Generalinė prokuratūra 2019 m. rudenį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis 4 valstybinės žemės sklypo K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartis, pripažinti negaliojančiu išduotą statybos leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, dėl kurio vyko ginčas, bei įpareigoti nugriauti pradėtą statyti priestatą. Taip pat reikalauta valstybei grąžinti visą žemės sklypą, o atsakovams, fiziniams asmenims, priteisti už sklypus sumokėtas sumas.

Kaip praneša prokuratūra, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys iš dalies pagrįstas ir pripažino negaliojančiomis dvi iš 4 prokuratūros ginčijamų sutarčių, valstybei grąžino nurodytas žemės sklypo dalis – viso 8 a, priteisiant iš valstybės atsakovėms jų už žemės sklypo dalis sumokėtas sumas – 3451,64 Eur ir 4370,67 Eur. Teismas taip pat pripažino negaliojančia išduoto leidimo dalį, pagal kurią vyko 2-jų aukštų priestato su mansarda statybos. Atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti minėtąjį priestatą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis bei sutvarkyti statybvietę.

Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo pateikti 4 apeliaciniai skundai. Jį teikė ir Generalinė prokuratūra.

Apeliacinio teismo kolegija, išnagrinėjusi skundus nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas turi būti iš dalies pakeistas. Teismo sprendimu, praneša prokuratūra, iš viso naikinami trys NŽT įsakymai, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypo dalis buvo parduota fiziniams asmenims. Taip pat nuspręsta išduotą leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, esančiame K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, pripažinti negaliojančiu visa apimtimi. Pakeista buvo ir sprendimo dalis dėl priestato nugriovimo. Nurodyta, kad šiuos darbus lygiomis dalimis turi finansuoti atsakovė, kurios vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir NŽT. Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ne tik valstybės institucijų veiksmai, bet ir pačios atsakovės aktyvūs veiksmai lėmė neteisėto statybos leidimo išdavimą ir statinio pastatymą, todėl neteisėtų statybų šalinimo darbų kaštai priskirtini taip pat ir šiai atsakovei.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiama.