40 proc. pajamų riba: kai paskola „suvalgo“ gyvenimo kokybę

Viena dažniausių klaidų – maksimalistinis požiūris į skolinimąsi. Nors bankai leidžia įmokoms skirti iki 40 proc. pajamų, SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pabrėžia, kad tai – pavojinga riba.

„Vadovaujantis 50/30/20 taisykle, būtiniesiems poreikiams turėtų tekti pusė pajamų. Jei vien paskola atsirėžia 40 proc., likusiems poreikiams – maistui, transportui, mokesčiams – lieka vos 10 proc. Tai reiškia, kad žmogus bus priverstas aukoti laisvalaikį arba taupymą“, – sako ekspertė. Jos teigimu, saugiausia, kai įmoka neviršija 20–30 proc. pajamų: pavyzdžiui, uždirbant 3000 eurų, „lubos“ turėtų būti 900 eurų.

„Nematomi“ mokesčiai: kodėl būstas kainuoja daugiau nei rašoma sutartyje?

Pirkėjai dažnai susikoncentruoja tik į pardavimo kainą, tačiau užmiršta „palydovines“ išlaidas. Notarai, turto registravimas, perkraustymas ir administraciniai mokesčiai gali sudaryti tūkstantines sumas.

Dar didesnis iššūkis – būsto įrengimas. Per anksti išnaudojus biudžetą, gyventojai lieka „paskolų įkaitais“ neįrengtuose namuose arba yra priversti imti vartojimo paskolas baldams, taip dar labiau didindami savo finansinę naštą.

Kintamos palūkanos: ruoškitės ne „šiandienai“, o „rytojui“

Planuoti biudžetą pagal dabartinę įmoką yra rizikinga strategija. Pasirinkus kintamą palūkanų normą, bet koks rinkos svyravimas tiesiogiai atsiliepia mėnesinei įmokai. Ekspertai pataria atlikti „streso testą“: apskaičiuoti, ar šeima išgalėtų mokėti įmokas, jei palūkanos pakiltų keliais procentiniais punktais. Atsakingas planavimas padeda išvengti panikos, kai centriniai bankai priima sprendimus didinti normas.

Draudimo spragos: viena kaimynų užpylimo kaina

Dauguma pirkėjų apdraudžia patį pastatą, nes to reikalauja bankas, tačiau pamiršta civilinę atsakomybę ir turtą viduje. „Lietuvos draudimo“ pranešime cituojamas įmonės atstovas Artūras Juodeikis pateikia statistiką: kasdien užliejami vidutiniškai 32 klientų būstai, o žala siekia tūkstančius eurų.

„Gaisras dėl kraunamo paspirtuko ar trūkęs vamzdis gali suniokoti ne tik jūsų, bet ir kaimynų turtą. Be civilinės atsakomybės draudimo šios išlaidos gultų ant jūsų pečių“, – įspėja A. Juodeikis, pridurdamas, kad namų turtas (nuo kompiuterių iki papuošalų) dažnai vertas kur kas daugiau, nei savininkai įsivaizduoja.

Finansinė pagalvė – ne prabanga, o būtinybė

Paskutinė, bet kritinė klaida – atiduoti paskutinius marškinius pradiniam įnašui. S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad įsigijus būstą, sąskaitoje privalo likti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervas. Be šios „pagalvės“ bet koks netikėtas įvykis – ligos atvejis ar laikinas pajamų sumažėjimas – gali tapti tiesiausiu keliu į nemokumą.