Apklausa parodė, kad Latvijoje ir Estijoje būstą per artimiausius trejus metus ketinantys pirkti respondentai dažniausiai renkasi sostinę arba jos artimiausias apylinkes. 30 proc. Latvijos ir 29 proc. Estijos respondentų norėtų būsto būtent sostinėje, o atitinkamai 21 proc. ir 19 proc. kaimyninių šalių gyventojų mieliau rinktųsi sostinės priemiesčius.

Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia. Vilnių kaip trokštamo būsto vietą pasirinko tik 27 proc. apklaustųjų, o 30 proc. planuojančiųjų įsigyti būstą nurodė, kad mieliau rinktųsi kitą didmiestį. Šalia Vilniaus gyventi norėtų tik 7 proc. respondentų.

Pasak pranešime cituojamo „Luminor" banko mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, ši tendencija atskleidžia unikalią Lietuvos miestų plėtros dinamiką – Vilnius nebėra vienintelis traukos centras.

Kodėl lietuviai renkasi kitus didžiuosius miestus?

E. Jurevičiaus teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių šią naują tendenciją – dviejų didžiųjų miestų ekonominė struktūra Lietuvoje.

Klaipėda.

Donato Vaičiulio nuotr.

 

„Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, du Lietuvos didieji miestai (Kaunas ir Klaipėda) yra savarankiški ekonominiai ir kultūriniai centrai. Kaunas tampa vis stipresne alternatyva, siūlančia panašias galimybes kaip Vilnius. Pastaraisiais metais, ypač išaugus nuotolinio darbo galimybėms, ir sparčiai augant Kaunui ir vykstant investicijoms į naujus gyvenamuosius projektus ar net visus kvartalus, šiame mieste atsiranda daugiau patrauklių būsto pasirinkimų, o tai traukia potencialius gyventojus ir pirkėjus", – pažymi jis.

Be to, būsto kainos Vilniuje yra pastebimai aukštesnės nei kituose Lietuvos miestuose – šių metų liepos mėnesį vidutinė buto kv. m kaina Vilniuje buvo 2,6 tūkst. eurų, Kaune – 1,7 tūkst. eurų, rodo „Global Property Guide" duomenys.

„Šie kainų skirtumai dažnai verčia žmones rinktis pigesnes, bet patrauklias alternatyvas, tokias kaip Kaunas ar Klaipėda. Gyventojai, pasirinkdami šiuos miestus, gali gauti daugiau už tą pačią kainą", – pabrėžia E. Jurevičius.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į savotišką gyvenimo būdo trauką šiuose miestuose – Kaunas ir Klaipėda dažnai laikomi ramesniais miestais, kuriuose gyvenimo tempas mažiau intensyvus nei Vilniuje, o tai gali būti patrauklu žmonėms, ieškantiems balanso tarp miesto patogumų ir ramybės.

Lampėdžių ežero

paplūdimys Kaune.

Kauno m. savivaldybės

nuotr.

 

Miestų plėtros perspektyvos Lietuvoje ir Baltijos šalyse

Ateityje ši tendencija gali turėti reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai ir miestų plėtrai Lietuvoje, tvirtina E. Jurevičius.

„Didėjantis susidomėjimas Kaunu ir Klaipėda gali sudaryti prielaidas, kad ateityje investicijos ir pragyvenimo lygis šiuose miestuose augs didesniu tempu nei iki šiol", – teigia „Luminor" ekspertas.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje pagrindinis dėmesys veikiausiai išliks sutelktas į Rygą ir Taliną. Šie miestai ir toliau bus pagrindiniai ekonominiai ir demografiniai traukos centrai, o jų priemiesčiai išlaikys patrauklumą.

„Šalyse, kur sostinės dominuoja, galima laukti tam tikrų iššūkių, susijusių su regionų plėtra ir infrastruktūros išlaikymu mažesniuose miestuose", – atkreipia dėmesį E. Jurevičius.

Luminor banko apklausa atlikta 2024 m. rugsėjo mėn., bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat". Apklausta po 1000 18–74 metų amžiaus žmonių kiekvienoje Baltijos šalyje.