Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiomis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) su viena bendrove sudarytas 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos bei 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškinį, kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, jis grindė galiojančiomis Žemės įstatymo nuostatomis, kad asmuo be aukciono gali įsigyti valstybinės žemės sklypą, jeigu sklypas užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Civilinės bylos duomenimis, 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu pagal valstybinės žemės sklype esančius pastatus buvo nustatytos jiems priklausančios žemės sklypo dalys. Tuo metu sklypo dalį nuomojusiai įmonei priklausė 6 pastatai – šiltnamiai bei kiti ūkinės paskirties statiniai. Vieną statinį, turimais duomenimis, bendrovė nugriovė savo iniciatyva, o 2015 m. sklype esančiuose pastatuose kilus gaisrui, nebeliko dar dviejų sublokuotų šiltnamių, liko tik tikrovės neatitinkantys duomenys nekilnojamo turto registre apie neva vis dar esančius pastatus. Valstybinės žemės sklypas didžiąja dalimi tapo neužstatytas.

Teismas nustatė, kad prieš sudarant su bendrove naujas valstybinės žemės nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis, NŽT atstovai neatliko sklypo ir bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių apžiūros bei neparengė sklypo plano, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Teismas konstatavo, kad NŽT, prieš sudarydama žemės sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis, turėdama duomenų apie tai, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra arba jų faktinė būklė galimai neatitinka nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, nagrinėdama bendrovės prašymus ne aukciono būdu išnuomoti, o vėliau ir parduoti sklypo dalį, nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis, taip pažeisdama valstybinės žemės nuomos ir pardavimo tvarką, o tuo pačiu – viešąjį interesą.

Teismas, pripažinęs negaliojančiomis dalies valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, E. Šimkūnaitės g. 11, nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją – sklypo ginčo dalį grąžino valstybei, bendrovei išmokant jos faktiškai už sklypo dalį sumokėtas lėšas.