Technikos priežiūros tarnyba ne tik kontroliuoja, bet ir saugo Lietuvos verslą
„Laisva rinka nereiškia, kad joje galima veikti be taisyklių, gaminti, importuoti ar atvežti bet ką, įtarimų keliančios kokybės, ypač, kai kalbame apie potencialiai pavojingus įrenginius, – sako VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktorius Algirdas Mizaras. – Europos valstybės pačios kontroliuoja tai, kas įvežama ne tik iš vadinamųjų trečiųjų šalių, bet taip pat, pavyzdžiui, ir iš Kinijos, net Japonijos.“
Nuotraukoje dešinėje – VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktorius Algirdas Mizaras
Pigūs, abejonių dėl kokybės keliantys tokie įrenginiai kaip katilai, kita katilinių įranga, pastebi A. Mizaras, negali būti naudojami, montuojami be rimto dokumentų vertinimo, – įrenginiai turi atitikti visus privalomus saugaus darbo, veiklos reikalavimus.
Direktorius A. Mizaras yra skeptiškai nusiteikęs prieš tai, kad potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra būtų perduota vien tik verslui, eliminuojant valstybę. Viena – tai yra viešasis interesas, kurio gynimas yra valstybės reikalas, kita – laiko imlus ekspertų parengimas.
„Mūsų srityje, kaip ir medicinoje – kiekvienoje specializacijoje reikia savų profesionalų, nes universalaus specialisto, kuris būtų kompetentingas daugelyje sričių, nėra, – dalijasi savo pastebėjimais A. Mizaras. – Tam, kad mūsų tarnyboje žmogus galėtų dirbti kokybiškai, efektyviai, kad galėtų būti ekspertu, gebėtų kalbėtis su žmonėmis, gerai jaustų situaciją ir technologinėje srityje, ir techninėje, ir juridinėje, – kalbu apie vieną sritį, – tarnyboje turi mokytis 3–5 metus ir kaupti patirtį. Ar verslas gali sau leisti tokią prabangą – mokyti darbuotoją kelerius metus, investuoti į jį, o grąžą gauti tik po 3–5 metų?“Lietuva kontrolę patikėjo ne tik valstybės įstaigai, bet ir užsienio kapitalo įmonėms
ES bei daugelyje kitų šalių įtvirtinta nuostata, kad institucija, kuri teikia kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugas, yra nepriklausoma. Technikos priežiūros tarnyba taip pat veikia kaip savarankiška, nepriklausoma įstaiga, kurios steigėjas yra LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuva 2009 m. gruodį pakeitė Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, numatant, kad įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet kurioje ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai. Tokiu būdu Lietuva atvėrė rinką potencialiai pavojingus įrenginius galinčioms tikrinti tarptautinėms kompanijoms, kurių ne viena, kaip ir Technikos priežiūros tarnyba, Lietuvoje ir veikia.
„Šiuo atveju išskirčiau dvi sritis: periodinius patikrinimus ir atitikties įvertinimą. Periodinius patikrinimus Lietuvoje atlieka ir valstybės įstaiga, ir šalyje veikiančios privačios kompanijos, – sako A. Mizaras. – O atitikties vertinimas yra apibrėžtas specialia direktyva, kurioje nurodyta, jog tokį vertinimą gali atlikti bet kurios ES šalies, į kurią kreipsis gamintojas, kontrolės įstaiga. Tačiau galutinę išvadą, leidimą naudoti, prieš įvedant gaminį ar įrenginį į rinką, teikia nacionalinė įstaiga – kaip kontrolės įstaiga.“
Kalbėdamas apie kitų ES šalių patirtį, vykdant kontrolę ir atitikties įvertinimą, A. Mizaras mini Lenkiją. Šioje kaimyninėje šalyje veikia dvi valstybės valdomos įstaigos – transporto techninė inspekcija ir nuolatinė inspekcija. Kitokių kontrolės institucijų nėra. Danijoje taip pat veikia tik valstybės inspekcija, vykdanti kontrolę, išskyrus atitikties vertinimą. Lietuva gi suteikė galimybių mūsų šalyje veikti ir užsienio kompanijų filialams, užsienio kapitalo įmonėms.
Ką reiškia nacionalinė kontrolė, patyrė ne vienas Lietuvos verslas, pabandęs savo gaminius įvežti į vieną ar kitą ES šalį. Nors visos šalys narės deklaruoja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, tačiau neatsisako nacionalinių taisyklių, reikalavimų, kurie tampa sunkiai įveikiami importuotojams. Taip, nepažeisdama ES direktyvų, ne viena šalis narė gina savo rinką.Technikos priežiūros tarnybos išduoti sertifikatai pripažįstami visoje Europoje
Viena iš svarbių sričių statybos sektoriui yra sertifikavimas.
Nuotraukoje kairėje – Sertifikavimo skyriaus vadovas Aušrius Plerpa
„Technikos priežiūros tarnybos sertifikavimo skyrius įkurtas 2003 m., kuomet ūkio ministras išleido įsakymą, kad suvirintojai, atliekantys potencialiai pavojingų įrenginių suvirinimą, turi būti sertifikuoti pagal Europos tarptautinius standartus akredituotose personalo sertifikavimo įstaigose, – sako Sertifikavimo skyriaus vadovas Aušrius Plerpa. – Mūsų įstaiga buvo pirmoji Lietuvoje akredituota personalo sertifikavimo įstaiga atlikti suvirintojų, lituotojų ir suvirinimo operatorių sertifikavimą. Jau ruošiamės akredituotis ir plastikų suvirintojų sertifikavimui.“
Lietuvos nacionalinės akreditacijos biuras yra pasirašęs daugiašalio pripažinimo dokumentą, tad Technikos priežiūros tarnybos išduoti sertifikatai pripažįstami visoje Europoje. Dėl sertifikavimo Technikos priežiūros tarnyba yra pasirašiusi sutartis su profesinio rengimo centrais, kuriuose rengiami profesionalūs suvirintojai. Jeigu gamintojas turi sąlygas, atitinkančias reikalavimus, sertifikavimas gali būti atliekamas ir gamintojo gamybinėje bazėje. 
„Kadangi sertifikavimas kainuoja nemažus pinigus, pasitaiko bandymų apgaudinėti: įmonė turi 2–3 sertifikuotus suvirintojus, o darbus atlieka galbūt 10 suvirintojų, tačiau deklaruojama, kad dirbo tik sertifikuoti specialistai“, – pastebi A. Plerpa.
Suvirinimo darbai atliekami vadovaujantis suvirinimo procedūrų aprašais, tad Technikos priežiūros tarnyba tvirtina suvirinimo aprašus, kurie turi atitikti nustatytus standartus, ir vykdo kontrolę.
„Mes rinkoje veikiame tokiomis pat sąlygomis, kaip ir verslo įmonės, turime tokius pat įgaliojimus, – pastebi A. Plerpa. – Mano nuomone, tai nėra pats geriausias sprendimas, nes verslas paprastai renkasi tą kontrolės įstaigą, kuri pasiūlo mažiausią kainą. O ką ji reiškia, visi labai gerai žino, ne sykį yra patyrę. Manau, kad šalys, kurios šias funkcijas patikėjo valstybinėms įstaigoms, pasielgė įžvalgiau. Mūsų atveju, gali nutikti taip, kad įrenginio nepriėmus vienai kontrolės įstaigai, klientas kreipiasi į kitą, kuri pateikia teigiamas išvadas, nekreipiant dėmesio į priežastis, dėl kurių klientui buvo atsakyta pirmojoje. “
Didžiausias trukdis – trūksta kvalifikuoto koordinuojančio personalo
„Technikos priežiūros tarnyba atlieka plieninių konstrukcijų elementų eksploatacinių savybių vertinimą ir tikrinimą. Jis atliekamas vadovaujantis tik europiniais reglamentais ir standartais, kurie apibrėžia plieninių ir aliumininių konstrukcijų atitiktį, – sako Sertifikavimo skyriaus vadovas A. Plerpa. – Kalbant apie statybas, reikia priminti, kad aplinkos ministro įsakymu „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, jog Lietuvos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti reglamentuojamų statybos produktų sąraše, turi turėti gamintojo išduotas eksploatacinių savybių deklaracijas. Deklaracija turi būti lietuvių kalba ir parengta kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje.“
Tarnyba atlieka įmonių, kurios tiekia į rinką plienines ir aliuminines konstrukcijas, sertifikavimą. Tai gali atlikti ne tik Technikos priežiūros tarnyba, bet ir kitos Lietuvoje veikiančios notifikuotos įstaigos. Visoms įmonėms svarbu turėti suvirinimo koordinatorių, kurių Sertifikavimo skyriaus vadovo A. Plerpos pastebėjimu, Lietuvoje trūksta. Neturėdamos kvalifikuotų tokių darbuotojų, įmonės negali tinkamai organizuoti suvirinimo proceso. Tiesa, šiuos specialistus rengia VGTU, bet juos sertifikuoti kviečiamos užsienio įmonės, kurioms suteikta teisė teikti tokias paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra nemažai tarptautinio suvirinimo inžinieriaus kvalifikaciją turinčių specialistų, kurie galėtų ruošti ir sertifikuoti trūkstamus specialistus, tik tam reikia šiek tiek ir valstybės paramos.
„Atitinkamų įrenginių priežiūra Lietuvoje buvo pradėta daugiau kaip prieš 80 metų, todėl mes didžiuojamės tęsdami šį darbą, – sako VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktorius A. Mizaras. – Darbuotojų, taigi ir įstaigos patirtis kaupiama dirbant. Šiuo atveju mūsų darbuotojai turi didelės, neįkainojamos patirties, nes nemažai jų dirbo dar iki nepriklausomybės veikusiame Pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros komitete.“
VšĮ Technikos priežiūros centro nuotr.
Statybinė ir kelių technika, įrankiai
| www.julija.eu