Viena iš tokių daugiacentriško Vilniaus teritorijų yra Šnipiškės arba jų teritorija, besidriekianti nuo Vilniaus miesto savivaldybės pastato Konstitucijos prospekte iki Žalgirio gatvės. Šioje teritorijoje bus plėtojami aukštybiniai įvairios paskirties pastatai, įrengiamos viešosios erdvės, skirtos poilsiui, sportui, šioje Šnipiškių dalyje yra ir unikali valstybės saugoma teritorija, neretai vadinama medinės architektūros parku.

„Mūsų tikslas – kad rajonas taptų daugiafunkciu miesto centru, kad čia galima būtų dirbti, gyventi, praleisti laiką, kad jis taptų pilnaverte miesto dalimi“, – sako vyriausiasis sostinės architektas Mindaugas Pakalnis.

Šnipiškių išskirtinumas – gyvenimas dangoraižių ir istorinio miesto kaimynystėje

Šnipiškių teritorijoje tarp Konstitucijos prospekto ir Žalgirio gatvės viena iš dalių yra saugoma valstybės kaip urbanistinė, architektūrinė ir etnokultūrinė vertybė. Saugomas rajonas, vadinamasis Skansenas, nors M. Pakalnis jį linkęs vadinti istorinėmis Šnipiškėmis, ribojamas Daugėliškio, Saracėnų, Krokuvos ir Kintų gatvėmis.

Giedraičių gatvės rekonstrukcija, SĮ „Vilniaus planas“ vizualizacija (FB)

Pasinaudojant Europos Sąjungos parama, šiemet arba kitais metais bus tvarkoma valstybės saugomoje teritorijoje esanti Giedraičių gatvė. Pagal projektą abipus gatvės numatoma formuoti viešąsias erdves, žaliuosius plotus, tačiau numatyta kaip kultūros paveldo objektus išsaugoti ir namus, ir vietos struktūrą, išlaikant senųjų tvorų fragmentus, esamą apželdinimą, nes tai, M. Pakalnio pastebėjimu, rajonui suteikia savitumo ir žavesio. 

„Vilniaus plano“ architektams bendradarbiaujant su vietos bendruomene, Šnipiškėse, netoli Giedraičių gatvės, kuriamos naujos viešosios erdvės. „Tiesiai už verslo komplekso „Burės“, Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankryžoje yra nedidelė pieva, vietos gyventojų vadinama Drakonų pieva. Kita vieta – šalia Kintų gatvės, kvartalo viduryje, kur nuo seno stovi kilnojamieji metaliniai garažai. Tai yra apleistos ar primirštos teritorijos, kurias sutvarkyti ir pritaikyti bendrosioms reikmėms panoro šnipiškiečiai“, – pasakojo SĮ „Vilniaus planas“ architektas Paulius Jonys.

Kintų aikštė, SĮ „Vilniaus planas“ vizualizacija

„Drakonų pievos“ teritoriją siūloma skaidyti zonomis. Šiaurinėje dalyje, atokiau nuo gatvės suformuota aktyvi zona su vaikų žaidimo, krepšinio ir treniruoklių aikštelėmis. Pietinė dalis skirta įėjimams į skverą ir nedidelei pievai. Rytinė dalis po senomis liepomis taps ramiąja skvero dalimi su suoliukais bei sena vandens pompa, kaip charakteringu vietos elementu.

Kintų aikštė, SĮ „Vilniaus planas“ vizualizacija

Buvusi garažų teritorija yra kvartalo gilumoje, tad mažai žinoma. Norint čia sukurti skverą ne tik šnipiškiečiams, bet ir miesto gyventojams, buvo pasirinkta dominuojančios, akcentuojančios ir kviečiančios vertikalės idėja.

„Ieškojau sprendimo, kuris galbūt yra šiek tiek provokuojantis – sukurti ką nors tokio, panašaus į bažnyčios bokštą, kuris rodo kelią ir traukia žvilgsnius, – pasakojo architektas. – Tad kad vietovė su Šnipiškių „genius loci“ arba išskirtine atmosfera atvestų gyventojus ir miesto svečius, pasiūliau sukurti apžvalgos bokštą – ažūrinį metalinį ir medinį statinį, iš kurio galima būtų apžvelgti istorinį užstatymą ir suvokti paradoksalų modernaus miesto kontekstą. Siekiau sukurti koncepciją, pabrėžiančią Šnipiškių išskirtinumą, saviraišką, sudarančią miesto mieste įspūdį. Pasirinkta „steampunk‘o“ (alternatyvios tikrovės) stiliaus architektūrinė išraiška yra kaip stiprus atsakas pragmatiškam, modernių formų miestui.“

Koncepcija, kurianti ir įtvirtinanti išskirtinę Šnipiškių dvasią, palengva tampa realybe: parengti projektiniai pasiūlymai, šiemet bus parengtas ir techninis projektas, o po 2–3 metų, kaip viliasi projekto autorius P. Jonys, Šnipiškėse turėtų būti įrengtas skveras ir galbūt pastatytas bokštas.
„Iš bokšto atsivers sostinės centro kontrastai: čia iš nedidelio namuko kamino rūksta dūmai, o visai šalia verslo pastatuose ar daugiabučiuose, pastatytuose iš stiklo ir gelžbetonio, verda modernus 21-ojo amžiaus gyvenimas“, – dalijasi „Vilniaus plano“ architektas P. Jonys, sakydamas, kad Šnipiškes suvokti – nėra paprasta.

