Aplinkos ministerija išplatintame pranešime akcentuoja, kad teikti paraiškas subsidijoms gali tik savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, ne gyventojai.

Finansavimas teikiamas namų ūkiuose susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo vežimo ir šalinimo išlaidoms padengti. Jis gali siekti iki 100 proc. Didžiausias subsidijos arba dotacijos dydis vienai savivaldybei sudaro 50 tūkst. eurų.

Lėšos bus išmokamos pagal faktiškai sutvarkytą asbestinio šiferio atliekų svorį bei viešojo pirkimo sutartyje numatytą įkainį, neviršijant 90 eurų už toną surinkimui ir vežimui bei sąvartyno nustatytos kainos už 1 toną asbesto atliekų.

Asbestinio šiferio atliekas surinkti gali tik pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijas turintys atliekų vežėjai, o šalinti – leidimus šių atliekų šalinimui turintys atliekų tvarkytojai, primena ministerija.

Paramos lėšomis nefinansuojamas į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles pristatytų asbestinio šiferio atliekų sutvarkymas.

Paraiškas teikti galima iki šių metų lapkričio 26 d. per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS.

Pasiekus numatytą kvietimo sumą, bus formuojamas pagrindinis projektų sąrašas, o kiti projektai bus įtraukti į rezervą.

Šiuo metu tik nedidelė dalis šalies savivaldybių iš namų ūkių nemokamai surenka, išveža ir šalina asbesto atliekas. Kitur gyventojams tenka mokėti ir už išvežimą, ir už tai, kad būtų priimtos sąvartyne ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kuriose nemokamai priimamas tik tam tikras, dažniausiai nedidelis asbesto atliekų kiekis.

Vengdami išlaidų, kurios gali siekti kelis šimtus ir daugiau eurų, gyventojai neretai šias atliekas tvarko ir šalina nesilaikydami nustatytų reikalavimų. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pastaraisiais metais nustatyta nemažai tokių atvejų.

Ardant asbestinius stogus, pastatų konstrukcijas ir kitus gaminius, kurių sudėtyje yra asbesto, šalinant jų atliekas būtina užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepakliūtų į aplinką. Asbesto turinčios atliekos turi būti surinktos atskirai, kad nesusimaišytų su kitomis. Jei jos birios, turi būti sudrėkintos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.).

Kol asbestiniai stogai, konstrukcijos ar kiti gaminiai neliečiami, didesnio pavojaus nekelia. Jis kyla juos laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įkvėpus jomis užteršto oro, asbesto plaušeliai lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali sukelti plaučių onkologinius susirgimus. Ilgalaikis intensyvus kontaktas su šia medžiaga gali sukelti asbestozę – lėtinę plaučių jungiamojo audinio ligą, kuri padidina plaučių vėžio riziką.

Asmenims, išmetusiems į aplinką asbesto turinčias atliekas, gresia administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri siekia 10,4 tūkst. eurų už toną.