Daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dauguma – morališkai ir fiziškai pasenę, nerenovuoti ir neefektyvūs. Aktyvesnis daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo 2005 m. pagal Būsto strategiją ir daugiabučių namų modernizavimo mechanizmą. Per šį laikotarpį kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams.

Tuo tarpu Lietuvos ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenys rodo, kad iki 2050 m. turi būti atnaujinta 74 proc. daugiabučių namų, t.y. daugiau kaip 30 tūkst. iš 40 tūkst. Skaičiuojant nuo pat renovacijos pradžios, iš viso Lietuvoje nuo 2005 m. iki šių metų balandžio buvo atnaujinta apie 5 tūkst. daugiabučių namų.

Per nepilną dešimtmetį pagerėjo 92 tūkst. namų ūkių gyvenimai

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauja gyventojams lengvatines paskolas teikianti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė Žaneta Maskaliovienė pažymi, kad nors renovacijos tempus būtina spartinti ir toliau, 2013 m. į modernizacijos procesus įsitraukus savivaldybėms, būstus pradėta atnaujinti gerokai greičiau, o teigiami pokyčiai vien per šį laikotarpį spėjo paliesti daugiau kaip 92 tūkst. butų savininkų gyvenimus.

„Atnaujintuose daugiabučiuose gyvenantys žmonės neabejotinai junta visapusiškas būstų modernizavimo naudas. Tai – ne tik ženkliai sumažėjančios šildymo sąskaitos, bet ir patogesnė bei sveikesnė gyvenamoji aplinka, pagerėjusi gyvenimo kokybė ar išaugusi būsto vertė“, – cituojama Ž. Maskaliovienė.

Pasak jos, pozityvumo teikia ir palankiai Lietuvos renovacijos modelį vertinančios tarptautinės institucijos. 2020 m. Europos Audito rūmų ataskaitoje dėl energijos efektyvumo pastatuose Lietuvos daugiabučių atnaujinimo finansavimo modelis buvo nurodytas kaip geroji praktika. ES lėšų panaudojimas finansiniame instrumente teikiant lengvatines paskolas daugiabučiams namams atnaujinti – sėkmingas teigiamas pavyzdys kitoms ES šalims narėms.

Didžioji dalis lėšų skiriama renovacijos projektams

VIPA skaičiuoja jau dešimtuosius veiklos metus ir nuo pat pradžių aktyviai prisideda prie daugiabučių renovacijos įgyvendinimo šalyje.

„Dar 2013 m., pasirašius 29,9 mln. Eur sutartį, tapome Europos investicijų banko (EIB) kontroliuojamo JESSICA fondo finansų tarpininke. Kiek vėliau, 2015 m., VIPA buvo pavesta valdyti Daugiabučių namų modernizavimo fondą (DNMF), finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Jis iki šiol išlieka vienu iš pagrindinių renovacijos finansavimo šaltinių Lietuvoje. Apskritai, daugiabučių namų modernizavimo projektų finansavimas sudaro apie 54 proc. mūsų valdomo projektų portfelio. Tai reiškia, kad net 433,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. mūsų sutelktų lėšų yra skirtos būtent daugiabučių namų renovacijos projektams finansuoti teikiant ilgalaikes paskolas“, – pranešime cituojama Ž. Maskaliovienė.

Šias lėšas, rašoma VIPA pranešime, pavyko pritraukti iš įvairių šaltinių. Europos Sąjungos fondų 74 mln. Eur įnašą į DNMF papildė grįžusios lėšos, taip pat iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) gauta 50 mln. Eur paskola, 68 mln. Eur gauta iš valstybės perskolintosios paskolos lėšų, finansuotų 2018 m. LR Vyriausybei išleidus žaliąsias obligacijas. Valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis, sudaro dar 167,5 mln. Eur iš renovacijai skirto portfelio. 2021 m. VIPA su ERPB pasirašė dar vieną 67,5 mln. Eur vertės finansavimo sutartį.

VIPA nuolat ieško būdų, kaip pritraukti papildomus finansavimo šaltinius, skaitmenizuoti ir optimizuoti procesus, mažinti biurokratinę naštą, gerinti paslaugų kokybę.

„Pavyzdžiui, neseniai projektų administratoriams, rangovams, daugiabučių gyventojams suteikėme galimybę stebėti aktualias VIPA pateiktų mokėjimo prašymų būsenas VIPA interneto puslapyje. Tokiu būdu užtikriname didesnį skaidrumą ir operatyvų informacijos pateikimą, siekiant efektyviau įgyvendinti projektus“, – teigia Ž. Maskaliovienė.

Teikia lengvatines paskolas

Vienas iš kertinių veiksnių, užtikrinančių į priekį judančius renovacijos procesus – valstybės teikiama parama bei palankesnės sąlygos gauti finansavimą modernizavimo darbams.