Skatindama privačias investicijas, savivaldybė investuoja į viešąsias erdves

Artimiausiuose savivaldybės planuose – pasinaudojant Europos Sąjungos parama atnaujinti ne tik Giedraičių, bet ir Kernavės gatvę. Darbai turi prasidėti šiemet arba kitais metais.

Kernavės gatvės atnaujinimas Šnipiškes priartins prie miesto, ši gatvė sujungs Lvovo ir Žalgirio gatves. Kernavės gatvėje numatytos modernios eismo saugos priemonės, viešojo transporto stotelės, dviračių takas.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ duomenimis, tarp Kernavės ir Giedraičių gatvių planuojamas vaikų darželis, o viešose erdvėse prie Giedraičių gatvės – sporto aikštelės.

Po kelerių metų Šnipiškėse, prie Lvovo ir Geležinio Vilko gatvių sankryžos, turėtų atsirasti ir Japoniškas sodas. Vilniaus japoniško sodo koncepciją parengė Japonijos kraštovaizdžio architektai. Japoniškam sodui įkurti planuojamos ES lėšos.

Vilniaus japoniškas sodas. VšĮ „Vilniaus japoniškas sodas“ (FB) iliustr.

„Mes siekiame, kad Šnipiškėse būtų kaip ir normaliame mieste: kad būtų ne vien tik namai, bet ir želdynai, erdvės laisvalaikiui, rekreacinės erdvės – kad būtų pilnavertis miesto centras“, – sako vyriausiasis sostinės architektas M. Pakalnis.

Savivaldybė investuoja į viešųjų erdvių įrengimą. Šnipiškių dalyje, plytinčioje link Lvovo gatvės, toliau bus plėtojami aukštybiniai įvairios paskirties pastatai, o tokie projektai, kaip Giedraičių, Kernavės gatvių projektai, tikisi savivaldybė, paskatins į šį rajoną privačias investicijas.

„Nes namų savivaldybė vis tiek nestatys, namus statys privatūs vystytojai“, – sako M. Pakalnis.

Vyriausiasis miesto architektas pažymi, ši Šnipiškių dalis turi didelį potencialą, nes, pavyzdžiui, prie Žalgirio gatvės yra likę daug pramonės pastatų, sandėlių. Savivaldybė skatina keisti šios vietos ir pastatų paskirtį. 

„Iki 2022 metų šiame Šnipiškių rajone jau turėsime daug naujų pastatų ir sutvarkytų erdvių“, – sako M. Pakalnis, pabrėždamas, kad visi šie darbai vyksta valstybinėje žemėje.

Pro langą – milijono vertės vaizdas

„Projektuojant pastatus tokiose jautriose teritorijose, kokios yra Šnipiškės, svarbu tinkamai įvertinti, kaip statinys derės su šalia esančiais pastatais, aplinka, kokią sinergiją kurs su saugoma teritorija“, – sako architektas Mindaugas Martinkus. Vienas iš jo darbų Šnipiškėse – antrojo etapo „Korių“ namai, baigiami statyti Giedraičių ir Daugėliškių gatvių sankirtoje, priešais Skanseną, kaip vadinama valstybės saugoma Šnipiškių teritorija. Siekiant darnos, pastatas suprojektuotas L formos, skirtingų aukščių, su klinkerio elementais.

Kintų aikštė, SĮ „Vilniaus planas“ vizualizacija

„Kai pastatas stovi prie pat vertingos, valstybės saugomos teritorijos, kuri kuria sostinės savitumą, svarbu sukurti fasadus, kurie „kalbėtųsi“ su aplinka“, – sako M. Martinkus, suprojektavęs atvirą kiemą.

Antrojo etapo „Korių“ namai, kuriami Giedraičių ir Daugėliškių gatvių sankirtoje, iš pietų pusės ribojasi su Skansenu. Tokia namo padėtis pro pietinės pusės langus leidžia matyti tolimą vaizdą – vadinamąją urbanistinę kalvą su savivaldybės, „Europos“, verslo centro „Burės“ pastatais. Tokie atvejai paprastai vadinami milijono vertais vaizdais pro langą.

Šnipiškėse visko yra labai daug – istorijos, šiuolaikinės statybos, 21-ojo amžiaus gyvenimo ir verslo pastatų, sovietmečio reliktų. Tokioje gausybėje arba architektūrinėje infliacijoje susivokia ir vertes mato vis daugiau žmonių. Tačiau, kai rajonas suskirstomas į atskiras teritorijas – atsinaujinančios ir valstybės saugomos istorinės Šnipiškės, šiuolaikiniai daugiabučiai gyvenamieji namai, aukštybiniai verslo centrai, poilsio erdvės su išskirtiniais akcentais, – rajonas įgyja vertę. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad jau keletą metų palengva augančios Šnipiškių nekilnojamojo turto kainos šaus į viršų, nes šiame rajone kuriamas naujas sostinės centras su vertybe tampančiais kontrastais.