Loftai tampa viena likvidžiausių NT investicijų

Gajus mitas, kad loftai yra sunkiau realizuojami nei tradiciniai butai, šiandien vis labiau praranda pagrindą. NT vystymo bendrovės „Citus“ analitikų duomenimis, Vilniaus rinkoje loftai pirkėją randa vidutiniškai per 318 dienų. Tai net kiek greičiau nei standartiniai butai daugiabučiuose, kurie rinkoje išbūna apie 327 dienas.

Toks likvidumo rodiklis rodo, kad centrinėse miesto lokacijose esantys, išskirtinės architektūros būstai išlieka paklausūs net ir esant platesnei pasiūlai. Investuotojams tai reiškia mažesnę prastovų riziką ir greitesnį kapitalo apyvartumą.

Kaunas vejasi Vilnių ir siūlo didesnį augimo potencialą

Kauno loftų rinka šiuo metu demonstruoja vieną ryškiausių augimo trajektorijų šalyje. Per pastaruosius septynerius metus vertės prieaugis čia siekia apie 112 proc. Laikinoji sostinė šiuo metu pereina tą patį rinkos brandos kelią, kurį Vilnius nuėjo anksčiau, todėl investuotojai Kauną vis dažniau vertina kaip ankstyvos stadijos augimo rinką.

Skaičiai tai patvirtina: 2019 m. vasarą loftų kvadratinio metro kaina Kaune siekė 951 eurą, o 2026 m. birželį jau pasiekė 2025 eurus. Palyginimui, butų kainos Kauno centrinėje dalyje šiuo metu siekia apie 4220 eurų už kvadratinį metrą, antrinėje rinkoje – apie 3560 eurų.

Kainų dinamika rodo investicinį potencialą

Vilniuje loftų kainų augimas per septynerius metus buvo dar ryškesnis. 2019 m. birželį vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1455 eurus, o 2026 m. ji pakilo iki 3655 eurų – daugiau nei 2,5 karto. Tuo pačiu laikotarpiu butų kainos sostinėje augo nuosaikiau – maždaug du kartus.

Ši dinamika rodo, kad loftų segmentas generuoja spartesnį kapitalo prieaugį nei tradicinis būstas. Tai siejama su ribota pasiūla centrinėse zonose, didėjančiu konversijų skaičiumi ir augančiu pirkėjų poreikiu išskirtinėms, daugiafunkcėms erdvėms.

Pasiūla prisitaiko prie augančios paklausos

Vilniuje didžiausias loftų projektų bumas fiksuotas 2021 m. ir 2026 m., kai rinkai vienu metu buvo pasiūlyta po 9 naujus projektus. Šiuo metu sostinėje per mėnesį vidutiniškai parduodama apie 17 loftų.

Kaune aktyvesnė plėtra prasidėjo vėliau. 2025 m. rinką papildė 3 nauji projektai, o 2026 m. – dar 2. Vidutiniškai per mėnesį Kaune parduodama apie 6 loftus, tačiau paklausa stabiliai sugeria pasiūlą, rodydama subalansuotą, bet augantį segmentą.

Funkcionalumas ir lankstumas lemia segmento augimą

„Šis formatas rinkoje laimi dėl labai racionalios finansinės logikos. Esminis loftų pranašumas pačiame miesto centre – nestandartinis patalpų aukštis, leidžiantis įsirengti antresoles. Tai pirkėjui sukuria papildomus kvadratus, todėl galutinis kokybės ir kainos santykis tampa kur kas patrauklesnis nei tradiciniame NT“, – teigia „Citus“ plėtros vadovas Artūras Žimaila.

Pasak jo, šiuolaikiniai pirkėjai vis dažniau ieško daugiafunkcių erdvių, kuriose galima suderinti gyvenimą, kūrybą ir net nuomos verslą. Dėl to loftai tampa ne tik gyvenimo būdo, bet ir investicinės strategijos dalimi, užtikrinančia lankstesnį prisitaikymą prie besikeičiančių rinkos poreikių ir stabilesnį vertės išlaikymą ilgalaikėje perspektyvoje.