Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Statybos inspekcija) surašytus du savavališkos statybos aktus. Ieškovė įrodinėjo, kaip praeša Klaipėdos apygardos teismas, kad nėra tokio savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavališkos statybos aktuose, ji nestatė ir neorganizavo kelio statybos darbų, nes jie buvo atlikti anksčiau, nei jai buvo išduotas statybos leidimas. Savavališkos statybos aktas surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinis užsakovas buvo kitas asmuo. Statybų inspekcija laikėsi pozicijos, kad ieškovė turėjo pašalinti anksčiau (iki statybos leidimo jai išdavimo) paklotas trinkeles, nes būtent ieškovei buvo išduotas statybos leidimas tiesti kelio atkarpą.

Palangos apylinkės teismas ieškinį atmetė, tačiau moters apeliacinį skundą išnagrinėjęs apygardos teismas, kaip pranešama, jos argumentus, kad ne ji statė savavališkos statybos akte nurodytą statinį – trinkelėmis išklotą gatvę Palangoje, pripažino pagrįstais, o ieškovei surašytus savavališkos statybos aktus panaikino ir priteisė jai iš Statybų inspekcijos 3250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė vykdė savavališką statybą, t. y. (pa)statė savavališkos statybos aktuose nurodytas betoninių trinkelių kelio atkarpas po techninio projekto parengimo ir statybos leidimo ieškovei išdavimo. Priešingai, pagal byloje surinktus įrodymus konstatuota, kad trinkelių danga buvo paklota dar iki ieškovės techninio projekto parengimo. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki statybos leidimo išdavimo ieškovei nebuvo surašytas, o statybos leidimas ieškovei buvo išduotas ne savavališkos statybos padariniams pašalinti, bet naujam statiniui statyti. Pasak teismo, ieškovei išduotas statybos leidimas, techniniame projekte numatant nuardyti esamą betoninių trinkelių dangą ir įrengti asfaltbetonio dangą, net neįpareigoja asmens statyti statinio, o tik suteikia jam teisę statyti. Nors ieškovei buvo suteikta teisė (bet ne pareiga) nutiesti asfalto dangą ir nuardyti esamą betoninių trinkelių dangą, ji neprivalėjo to daryti ir jai negali kilti atsakomybė už tai, kad ji pasirinko neįgyvendinti šios jai suteiktos teisės.

Teisėjų kolegija sprendime taip pat pažymėjo, kaip rašoma teismo pranešime, kad savavališkos statybos aktas nebūtinai turi būti surašytas tik tam asmeniui, kuris turi statybos leidimą, nes jis gali būti surašomas ir tam asmeniui, kuris pastatė statinį neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Aplinkybė, kad dėl tam tikrų priežasčių negalima surašyti privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius asmeniui, galbūt vykdžiusiam savavališką statybą, negali lemti išvados, kad toks aktas turi būti surašytas kitam asmeniui, kuris nurodomų savavališkos statybos darbų nevykdė, nes tokia išvada būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.