Situacija dar labiau komplikuojasi kai turto yra daug. Pavyzdžiui, kai mirusysis buvo verslo savininkas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji nežino, jog testamentas buvo surašytas ir net nenutuokia, kur jo ieškoti.

Notarė Jurgita Šukienė teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti testamentą. Jeigu šio dokumento nėra, taikomas vadinamasis paveldėjimo pagal įstatymą principas. Tai reiškia, kad paveldėjimo klausimai sprendžiami pagal Civilinio kodekso nuostatas. Jame numatoma, kad paveldėjimo teisė automatiškai suteikiama sutuoktiniui, palikuoniams ir giminaičiams.

„Taigi, testamentą reikia sudaryti kai žmogus nori savo turtą palikti ne giminaičiams arba giminaičiams, bet ne pagal įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Testamentas sudaromas ir tuo atveju, jeigu palikėjas nori apsaugoti įpėdinius nuo nesutarimų dalinantis turtą. Iš tiesų testamente galima nurodyti ir kitus palikėjui svarbius dalykus. Pavyzdžiui, apriboti įpėdinio galimybes pasinaudoti palikimu nustatant turto patikėjimo teisę", – paaiškina notarė Jurgita Šukienė.

Toks ribojimas paprastai taikomas kai testatorius (testamentą sudaręs asmuo) nepasitiki įpėdinio atstovu, globėju ar rūpintoju ir paskiria įpėdiniui patikėtinį. Beje, testatorius turi teisę įpareigoti palikimo gavėją įvykdyti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims. Pavyzdžiui, leisti jiems gyventi bute ar name iki gyvos galvos arba gauti dalį mirusiojo valdytos įmonės pelno.

J. Šukienė priduria, kad verslo paveldėjimo atveju, kai savininko netekimas gali sumažinti juridinio asmens turto vertę ar kitaip įmonei pakenkti, svarbu paskirti testamento vykdytoją. Tai aktualu ir tais atvejais, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar dėl kitų priežasčių negali patys tvarkyti paveldimo turto.

Skolos irgi paveldimos

Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė ir šeimos teisės ekspertė, pabrėžia, kad palikimą priėmusiems asmenims pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles bei skolas, net jei pasirašydami dokumentus paveldėtojai apie skolas nežinojo. Atvejai, kai palikuonys apie mirusiojo turimas skolas sužino tik priėmę palikimą, anot teisininkės, yra gana dažni.

„Įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas priklauso nuo palikimo priėmimo būdo. Asmuo, priimantis palikimą faktiniu turto valdymu arba paduodamas pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Jei palikimas priimamas pagal antstolio sudarytą mirusiojo turto apyrašą, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami tik iš paveldėto turto. Taigi, įtariant, kad palikėjas gali turėti skolų, paveldėtojas turėtų notarą informuoti, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Taip pat galima palikimo tiesiog nepriimti", – komentuoja teisininkė.

Anot jos, kai testamentas nėra sudarytas ir taikomas paveldėjimo pagal įstatymą principas, taip pat galima palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą arba jo apskritai nepriimti ar atsisakyti.

„Paveldėjime galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas. Tai reiškia, kad asmenys savo teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą. Taigi, įpėdinis visada gali išreikšti savo valią tiek priimdamas palikimą, tiek jo atsisakydamas. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, o pats atsisakymas įforminamas įpėdiniui paduodant pareiškimą notarui", – sako R. Cibulskienė.

Ji priduria, kad atsisakyti palikimo nebeleidžiama jeigu įpėdinis prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą arba jau padavė notarui pareiškimą, kad palikimą priima. Be to, neleidžiama atsisakyti dalies palikimo ir priimti jo su sąlygomis ar išlygomis. Kai artimieji atsisako ar nepriima palikimo, paveldimas turtas kartu su skolomis pereina valstybei. Tačiau valstybė už palikėjo skolas atsako tik perleisto turto ribose. Tas pats galioja ir tais atvejais, kai paveldėtojų apskritai nėra.

Kai artimieji nežino apie testamentą

Visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai paprastai saugomi notaro biure, seife, o testamento sudarymo faktas užregistruojamas Testamentų registre (nuo 2001 m. liepos 1 d.). Notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį ir gavęs jo mirties liudijimą, turi paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Notaras taip pat privalo imtis priemonių nustatyti jame nurodytų įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį.

Beje, nei artimieji, nei tretieji asmenys (įskaitant policiją, prokuratūrą ir kt. valstybinės institucijas), neturi teisės susipažinti su testamento turiniu, kol asmuo yra gyvas. Visus kitus dokumentus notaras privalo pateikti ikiteisminį tyrimą vykdančiai teisėsaugos institucijai, kai ši pareikalauja.

Paskelbimas negaliojančiu

Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jeigu jį sudarė neveiksnus arba riboto veiksnumo asmuo, t. y., nesulaukęs 18-os arba sutrikusios psichinės būklės. Ją, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti (arba paneigti) teismo psichiatrinė ekspertizė, artimųjų ir medikų liudijimai bei kiti įrodymai. Teismas taip pat gali pripažinti testamentą negaliojančiu, jei paaiškėja, kad jis sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar grasinimo.

„Testamento turinys, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra neteisėtas. Be to, jo turinys turi būti suprantamas. Notaras neturi teisės aiškinti testamento turinį ar pasikliauti įpėdinio aiškinimu. Tokiu atveju ginčas sprendžiamas teisme. Tačiau jeigu testatoriaus valia yra aiški, testamento tekste esančios klaidos, netikslus daiktų ar asmenų įvardijimas neturi reikšmės testamento galiojimui", – sako J. Šukienė ir priduria, kad neretai sudaromi bendri sutuoktinių testamentai. Jei toks dokumentas yra sudarytas, asmeniniai sutuoktinių testamentai negalioja.