8 mėnesius trukusio projekto metu – sukurta interaktyvi bendradarbiavimo platforma, kuri paskatino tiek verslo įmones, tiek profesinio mokymo įstaigas glaudžiau bendradarbiauti drauge ruošiant šiandienos darbo rinkos poreikiams pritaikytus specialistus. Projekto rezultatas – net 28 sėkmingos partnerystės, užsimezgusios tarp profesinių mokyklų ir verslo sektoriaus atstovų.

Verslo bendruomenės įtraukimas – itin skatinamas

Ekspertų teigimu, plataus masto kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema šalyje yra kompleksinė, todėl ją spręsti reikia iš pašaknų. Ir nors investicijų į profesinį mokymą pakanka ir jau anksčiau imtasi priemonių, siekiant glaudesnio verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimo, matoma, kad dar yra spragų, trūksta strateginių veiksmų, o labiausiai – profesinio mokymosi įstaigų lankstumo ir dialogo su verslu.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus Juliaus Jakučinsko, pagrindiniai verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimo principai įtvirtinti dar 2018 metais, patvirtinus profesinio mokymo įstatymo pakeitimą. Nuo to laiko profesinio mokymo centrų verslo įmonės atlieka dalininko funkciją, socialinių partnerių atstovai dalyvauja centrų tarybose, o verslo atstovai – sektorinių profesinių komitetų veikloje, taip pat sprendžia klausimus dėl naujų kvalifikacijų poreikio bei inicijuoja mokymo programų rengimą. Visgi, nepaisant to ir toliau matoma būtinybė skatinti profesinio mokymo ir verslo bendradarbiavimo kultūrą.

„Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotas projektas suteikė verslui įrankį lengviau ir patogiau atrasti profesinio mokymo centrus, tikimasi, kad tai prisidės prie naujų partnerysčių užmezgimo, aktyvesnio socialinių partnerių įsitraukimo ir, galiausiai, didins profesinio mokymo ir darbo rinkos atitiktį. Tikimės, kad vis daugiau verslo įmonių taps įprasta bendradarbiauti su profesinio mokymo centrais, siekiant parengti darbo rinkai reikalingus profesionalus, įgyvendinant aktualias profesinio mokymo programas, užtikrinant besimokantiesiems reikalingų praktinių įgūdžių įgijimą, suteikiant modernias praktinio mokymo vietas, įgyvendinant pameistrystę“, – cituojamas  J. Jakučinskas.

Lūkesčiai viršyti net 7 kartus

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), kuri įgyvendino komunikacijos kampaniją „Profesijos, pritaikytos verslui“, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lapardinienė pasakoja, kad komunikacijos kampanijos pradžioje buvo atlikta profesinių mokyklų vadovų apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kokios profesinių mokyklų vadovų nuostatos vyrauja dėl bendradarbiavimo su verslu, kokia taikoma praktika, teirautasi, kas sunkina bendradarbiavimą. Agentūros komandai buvo svarbu suprasti, ko trūksta sėkmingam šių mokyklų infrastruktūros ir žinių įveiklinimui.

„Profesinių mokyklų vadovų tyrimas atskleidė, kad profesinėms mokykloms trūksta viešumo. 45,3 proc. mokyklų vadovų sutiko su teiginiu, jog profesinių mokyklų vadovai turi imtis iniciatyvos bendradarbiaujant su verslu, tačiau jiems trūksta priemonių, o kartais ir žinių – kaip tą padaryti geriausiai. Džiugu pastebėti, kad po projekto vykdytos antrosios apklausos metu sutinkančių vadovų rodiklis pakilo beveik 22 proc. iki 67,2 proc. Nuostatų pokytis, numatytas pradžioje, lūkesčius viršijo net 7 kartus. Panašu, kad tai buvo kaip tik tai, ko reikėjo abiem pusėms – vos startavus projektui sulaukėme aktyvaus verslo bendruomenės įsitraukimo, jų iniciatyvumas paskatino į projektą aktyviau įsitraukti ir pačių profesinių mokyklų atstovus“, – teigia J. Lapardinienė.

Profesinio mokymosi įstaigų vadovų apklausos pagrindu sukurta interaktyvi bendradarbiavimo platforma – virtualus profesinio mokymosi įstaigų žemėlapis – paskatino net 52 profesines mokyklas prisistatyti Lietuvos verslui ir kvietė ieškoti drauge abipusiai naudingų partnerysčių. Visos kampanijos metu aktyviai viešintos sėkmingos verslo ir profesinio mokymosi įstaigų bendradarbiavimo istorijos, turėjusios reikšmingą įtaką ir teigiamiems nuostatų pokyčiams.

Užmegztos net 28 partnerystės

Projekto metu užmegztos kone trys dešimtys partnerysčių. Kaip pasakoja J. Lapardinienė, tarp patraukliausių bendradarbiavimo formų – ne tik įprasta praktika studentams, bet ir kitos įdomios partnerystės formos: pameistrystė, mokytojų kvalifikacijos kėlimas, mokinių įdarbinimas, baigus mokymų programas, mokymo programų tobulinimas ar verslo įmonių darbuotojų perkvalifikavimas, mokymo bazės gerinimas ir kt.

„Nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio užsimezgė net 28 naujos partnerystės. Džiugu, kad tai beveik 3 kartus viršijo numatytą tikslą – projekto pradžioje sakėme, kad sėkme laikysime ir 10 naujų partnerysčių. Kitaip tariant – svajojome atsargiai. Džiaugiamės, kad platforma atvėrė įvairias tobulėjimo galimybes abiem suinteresuotoms pusėms“, – sako J. Lapardinienė.

Dalyvauti projekte aktyviai nusprendė ne tik didieji miestai, bet ir regionai. Įsitraukė įvairių verslų atstovai – gamybos ir perdirbimo, pramonės, transporto ir žemės ūkio, grožio, leidybos ar tekstilės sektoriai.