2026 m. birželio 6 d. šeštadienis, 19:12:49
Reklama  |  facebook

Vandenį gali padėti sutaupyti ne tik aplinkai draugiški įpročiai, bet ir gerai apgalvoti namų sprendimai

2022-04-01 11:32
Tvarumui vis labiau skverbiantis į visas gyvenimo sritis, jo nederėtų pamiršti ir įsirenginėjant namus ar kuriant viešąsias erdves. Deja, daugelis vis dar galvoja, jog tvarūs pasirinkimai apsunkins kasdienę buitį ar sumažins komfortą, ypač – jeigu teks taupyti vandenį.
nuotrauka
GEBERIT nuotr.


Minimos įmonės
Geberit, UAB

Specialistų teigimu, vandens ekonomija yra kiekvieno pasirinkimas. Jei taupysime tik pakeitę įpročius, daug patogumo tikėtis neverta, tačiau investavus į kokybišką santechniką, galime ne tik išlaikyti komfortą, bet ir sutaupyti finansų.

Be reikalo tekantis vanduo – ne tik ekonominis nuotolis

Kaip pasakoja tinklaraščio apie tvarumą „Vandenynai“ autorė Eglė Šilkonė, sunku pasakyti, kiek lietuviai brandžiai naudoja vandenį, tačiau bendras vaizdas toks, kad gėlo vandens, rodos, turime pakankamai ir nėra jausmo, kad jo mums trūktų. Visgi, tvarumo šalininkės nuomone, šylant klimatui Lietuvoje mažėja gėlo gruntinio vandens, rezervuarai per metus neprisipildo iki buvusio lygio, tad bet kuriuo atveju turėtume atsakingai vartoti tiek vandenį, tiek kitus žemės išteklius.

Be reikalo tekantis vanduo – nuostolis piniginei  ir gamtai. Geberit nuotr.

Be reikalo tekantis vanduo – nuostolis piniginei ir gamtai.
GEBERIT nuotr.

Pasakodama, kaip vandenį tausoti galime namuose, E. Šilkonė sako besivadovaujanti visiems puikiai žinomu, tačiau dažnai primirštamu principu.

„Vienintelė ir pagrindinė taisyklė būtų nepalikti tekančio vandens, jei jo tą akimirką nenaudojame. Pavyzdžiui, plaunant indus rankomis, geriau pirma susidrėkinti šluostę, indus ir tik juos išmuilavus vėl atsukti vandenį, nuskalauti. Valantis dantis ar prausiantis duše, kol valomės ar muiluojamės, išjungti vandenį. Patikėkite, tai padės sutaupyti ir finansiškai“, – cituojama tinklaraštininkė.

Tvaresnis pasirinkimai formuoja ir naujus įpročius

Pasak E. Šilkonės, svarbu tausoti vandenį ne tik patiems, bet ir savo pasirinkimu daryti įtaką įmonių gamybai, t.y. pasirinkti tokius produktus, kuriems užauginti ir pagaminti reikia kuo mažiau vandens arba jų auginimas ir gamyba yra ne tokie taršūs aplinkai. Pavyzdžiui, renkantis sertifikuotus ekologiškus produktus iš karto pasirenkame produktą, užaugintą ir pagamintą su mažiau į aplinką patenkančių medžiagų, galinčių kenkti vandens kokybei ir vandens gyventojams.

Prie sąmoningesnio vartojimo moteris priskiria ir išmanią namų santechniką, galinčią padėti kurti teigiamą pokytį.

„Jei vandenį naudojame taupiai, jį atsisukame mažesne srove – tai daugiau įpročio klausimas. Tačiau tikrai ne kiekvienas turime įprotį tausiai naudoti vandenį, negalvojame, kiek jo išleidžiame. Santechnika, leidžianti sumažinti išbėgančio vandens kiekį, bet kuriuo atveju prisideda prie vandens tausaus naudojimo didesniu mastu“, – įsitikinusi „Vandenynai“ autorė.

WC puodų revoliucija: kiek litrų sutaupėme per pusę šimtmečio?

E. Šilkonės mintims pritaria ir sanitarinių sistemų gamintojos „Geberit“ atstovas Tadas Ivanauskas, pasakodamas, jog novatoriškomis idėjomis besivadovaujantys gamintojai „pasirūpina“ ne tik aukščiausio lygio komfortu, bet gali prisidėti prie taupaus ir efektyvaus vandens naudojimo.

