Bylos duomenimis, viena Klaipėdos statybų įmonė 2013 m. aukcione įsigijo valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, K. Donelaičio gatvėje, su jame esančiais statiniais – garažais ir gyvenamuoju namu. Ši daugiau nei pusės hektaro dydžio žemės sklypo dalis buvo suformuota minėtiems statiniams eksploatuoti bendrame 1,9721 ha žemės sklype.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, praėjus kiek daugiau nei 2 metams po žemės įsigijimo, minėtoji statybų įmonė su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu statybų įmonė nuosavybės teise valdomą vientisą žemės sklypą padalino į du, kurių vieną (0,2264 ha) išmainė į valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, besiribojančią su Klaipėdos skulptūrų parku. Dalį šio išmainyto žemės sklypo – 0,0768 ha – bendrovė 2016 m. pardavė fiziniam asmeniui už 190 tūkst. eurų, įsipareigodama iki galutinio atsiskaitymo žemės sklype pastatyti tvorą nuo Skulptūrų parko ir teniso kortų, sklype iškirsti esamus medžius, pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties į gyvenamąją teritoriją. Bendrovė taip pat įsipareigojo užtikrinti pirkėjui galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv. m bendro ploto pastatą su gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpomis bei įrengti kelią, leidžiantį patekti į sklypą.

Atlikdama tyrimą Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. Paulikienė, kaip pranešama, nustatė, kad susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo sudarytas pažeidžiant viešąjį interesą bei prieštaraujant imperatyviosioms Žemės įstatymo normoms. Konstatuota, jog teisės aktuose nėra numatytos galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus, todėl pasirašytas susitarimas prieštarauja įstatymo normoms. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypas, į kurį buvo perkeltas bendrovės sklypas, yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, patenka į Kultūros paveldo teritoriją, ribojasi su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu Skulptūrų parku.

Su tokiu sprendimu atsakovai nesutiko ir apskundė jį apeliacine tvarka, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Šių metų balandžio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas atsakovų skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo sprendimu taikyta restitucija, pagal kurią neteisėtai perkeltas žemės sklypas turi būti grąžinamas valstybei. Be to, teismas nusprendė pripažinti negaliojančia ir pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią statybų bendrovė pardavė dalį perkelto žemės sklypo fiziniam asmeniui. Minėtoji bendrovė pastarajam privalės grąžinti avansu už sandorį gautus 40 tūkst. eurų.