogos valios. Dažniausiai – turėdami vilties. Kad pavyks susitarti su kreditoriais, ateis apmokėjimai, pavyks parduoti turtą ar pritraukti investuotoją. Tačiau nemokumo situacijoje gera intencija teisiškai ne visada gelbsti. Kar...
2026-06-03 10:51
Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atspari, tačiau per pastaruosius metus būsto rinkoje padaugėjo įtampos ženklų. Aktualumo nepraranda ir potencialių prieš bankus nukreiptų kibernetinių atakų rizika. Bankų finansiniai rodikliai yra geri, testavimas rodo, kad sektorius gebėtų atlaikyti ir nepa...
2026-05-26 15:01
Liepos 1 d. įsigalios reikšmingi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai, iš esmės reformuojantys dividendų skyrimo tvarką. Naujovės palies tiek sprendimų priėmimo kompetenciją, tiek skyrimo sąlygas, tiek procedūrines reikalavimų apimtis. Šios reformos tikslas – sum...
2026-05-25 07:35
Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje, kai dėl galimų oro erdvės pažeidimų buvo skelbiami oro pavojaus signalai, o gyventojai raginti vykti į priedangas, dar kartą priminė, kad civilinės saugos infrastruktūra šiandien nebėra teorinis ar tik išimtinėms situacijoms skirtas klausimas. Šiame kontekste aktua...
2026-05-22 13:30
Lietuvos rytinėje dalyje jau kelias dienas iš eilės skelbiant raudonąjį pavojaus lygį, oro pavojus tampa nebe teoriniu scenarijumi, o realia kasdienybės dalimi. Įmonėms ir organizacijoms tai kelia naujų praktinių ir teisinių klausimų: kaip elgtis pasigirdus sirenoms, ar galima reikalauti tęsti darbą...
2026-05-19 12:56
Lietuvoje atvejai, kuomet konkuruojančios įmonės tarpusavyje koordinuoja veiksmus – nuo rinkos pasidalijimo iki pasiūlymų derinimo viešuosiuose pirkimuose, vis dar išlieka itin aktualūs. Tačiau teisininkai perspėja, kad nors informacijos apie tokių susitarimų keliamas rizikas viešoje erdvėje netrūks...
2026-05-19 12:22
Seimas svarstymo stadijoje pritarė Darbo kodekso pakeitimo projektui, kuriuo atidedamas ES Skaidraus atlygio direktyvos dalies reikalavimų taikymas iki 2027 metų pradžios. Tačiau pagal įstatymo projektą dalis pareigų įsigalios jau nuo birželio 7 dienos. Ką tai reiškia verslui?
2026-05-19 10:51
Verslo plėtra į kitą Europos Sąjungos (ES) valstybės narės rinką įprastai pradedama nuo analizės ir skaičiavimų – paklausos, mokestinės aplinkos, logistikos ir kainodaros. Galimo bylinėjimo (procesinė) rizika retai atsiduria dėmesio centre, nors būtent ji gali lemti, kur ir kokiomis sąlygomis teks g...
2026-05-06 09:58
Darbo kodekso 58 straipsnis numato galimybę nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės – dėl šiurkštus darbo pareigų pažeidimo arba dėl pakartotinio pažeidimo (per paskutinius 12 mėnesių). Atleidimas dėl darbuotojo kaltės yra greitas – be įspėjimo termino ir be išeitinės išmokos, tačiau ne visada...
2026-05-06 09:02
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (57 proc.) rinktųsi būsto paskolą, jei jos mėnesinė įmoka būtų panaši į dabartinę nuomos kainą, rodo naujausia „Norstat“ apklausa. Taigi, nuoma dažnam tėra laikina stotelė, o galutinis tikslas išlieka nuosavas būstas. Apie tai, kodėl Lietuvoje jis toks svarbus, pa...
2026-05-05 09:32
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę vedybų sutartį sudaryti tiek besituokiantiems, tiek jau santuoką sudariusiems asmenims. Tai priemonė, leidžianti aiškiai susitarti dėl turto valdymo, atsakomybių ir finansinių klausimų tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus. Vis dėlt...
2026-05-04 07:57
Prieš griežtinant atsakomybę pirmiausia tikslinga patikrinti ir įsitikinti, kad tai tikrai yra reikalinga. Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai jau dabar numato gana aiškias pareigas projektuotojams, rangovams, techniniams prižiūrėtojams ir kitiems statybos proceso dalyviams.
2026-04-30 07:54
Kolegų iš statybos sektoriaus įvardytos problemos – teisės aktų nestabilumas, suderinamumo spragos ir smulkiųjų dalyvių informacinis atotrūkis – ypač jautriai atsispindi projektavimo grandyje.
2026-04-29 07:49
Teisės aktų nuolatinis keitimas šiandien tapo kasdienybe, manau, galima pavadinti net įprastiniu reiškiniu. Bet tenka pripažinti, kad besikartojantys dalykai tampa rutina ir iš dalies sumažina dėmesį, todėl galimai nėra tinkamai įvertinami. Neįsigilinus į pokyčių niuansus, iškyla problemos juos taik...
2026-04-28 14:48
Tenka pripažinti, jog ypač pastaraisiais metais pasikeitimai teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybos sritį, tapo dažnesni ir vis labiau keičiantys statybos dalyvių tarpusavio santykius ir atsakomybių ribas.
2026-04-28 08:03
Kai kalbame apie daugiabučių techninės priežiūros tarifą, visuomenė dažnai girdi tik vieną žodį – mokestis. Tačiau techninė priežiūra nėra dar viena eilutė sąskaitoje. Tai yra pastato būklės stebėsena, periodinės apžiūros, privaloma dokumentacija ir, svarbiausia, galimybė problemas pastebėti dar tad...
2026-04-24 08:41
Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, o finansiniai įsipareigojimai pradeda stumti į socialinę paraštę, kyla natūralus klausimas – ar dar yra išeitis? Apie vieną iš realių sprendimų – fizinio asmens bankrotą – komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
2026-04-21 16:23
Lietuva gyvena laikotarpiu, kai viešųjų pirkimų rinkoje atsiranda sumos, kokių iki šiol praktiškai nematėme. Gynybos biudžetas 2025 m. peržengė 5 mlrd. eurų ribą, o sprendimai dėl sausumos pajėgų stiprinimo, karinės infrastruktūros ir naujų technologijų pirkimų reiškia, kad artimiausiais metais bus ...






























































| www.julija.eu