Vilniuje – rekordinė pasiūla ir lėtesni pardavimai

„Citus“ duomenimis, gegužę sostinės pirminė rinka pasipildė 1089 naujais būstais devyniuose projektuose, o bendras pasiūlos kiekis išaugo iki 6436 būstų. Tuo tarpu projektų vystymo bendrovė „Realco“ skaičiuoja, kad mėnesio pabaigoje neparduotų būstų sandėlis siekė 5945 butus – tai taip pat didžiausias rodiklis per visą rinkos stebėjimo laikotarpį.

Nepaisant gausaus pasirinkimo, pardavimų tempas sumažėjo. „Citus“ duomenimis, gegužę Vilniuje parduoti 512 būstų – 16,6 proc. mažiau nei balandį ir mažiausiai nuo praėjusių metų liepos. „Realco“ statistika rodo 471 parduotą butą, tačiau bendras vertinimas išlieka tas pats – po aktyvesnio balandžio rinka kiek atvėso.

Pasak „Citus“ NT analitikės Ugnės Žiogelės, tai nėra rinkos silpnėjimo ženklas.

„Tikrai negalime sakyti, kad rinka persipildė ar prognozuoti artėjančios krizės. Tai greičiau klasikinis perėjimas iš pardavėjų rinkos į subalansuotą stadiją“, – teigia ekspertė.

Anot jos, šiuo metu pirkėjai turi kur kas daugiau galimybių lyginti skirtingus projektus, lokacijas, kainų segmentus ir būstų planavimus, todėl sprendimai priimami atsargiau.

Geopolitika ir ekonominis neapibrėžtumas veikia pirkėjų nuotaikas

Ekspertai sutaria, kad būsto paklausą šiuo metu labiausiai veikia ne pasiūlos ir kainų santykis, o gyventojų nuotaikos.

U. Žiogelės teigimu, dalį pirkėjų pristabdė geopolitinės įtampos ir visuomenėje kilęs nerimas po incidento, kai į Lietuvos teritoriją buvo įskridęs dronas. Vis dėlto dabartinė situacija nepalyginama su 2022 metais, kai rinką vienu metu paveikė karas Ukrainoje, rekordinė infliacija ir spartus EURIBOR augimas.

Panašias tendencijas pastebi ir „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. Jo teigimu, gyventojams vis dar sudėtinga prognozuoti būsimas skolinimosi sąlygas, nors EURIBOR šiuo metu svyruoja apie 2,5 proc. Neapibrėžtumą didina ir geopolitiniai procesai, įskaitant konfliktus Artimuosiuose Rytuose bei jų poveikį energijos išteklių kainoms.

Kainos išlieka stabilios, tačiau pigimo nesitikima

Gegužę Vilniaus pirminėje rinkoje kainų augimas buvo nuosaikus. „Citus“ skaičiavimu, vidutinė kvadratinio metro kaina padidėjo 0,2 proc. ir pasiekė 4001 eurą. Tuo tarpu „Realco“ duomenimis, vidutinė siūlomų butų kaina sostinėje sudarė 4097 eurus už kvadratinį metrą.

Ekspertai pabrėžia, kad kainų pokyčius šiuo metu daugiausia lemia pasiūlos struktūra. Gegužę rinką papildė daugiau vidutinės ir prestižinės klasės projektų, todėl bendras kainų vidurkis šiek tiek padidėjo.

M. Chmieliausko teigimu, didžiulė pasiūla šiuo metu veikia kaip rinką stabilizuojantis veiksnys ir neleidžia kainoms kilti sparčiau net esant daugiau nei 5 proc. infliacijai. Tuo tarpu U. Žiogelė prognozuoja, kad reikšmingo kainų kritimo artimiausiu metu tikėtis neverta, nes statybų kaštai ir medžiagų kainos išlieka aukšti.

Kaunas ir Klaipėda demonstravo augimą

Kol Vilniaus rinka balansavo tarp rekordinių pasiūlos apimčių ir lėtesnių pardavimų, Kaunas ir Klaipėda gegužę rodė aktyvesnę plėtrą.

Kaune rinką papildė 328 nauji būstai, o bendras pasiūlos kiekis išaugo iki 1489 būstų – daugiausia nuo 2017 metų. Per mėnesį čia parduoti 124 būstai, tai yra beveik 10 proc. daugiau nei balandį. Lyginant su praėjusių metų geguže, pardavimai išaugo net 82,4 proc. Vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 3421 euro.

Klaipėdoje pasiūla augo nuosaikiau – rinką papildė 59 nauji butai, o bendras pasiūlos kiekis pasiekė 720 būstų. Gegužę uostamiestyje parduoti 28 butai, arba 22 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau. Metinis augimas siekė net 75 proc.

Pirkėjų rinka stiprėja

Ekspertų vertinimu, gegužės rezultatai žymi svarbų Lietuvos pirminės būsto rinkos etapą. Po daugiau nei metų aktyvios paklausos ir ribotos pasiūlos rinkoje formuojasi nauja pusiausvyra.

Anot U. Žiogelės, šiandien pirkėjai turi daugiau derybinių galių nei anksčiau, tačiau tai nereiškia, kad būstai pigs. Labiau tikėtina, kad plėtotojai konkuruos papildomomis naudomis, lankstesnėmis pirkimo sąlygomis ar kitais privalumais.

M. Chmieliauskas atkreipia dėmesį, kad rekordinė pasiūla rodo ir pačių plėtotojų pasitikėjimą rinka. Nauji projektai nėra stabdomi, aktyviai vykdomos naujos plėtros, todėl tikimasi, kad rinkos aktyvumas išliks ir ateityje.

Specialistai prognozuoja, kad po vasaros, rinkai prisitaikius prie esamos geopolitinės aplinkos, dalis šiuo metu atidėtų pirkimo sprendimų gali būti įgyvendinti, o sandorių aktyvumas vėl pradės augti.