„Jungtinė veikla turi būti pagrįsta realiu poreikiu“

Kaip pabrėžiama Konkurencijos tarybos informacijoje, įmonių sprendimas teikti bendrą pasiūlymą turi būti objektyviai būtinas. Jei bendradarbiavimas sumažina potencialių pasiūlymų skaičių viešajame pirkime, toks susitarimas gali būti laikomas konkurenciją ribojančiu.

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimų grupės vadovas Daumantas Grikinis akcentuoja, kad jungtinė veikla turėtų skatinti konkurenciją, o ne ją mažinti. Ši forma ypač aktuali mažesnėms įmonėms, kurios savarankiškai negali atitikti pirkimo reikalavimų ir turi remtis partnerių pajėgumais. Vis dėlto prieš sudarant sutartį būtina įsivertinti, ar dalyvavimas individualiai nėra įmanomas.

„Kada bendradarbiavimas tampa rizikingas?“

Atmintinėje pateikiami tiek teisėto, tiek galimai pažeidžiančio Konkurencijos įstatymą bendradarbiavimo pavyzdžiai. Didžiausia rizika kyla tuomet, kai įmonės, galinčios veikti savarankiškai, pasirenka jungtinę veiklą tik tam, kad sumažintų konkurencinį spaudimą.

Taip pat išskiriama, kad pavojų kelia komerciškai jautrios informacijos apsikeitimas. Įmonėms primenama vengti diskusijų apie kainodarą, dalyvavimą kituose pirkimuose ar ateities verslo strategijas, nes tokia informacija gali būti laikoma konkurenciją ribojančiu koordinavimu.

„Ką daryti, jei susitarimas kelia abejonių?“

Konkurencijos taryba ne tik įvardija rizikas, bet ir pateikia rekomendacijas, kaip elgtis sudarius galimai neteisėtą susitarimą. Verslui siūloma aktyviai vertinti savo veiksmus, konsultuotis ir imtis veiksmų pažeidimams nutraukti.

Tikimasi, kad parengta atmintinė padės tiek verslo subjektams, tiek perkančiosioms organizacijoms geriau suprasti jungtinės veiklos esmę, įvertinti savarankiško dalyvavimo galimybes ir išvengti konkurenciją ribojančių praktikų.