„Tinkamos santechnikos pasirinkimas gali prisidėti prie vandens taupymo. Tai galioja kalbant tiek apie viešąsias erdves, tiek apie privačius vonios kambarius. Pirmiausiai išskirčiau WC puodus. Prisiminkime, kad netolimoje praeityje, maždaug prieš 50 metų, standartiniam vienam WC nuleidimui reikėdavo apie 12 litrų vandens. Dabar, skaičiuojama, kad vienas žmogus per dieną nuleidžia iki 70 proc. mažiau vandens, lyginant su ta šiurpia statistika, tad mes matome stiprų sanitarinių sistemų tobulėjimą“, – cituojamas T. Ivanauskas.

Vis dėlto, kalbėdamas apie dar ryškesnį progresą, jis lygina standartinio WC puodo nuleidimą, kuriam pilnam ir daliniam nuleidimui reikia 6–3 litrų vandens, o štai pastatomi Švedijos gamintojo „Ifö“ WC puodai puikų nuleidimą garantuoja su 4 litrais (pilnas nuleidimas) arba vos 2 litrais vandens (dalinis nuleidimas). Kokybišką vandens nutekėjimą užtikrina tiksli WC puodų dubens geometrija, tinkamas vandens srovės nutekėjimas.

„Atsigręžkime į gamintojo ištakas, kurios siekia Skandinaviją. Šis regionas ir minimalizmą, ir darnų požiūrį yra tiesiog užprogramavę savo DNR, tai puikiai atsispindi ir gaminiuose. Natūralu, kad aukščiausia kokybė puikiai dera su išmaniais, tvariais sprendimais“, – sako T. Ivanauskas.

Toks nuleidžiamo vandens santykis, pasak T. Ivanausko, įmanomas ir su „Geberit“ potinkiniais rėmais pakabinamiems WC puodams. Nuleidžiamo vandens kiekio sureguliavimui nereikia jokių priedų, vandens kiekio reguliavimo galimybė potinkiniame rėme numatyta iš anksto.

Progresuoja ir pisuarai – kai kurie veikia visai be vandens

Kalbėdamas apie inovacijas, „Geberit“ atstovas pamini pisuarus. Skirtingai nei WC puodai, pisuarai rečiau naudojami namuose, dažniau sutinkami viešosiose erdvėse, tačiau vienu ar kitu atveju, norint nuplauti paviršių, jiems būtinas vanduo. Viešosiose erdvėse vartotojai apie taupymą mąsto dar rečiau, tačiau tik ne savininkai.

GEBERITGEBERIT nuotr.

„Standartiškai vienam pisuaro nuplovimui sunaudojama apie 2–3 litrus vandens, tačiau susumavus vienos dienos litražą viešoje erdvėje, turėtume tikrai apvalų skaičių. Tuo tarpu „Geberit“ asortimento pisuarai su integruotais purkštukais pilnam nuplovimui pasitelkia vos pusę litro vandens. Tokie purkštukai ir vidinė pisuaro geometrija garantuoja idealų vandens pasiskirstymą per pisuaro sieneles, apsaugo nuo vandens taškymosi per šonus, taigi užtikrinamas greitas, kokybiškas ir higieniškas nuplovimas“, – pažymi ekspertas, pridurdamas, jog pasitelkus hibridinį sifoną tam tikrus pisuarų modelius galima perstatyti į bevandenį rėžimą ir taip dar labiau sutaupyti, tačiau toks variantas tinkamesnis viešosioms arba pusiau viešosioms sanitarinėms patalpoms.

Bekontakčiai maišytuvai – teka tiek, kiek užprogramuota, o taupo daugiau

Galiausiai, T. Ivanauskas pasakoja apie santechnikos detalę, be kurios neapsieina ne tik viešosios erdvės, bet ir namai – t.y. maišytuvus. Nors šaltą dieną pakišti rankas po tekančio vandens srove ir laikyti tol kol norisi daug kam skamba patraukliai, gamtos atžvilgiu toks sprendimas mažai tvarus. Būtent darnumo ieškojimas gamintojus paskatino į rinką atvesti sensorinius maišytuvus, puikiai funkcionuojančių tiek viešose, tiek privačiose erdvėse.