„Daugiabučių namų gyventojams VIPA suteikia galimybę pasiimti lengvatines paskolas be jokių administravimo mokesčių ir su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Svarbu ir tai, kad šis kreditas suteikiamas ilgam laikotarpiui – iki 20-ties metų. Be to, suprantame, kad gyventojai vertina lankstumą, todėl jie gali rinktis – sudaryti paskolų sutartis gyventojų naudai (projektų administratorių modelis) arba gyventojų vardu. Pastarasis variantas yra itin patogus daugiabučių namų bendrijoms“, – cituojama VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė.

Finansavo virš 1000 daugiabučių renovaciją

Nuo 2013 m. VIPA pasirašė 1051 daugiabučių namų atnaujinimo paskolų sutarčių už beveik 418 mln. Eur, be to, rengiamasi pasirašyti dar 118 paskolų sutarčių už beveik 39 mln. Eur.

„Iš viso mūsų pritrauktos lėšos padėjo užbaigti daugiau kaip 870-ties daugiabučių renovaciją. Tai reiškia, kad bene 31 tūkst. namų ūkių džiaugiasi pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis. Dar maždaug trijų šimtų daugiabučių atnaujinimo projektai yra įgyvendinami šiuo metu. VIPA finansuojami būstai yra atnaujinami daugiau kaip 40-yje Lietuvos savivaldybių, daugiausia jų – Vilniaus (120) ir Jonavos (106) savivaldybėse. Taip pat atnaujinus šiuos būstus per metus sutaupoma daugiau kaip 49 tūkst. tonų CO2“, – pasakoja Ž. Maskaliovienė.

Visapusiška nauda gyventojams

Kalbėdama apie dėl VIPA veiklos pagerėjusią šalies gyventojų kasdienybę, VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė išskiria Jonavos savivaldybę.

„Aktyvi daugiabučių namų modernizacija Jonavoje lėmė ne tik atsinaujinusį miesto veidą, bet ir ženkliai pagerėjusią miestiečių gyvenimo kokybę bei akivaizdžius energijos sutaupymus. Tiek Jonavos, tiek ir kitų miestų gyventojai didžiuojasi besikeičiančia savo gyvenamąja aplinka, o kaimynai, matydami tokius pavyzdžius, ryžtasi imtis permainų ir savo kieme“, – teigia pašnekovė.

UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas pažymi, kad daugiabučių namų renovacijos startas Jonavoje buvo ypatingai geras, tačiau dėl įvairių aplinkybių, modernizavimo procesai pastaruoju metu pagreitį yra praradę.

Nepaisant to, akcentuoja R. Dautartas, daugiabučių atnaujinimas Jonavai davė daug: „Šių pastatų renovacija miestui ir gyventojams įnešė tvarkos, grožio ir pastovumo pojūtį. Be to, pagerėjo žmonių gyvenimo sąlygos, patalpas jie gali šildyti savarankiškiau, atsirado taupymo galimybė. Džiaugiamės, kad tokių rezultatų pasiekti leido ir sklandus bendradarbiavimas su VIPA, operatyviai reaguojančia į sprendžiamus iššūkius, dalinančia kokybiškus patarimus ir teikiančia didelę pagalbą konsultuojant kitais klausimais.“

Ž. Maskaliovienė priduria, kad būstų atnaujinimas yra vienas efektyviausių būdų, leidžiančių ne tik užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie neigiamo poveikio klimatui mažinimo, bet ir gerokai sumažinti gaunamas šildymo sąskaitas.

„Be to, gyventojai renovacijos naudą pastebi ir kitur. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinkoje butai, esantys atnaujintuose daugiabučiuose, turi didesnę paklausą už nerenovuotus. Taip pat modernizuotiems būstams neretai didesnį dėmesį skiria ir savivaldybės. Štai Jonavos savivaldybė, tvarkydama daugiabučių aplinką, prioritetą skiria atnaujintiems pastatams“, – sako VIPA Būsto investicijų skyriaus vadovė.

Padeda kurti žalesnę ateitį

Svarbu ir tai, kad daugiabučių renovacija padeda kovoti su klimato kaita bei spręsti globalias problemas. Kadangi pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau kaip 35 proc. visos CO2 emisijos Europos Sąjungoje, vienas geriausių būdų pažaboti šią taršą – pastatų energinio efektyvumo didinimas.

Šį neišnaudotą potencialą vis labiau supranta ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai. Daugiabučių namų at­naujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų, apsistojusių senuose, iki 1993 m. pastatytuose daugiabučiuose, teigia, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą, atskleidė šį vasarį „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas*.

„Tokia gyventojų pozicija turi didelę reikšmę, nes Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi iki 2050 m. atnaujinti didžiąją dalį daugiabučių ir tapti neutralia klimatui. Džiugu, kad Lietuvoje vis labiau įsigali supratimas, kad renovacijos nauda nėra tik lokali, skirta konkrečiam miestui ar namui. Tai – bendras energetinių resursų taupymas, aplinkos užterštumo mažinimas ir ekonomikos aktyvinimo priemonė“, – VIPA pranešime cituojama Ž. Maskaliovienė.