Byloje nustatyta, rašoma Teismo pranešime, kad ieškovių plėtojamam ekonominiam projektui „Gariūnų“ verslo parko teritorijoje Vyriausybė 2005 m. buvo suteikusi valstybinės svarbos statusą. Taip atsirado įstatyme įtvirtintas pagrindas ieškovėms valstybinę žemę nuomoti ne aukciono tvarka . Vyriausybė 2019 m. projektą pripažino įgyvendintu ir netekusiu valstybinės svarbos statuso, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba  2021 m. kovo 23 d. nutraukė su ieškovėmis sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. 

Verslo parkas nuomos sutartis norėjo ne nutraukti, o keisti 

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė, nes konstatavo, kad išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo remiantis ginčo žemės sklypai išnuomoti ieškovėms ne aukciono tvarka, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba turėjo nutraukti ginčo nuomos sutartis.

Ieškovės kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai, nekonstatavę įstatymuose įtvirtinto valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindo, nepagrįstai pripažino ginčo sutarčių nutraukimą teisėtu. Ieškovių nuomone, įvertinant tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypai įgyvendinant valstybinės svarbos projektą buvo teisėtai užstatyti ieškovėms priklausančiais statiniais, vadovaujantis favor contractus principu, įpareigojančiu siekti išsaugoti sutartinius santykius, ginčo nuomos sutartys turėjo būti ne nutrauktos, o keičiamos (modifikuojamos).

Verslo parkui duotas terminas nuspręsti dėl nuomos arba statinių nukėlimo

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, rašoma pranešime, pažymėjo, kad sąlygoms buvus, bet vėliau jų nelikus, nelieka ir pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka. 

Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovėms teigiant, jog jos siekia nuomoti ginčo valstybinę žemę be aukciono, kaip šioje žemėje esančių pastatų savininkės, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba tokios ieškovių teisės ir galimybės sudaryti naujas nuomos sutartis nurodytu pagrindu neginčija, priešingai, taip pat pabrėžia, kad naujos nuomos sutartys su ieškovėmis galėtų būti sudarytos ne aukciono tvarka, jei ieškovės teisės aktų nustatyta tvarka dėl to kreiptųsi į atsakovę. Ieškovės nurodytu teisių į valstybinės žemės nuomą įgyvendinimo būdu nesinaudoja, nors nenurodė jo trūkumų. Situacija, kai, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkės toliau naudojasi žeme neįteisinusios žemės naudojimo jokiu teisiniu pagrindu, yra netoleruotina.

Ieškovės per protingą terminą privalo pasirinkti savo poziciją – kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl teisėtai pastatytiems statiniams naudoti pagal paskirtį reikalingo dydžio žemės sklypų išnuomojimo be aukciono arba nusikelti joms priklausančius statinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys atmestas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.