„Sensoriniai vandens maišytuvai suteikia funkcinio patogumo, taupo mūsų laiką ir vandenį. Tiesa, dera pastebėti, kad šie maišytuvai taip pat stipriai tobulėja – pakeitus aeratorius nuo standartinio praleidžiamo vandens srauto, siekiančio apie 5l/m, galime sumažinti iki 3,8 l/m, 1,9 l/m ar net 1,3 l/m.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad liksite muiluotomis rankomis, tikrai ne, tiesiog technologijos progresuoja ir užtikrina tą pačią kokybę su kur kas mažesniu kiekiu vandens. Taigi, taupyti ir prisidėti prie tvarumo šiais laikais tikrai įmanoma ne komforto sąskaitą“, – pokalbį baigia T. Ivanauskas.
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2026-06-05 14:55
Įsivaizduokite situaciją: judėjimo negalią turintis žmogus į reprezentacinę kultūros erdvę gali patekti tik pro tarnybinį įėjimą. Neregys sustoja prie istorinio pastato laiptų, nes čia nėra nei turėklų, nei kitų orientavimosi priemonių. Šeima su vaiko vežimėliu vos atvykusi supranta, kad ši vieta nė...
nuotrauka
2026-06-03 11:40
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su projekto rengėja sostinės viešųjų objektų plėtros ir valdymo bendrove Vilniaus vystymo kompanija pradeda Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo procesą. Tai – planavimo ir teisinio reglamentavimo suderinimo etapas, kurio tikslas pritaikyti pagrindin...
nuotrauka
2026-05-27 09:35
Vieno ryškiausių pastarųjų metų architektūros projektų Lietuvoje – „Dingusio Štetlo“ muziejaus Šeduvoje – autorius, suomių architektas profesorius Rainer Mahlamäki gegužės 29 dieną dirbs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Tarptautinį pripažinimą pelnęs architektas dalyvaus architektūros dip...
nuotrauka
2026-05-26 06:55
Šiuolaikinių namų interjeras planuojamas prioritetą teikiant ne tik grožiui, bet ir funkcionalumui bei patogumui. Labai svarbu, kaip kiekviena erdvė veikia kasdienį gyvenimą. Puiku, jei ji palengvina buitį, padeda lengviau palaikyti tvarką namuose, užtikrina komforto jausmą be didelių papildomų past...
nuotrauka
2026-05-19 15:14
Jungiklis šiandien – ne tik maža techninė detalė, bet ir vienas esminių interjero elementų, tiesiogiai ir bene dažniausiai iš visų patalpos objektų sąveikaujantis su žmogumi. Tai tarsi nebylus erdvės „gidas“, kuris padeda formuoti erdvę, leidžia ją teisingai patirti ir netgi daro įtaką žmogaus savij...
nuotrauka
2026-05-18 11:28
Netrukus Vilniaus centre, šalia Bernardinų sodo esančiame XVII a. Kirdiejų rūmų komplekse, prasidės naujas atgimimo etapas – Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą pastatų ansamblio atnaujinimui. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinio konkurso nugalėtojų – MB „Dukart ...
nuotrauka
2026-05-18 10:15
Vilniaus arkikatedra bazilika sulauks didžiausios apimties kompleksinių mokslinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Vyriausybės potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iki 2026 m. liepos 1 d. turės parengti ilgalaikių tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų planą, įvertinti finansavimo poreikius bei pa...
nuotrauka
2026-05-18 08:16
Lietuvoje sparčiai plečiamos pramonės teritorijos tampa vis svarbesne miestų ir regionų vystymo tema. Nors investicijos į LEZ, pramonės parkus ir naujas gamybines zonas auga, urbanistai perspėja, kad plėtra dažnai vyksta be aiškios ilgalaikės sistemos. Dėl to miestai rizikuoja susidurti su chaotišku...
nuotrauka
2026-05-15 10:42
Prie Klaipėdos įvažiavimo iškilęs „VMG Technics“ pramonės inovacijų ir mokslinių tyrimų centras „VMG Technics R&D Park“ pateko į prestižinių JAV architektūros apdovanojimų „Architizer A+Awards“ finalą ir savo kategorijoje atsidūrė tarp penkių geriausių pasaulio projektų. Tai pirmas kartas Lietuvos p...
nuotrauka
2026-05-13 13:37
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialo Blindžių gatvėje rekonstravimo projektui. Po rekonstrukcijos daugiau nei 60 metų skaičiuojantis pastatas Žvėryne bus visiškai atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniams...
nuotrauka
2026-05-13 13:25
Vidaus durys suteikia būsto estetinį vientisumą, erdvės privatumą ir užtikrina tinkamą akustiką. Durys – tai svarbi būsto ir interjero detalė, kuri turi įtakos komfortui bei patalpų funkcionalumui. Skirtingoms erdvėms reikia skirtingų sprendimų, todėl renkantis vidaus duris vertėtų atsižvelgti į kam...
nuotrauka
2026-05-13 10:49
Gegužės 7–8 dienomis Birštone vykusi Lietuvos savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija subūrė apie 160 urbanistikos, teritorijų planavimo ir statybų specialistų iš visos Lietuvos. Konferencijoje aptarti svarbiausi šalies urbanistikos, būsto prieinamumo, teritorijų planavimo ir statybų sektor...
nuotrauka
2026-05-11 09:31
Lauko durys suteikia privatumo ir saugo nuo permainingo klimato. Skirtingai nei vidaus durys, kurios labiau skirtos namų estetikai, lauko durims keliami griežtesni reikalavimai. Šiluminė varža, garso izoliacija ir mechaninis saugumas yra svarbiausi veiksniai, lemiantys ilgalaikį komfortą.
nuotrauka
2026-05-07 14:09
61-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje duris atvėrė Lietuvos paviljonas, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Šiemet Lietuvai atstovaujanti menininkė Eglė Budvytytė projektų erdvėje „Fucina del Futuro“ pristato specialiai bienalei sukurtą kino instaliaciją „gyva gyva-ta“ (...
nuotrauka
2026-05-07 11:06
Vilniaus rotušėje vykstantis kapitalinis remontas atskleidžia, kad istorinių pastatų atnaujinimas – tai ne vien techninis procesas, o nuolatinė pusiausvyros paieška tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių. Projektą įgyvendinančios Vilniaus vystymo kompanija ir „Ekstra statyba“ pabrėžia, jog spren...
nuotrauka
2026-05-05 10:46
Tankiai užstatyti miestai slepia ne tik architektūrinius sprendimus ar infrastruktūros tinklus – po jų paviršiumi vyksta kur kas sudėtingesni procesai. Lietuvos geologijos tarnybos Teisės ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Minkevičius atkreipia dėmesį, kad miestų svoris daro ti...
nuotrauka
2026-04-30 14:16
Lietuvoje ryškėja nauja miestų plėtros kryptis – vis daugiau dėmesio skiriama ne naujai statybai, o jau esamų pastatų, apleistų teritorijų ir nepakankamai išnaudojamų miesto dalių atgaivinimui. Ribotas sklypų pasirinkimas patraukliose vietose, poreikis efektyviau naudoti infrastruktūrą ir siekis kur...
nuotrauka
2026-04-30 13:54
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 29 di. vykusi diskusija „Lietuvos kultūros paveldas: problemos ir iššūkiai“ atskleidė opias restauravimo sektoriaus problemas. Renginyje ekspertai, politikai ir institucijų atstovai kalbėjo apie aiškios sistemos stoką, ribotas Restauravim...
nuotrauka
2026-04-29 13:30
Vilniuje žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant vieną išskirtiniausių pastarųjų metų viešųjų projektų – išduotas statybos leidimas 32 hektarų ploto „Mamutų slėnio“ įrengimui Šeškinės šlaituose. Naujoji žalioji erdvė netoli „Akropolio“ ir būsimojo Nacionalinio stadiono taps ne tik poilsio vieta, bet i...
nuotrauka
2026-04-27 15:37
Įsirengiant būstą ar planuojant kapitalinį remontą daugelis tikisi, kad nauji baldai, dekoras ar buitinė technika automatiškai sukurs modernų interjerą. Tačiau interjero dizainerė Jovita Bingelytė sako, kad tikras šiuolaikiškumas gimsta ne iš pavienių pirkinių, o iš visumos – tinkamo išplanavimo, pr...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras