Lietuvoje viešųjų pirkimų vertė kasmet sudaro apie 6 mlrd. Eur, o tai yra apie 12 proc. šalies BVP, rašoma Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pranešime. Statybos sektoriuje vykstantiems viešiesiems pirkimams kasmet išleidžiamų lėšų suma svyruoja nuo 40 iki 50 proc. visų šalyje viešiesiems pirkimams išleidžiamų lėšų, tai sukuria apie 4,7 proc. šalies BVP.

Pastarųjų metų įvykiai – COVID-19 pandemija, šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje – paveikė visas mūsų gyvenimo sritis, taip pat ir statybos sektorių. Ženkliai išaugus žaliavų kainoms, pabrango statybos, o pirkimų vykdytojai susidūrė su viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių keitimo problemomis. Šis reiškinys labai neigiamai paveikė statybos sektorių. Statybos sektoriaus viešųjų pirkimų dalis, skaičiuojant nuo šalies BVP, 2019–2021 m. mažėjo: 2019 m. sudarė 5,6 proc., 2020 m. – 4,8 proc., 2021 m. – 3,8 proc.

Statybos sektorius – viena iš sričių, kurioje išleidžiama daugiausia valstybės viešųjų finansų, todėl čia būtinas skaidrus, racionalus ir tvarus lėšų naudojimas. Tai – viena iš 2022 m. prioritetinių sričių, į kurią VPT orientavo savo veiklą. Apžvalgoje rasite ne tik pagrindines statybos sektoriaus pirkimų tendencijas, bet ir apžvelgiamą Tarnybos 2022 m. veiklą, susijusią su metodine pagalba vykdant statybos sektoriaus pirkimus, taip pat prevencinę statybos darbų pirkimų peržiūrą.

Apžvalgoje analizuojami 2019–2021 m. laikotarpiu vykdyti pirkimai, o kai kurie rodikliai apskaičiuoti ir 2022 m. VPT pristato pirkimų statybos sektoriuje apžvalgą „Statybos sektoriaus viešieji pirkimai 2019-2021 m.“

Pirkimų apimtys

Bendra šalyje statybos darbams įsigyti išleidžiamų lėšų suma didėja. 2019–2021 m. laikotarpiu šalyje atliktų darbų vertė to meto kainomis išaugo nuo 3,4 iki 3,8 mlrd. Eur ir per metus sudarė vidutiniškai apie 3,5 mlrd. Eur; 2017–2018 m. – vidutiniškai 2,8 mlrd. Eur. Šalyje statybos darbams išleidžiamų lėšų didėjimą lėmė dideli statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, 2019 m. rugsėjį, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, statybos sąnaudų elementų kainos paaugo 4 proc., atitinkamai 2020 m., palyginti su 2019 m., – 0,3 proc., 2021 m., palyginti su 2020 m., – 8,6 proc., o 2022 m., palyginti su 2021 m., – 20 proc.

2019–2021 m. laikotarpiu viešųjų pirkimų statybos darbams įsigyti sudarytų sutarčių vertės dalis sumažėjo nuo 50,9 iki 37,6 proc. ir per metus siekė vidutiniškai 2,4 mlrd. Eur.

Statybos darbų viešųjų pirkimų vertė 2014–2022 m.

Papildomas finansavimas

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvai 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu iš viso skirta 7 034 mln. eurų ES fondų lėšų. Siekdama padėti valstybėms narėms mažinti COVID-19 pandemijos padarinius, Europos Komisija skyrė papildomas REACT-EU finansavimo lėšas. Lietuvai 2021–2022 m. papildomai skirta 324 mln. eurų ES lėšų.

Šiuo metu ES fondų lėšomis vykdoma daugiau kaip 7 mlrd. eurų vertės projektų (sudaro 102 proc. viso laikotarpio lėšų). Šiuo metu investuota (išmokėta projektų vykdytojams) daugiau kaip 5,7 mlrd. eurų (82 proc.) ES fondų lėšų.

Pastaruoju metu fiksuojamas padidėjęs neįvykstančių pirkimų skaičius. Tai nemažai susiję su ryškiu kainų padidėjimu, ypač statybos sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. yra paskutiniai metai projektams užbaigti, ir įvertinus galimybes spėti užbaigti darbus iki metų pabaigos, dalyje projektų pirkimai nutraukiami ar nebebus skelbiami.

2022 m. rugpjūtį patvirtinta 2021–2027 m. finansinio laikotarpio investicijų programa. Lietuvai skirta 6 mlrd. eurų ES fondų lėšų. Šiuo metu aktyviai vyksta investicijų planavimo ir reikiamų dokumentų rengimo procesai. Pirmųjų projektų, pirkimų ir investicijų tikimasi jau 2023 m.

Didžiausios vertės statybos darbų viešieji pirkimai 2019–2021 m.:

• „Objekto ruožo Vilnius–Klaipėda („Draugystės“ st.) elektrifikavimas – rangos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 361216), kurį 2019 m. įvykdė AB „Lietuvos geležinkeliai“, sudarytos sutarties vertė siekė beveik 440 mln. Eur;
• „Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorinės sienos II etapo įrengimo darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 567171), kurį 2021 m. įvykdė UAB „EPSO-G“, sudarytų sutarčių vertė sudarė 109 mln. Eur;
• per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) pagrindu vykdytas pirkimas „Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 189223), 2019 m. sudarytų sutarčių vertė siekė 69,2 mln. Eur.

Didžiausios vertės kapitalinio remonto ir atnaujinimo darbų pirkimai 2019–2021 m.:

• per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą DPS pagrindu vykdytas pirkimas „Daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) rangos darbai be projektavimo paslaugų“ (pirkimo Nr. 483588), 2020–2021 m. sudarytų
sutarčių vertė sudarė 113,4 mln. Eur.;
• per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą DPS pagrindu vykdytas pirkimas „Bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (pirkimo Nr. 442303), 2019–
2021 m. sudarytų sutarčių vertė sudarė 78,3 mln. Eur.

Pirkimų vykdytojai

2021 m. reikšmingai išaugo statybos sektoriuje pirkimus vykdžiusių pirkimų vykdytojų skaičius – palyginti su 2019 m., apie 32 proc., o su 2020 m. – apie 24 proc.. 2020–2021 m. savarankiškai statybos sektoriuje pirkimus vykdančių pirkimų vykdytojų skaičius didėjo nuo 298 iki 315, o per CPO pirkimus vykdančių pirkimų vykdytojų skaičius – nuo 115 iki 186. Tai ypač prisidėjo prie bendro pirkimų vykdytojų skaičiaus augimo.

Pavyzdžiui, per Kauno miesto savivaldybės administracijos CPO statybos darbus įsigijusių pirkimų vykdytojų padaugėjo nuo 35 iki 43, per VšĮ CPO LT – nuo 72 iki 84. 2021 m. per AB „Kauno energijos“ CPO statybos darbų pirkimus pradėjo vykdyti 73 pirkimų vykdytojai, jie įsigijo elektros jėgainių statybos darbus. Pagal sudarytų sutarčių vertę per CPO daugiausia buvo įsigyjama kapitalinio remonto ir atnaujinimo darbų – 62,4 proc. visų per CPO 2019–2021 m. statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertės.

Analizuojant statybos sektoriaus viešųjų pirkimų vertės pasiskirstymą pagal pirkimų vykdytojus, matyti, kad 20-ties didžiausių pagal sudarytų sutarčių vertę pirkimų vykdytojų statybos darbams išleistų lėšų dalis per pastaruosius penkerius metus svyravo nuo 65 iki 80 proc. visų statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertės, likusiems vidutiniškai 377 pirkimų vykdytojams per metus atiteko nuo 35 iki 20 proc. statybos darbams išleistų lėšų.

Didžiausi pirkimų vykdytojai statybos sektoriuje 2019–2021 m. laikotarpiu:

· AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 13,2 proc.;
· Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos – 11,2 proc.;
· AB „Lietuvos geležinkeliai“ – 10,6 proc. visų per laikotarpį sudarytų sutarčių vertės.

2019–2021 m. 20 didžiausių pirkimų vykdytojų statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertės dalis sumažėjo nuo 80,8 iki 68 proc., 10 didžiausių pirkimų vykdytojų sutarčių vertės dalis sumažėjo nuo 73,5 iki 59,7 proc.

Rangovai

Statybos sektoriuje 2014–2021 m. laikotarpiu kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 700 rangovų. Nors, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, statybos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičius 2021 m., palyginti su 2020 m., išaugo 11 proc., bendras statybos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose laimėjusių rangovų skaičius mažėjo apie 6 proc.

Analizuojant statybos sektoriuje laimėjusių rangovų skaičiaus pokytį pagal jų tipus, 2019–2021 m. laikotarpiu pavienių laimėjusių rangovų skaičius 2020 m. augo (2021 m. išliko beveik nepakitęs), o, žvelgiant į statybos darbų konkursus laimėjusių rangovų – ūkio subjektų grupių skaičių, matoma mažėjimo tendencija – 2021 m., palyginti su 2019 m., tokių rangovų sumažėjo kone perpus. Tokį pokytį nuo 2018 m. galimai lėmė Konkurencijos tarybos 2017 m. nutarimas, kuriuo statybos bendrovėms buvo skirtos baudos už pateiktus bendrus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, taip ribojant konkurenciją.

Šaltinis – Viešųjų pirkimų tarnyba