Kol kas nedarbo penktadienių valandos „Virmaldoje“ yra perskirstomos, taikant suminį darbo laiką. Tačiau įmonė rengiasi ir antram pertvarkų etapui – 4 darbo dienų savaitei, kai darbo laikas ne perskirstomas, o mokamas toks pat atlyginimas už trumpesnį darbo laiką, t. y. įvedama 4 dienų darbo savaitė.

Naują tvarką pirmiausia išbandė viename skyriuje

Ne visi „Virmaldos“ žmonės iš karto parėmė tokią idėją: apie 10–20 proc. nepritarė pertvarkai. Priežastys buvo įvairios: nuo „ką veiksiu, nes antra pusė tuo metu bus darbe“ iki „neįprasta darbo savaitė“. Buhalterija bei personalo skyrius taip pat abejojo, ar pavyks įgyvendinti pertvarkas nenusižengiant įstatymams. 

„Iš pradžių klausimų buvo daugiau negu atsakymų, – neslepia iškilusių problemų MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius. – Tačiau visa apmąstęs supratau, kad pokyčiai paprastai visada yra susiję su iššūkiais, su pasipriešinimu. Todėl apsisprendžiau – dirbame kas antrą penktadienį, o laisvadieniui atiduodamo penktadienio darbo valandas perskirstome.“

Naujoji tvarka pirmiausia buvo išbandyta viename skyriuje – darbuotojai buvo patenkinti. Tačiau tapo aišku, kad tokiu pat ritmu turi dirbti ne tik administracija, bet ir visa įmonė. Efektas pasirodė po pusmečio: vadovo paklausti, ar neverta grįžti prie įprastos darbo savaitės, „Virmaldos“ žmonės prašė tik vieno – „padarysime visa, tik nieko nekeiskime“. 

Palieptas – atbūna, motyvuotas – dirba

Įmonės rezultatų analizė parodė, kad padidėjo ne tik „Virmaldos“ apyvartos rodikliai, bet ir marža.

 

„Pirmiausia – darbas, tik po to šeima?
Nemanau, kad tai gerai,

tai jėgos kelias.
Mano siekiamybė kitokia,
aš esu už laimingą visuomenę“, –
savo nuostatas įvardina
MB „Virmalda“ vadovas
Virginijus RABAČIUS

 

 

 

 

„Teigiamą efektą pamatėme ne tik per išaugusius rodiklius, padidėjusį našumą. Mums svarbu tai, kad padidėjo lojalumas įmonei, išaugo žmonių sąmoningumas, padidėjo įmonės prestižas žmonių akyse. Nematome jokių minusų, todėl nutarėme eiti tuo keliu toliau“, – sako V. Rabačius.

Suminis darbo laikas „Virmaldoje“ taikomas 3 mėnesiams: grafikas koreguojamas taip, kad darbo laikas pasiskirstytų tolygiai. Tačiau taikant suminį darbo laiką, dalį dienų tenka dirbti 9 val., taip rizikuojant, kad ilgesnės darbo valandos nebus pakankamai našios. 

„Naivu tikėtis, kad visą darbo laiką – 7, 8 ar 9 valandas – žmogus dirbs vienodai našiai, darbui atsiduos visu 100 proc., – sako V. Rabačius. – Pastatėme teniso stalą, kad žmonės galėtų pailsėti, pasisemti kitokių įspūdžių. Ir pamatėme, kad grįžę po tokių pertraukėlių jie padaro 2–3 kartus daugiau, nes yra pailsėję, geros nuotaikos. Atrodytų, toks banalus dalykas – gera nuotaika ir motyvacija turėti 3 poilsio dienas. Mūsų įmonėje tai pasiteisino. Esu tvirtai įsitikinęs: palieptas – tik atbūna, o motyvuotas dirba. Ir dirba našiai.“

Kiekvieno verslo paskirtis – dirbti pelningai. V. Rabačius nepritaria nuostatai, kad ilgos darbo valandos yra tiesiogiai proporcingos gaunamam pelnui. Pastarąjį jis vadina jėgos mąstymu ir renkasi kitą kelią pelnui auginti – motyvuoja darbuotojus. Jo žodžiais, kuo labiau žmogus motyvuotas, kuo geriau jo poreikiams pritaikytos darbo sąlygos, tuo žmogus dirba geriau, o dėl to laimi verslas. Vadinasi, visi tik išlošia. 

Euras, investuotas į mokslus, įmonei kuria keleriopai didesnę pridedamąją vertę

Trys laisvadieniai per savaitę buvo tik viena iš priemonių motyvuoti žmones, didinti darbo našumą. Administracijos darbuotojai patys pasirenka, nuo kelintos valandos pradeda darbą, jiems atkrito būtinybė vadovų prašinėtis iš darbo, kai reikia tvarkyti asmeninius reikalus. 

Pernai iš 20–24 administracijoje dirbusių žmonių net 7 studijavo aukštosiose mokyklose.

„Ir tai ne studentai, tai mūsų darbuotojai, apsisprendę studijuoti, – akcentuoja V. Rabačius. – Mūsų taktika yra samdyti protingus žmones ir atlikti darbus ne nurodinėjant, o pasitelkus protą. Vienas euras, investuotas į mokslus, ilguoju laikotarpiu įmonei atneša keleriopai didesnes sumas, nes kvalifikuoti, išsilavinę žmonės kuria kur kas didesnę vertę įmonei. Štai vienas iš įmonės direktorių baigė ISM vadovų studijas, kitas – finansų studijas, ir įmonė tai pajuto.“ 

Be privalomų kursų, kvalifikacijos kėlimo, kurie vykdomi įmonės lėšomis, „Virmalda“ darbuotojams skiria po 600 eurų, kad motyvuotų papildomai studijuoti, tobulėti. Darbuotojas, pavyzdžiui, gali nuvykti į savo srities parodą Paryžiuje.

Skatinimas tobulėti, ieškoti naujovių yra taikomas ne tik darbuotojams. Įmonės vadovai bendradarbiauja su mokslininkais, ieškoma naujų technologijų, siekiama keisti nusistovėjusias sampratas. Kaip verslo ir mokslo (bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu) sinergijos rezultatas – rastas būdas nukenksminti ir pakartotinai panaudoti gruntą, sukurta savaime susitankinančio grunto technologija, leidžianti net trečdaliu mažinanti sąnaudas. 

„Investicijos į darbuotojus, į veiklas kuria pridėtinę vertę įmonei, sudaro sąlygas optimizuoti procesus“, – įsitikinęs V. Rabačius.

Įtraukimas – dėl pokyčių sprendžia įmonės žmonės

Mitai kuriami apie itin ilgas japonų ir kinų darbo valandas, kai darbuotojai nakvoja tiesiog biuruose, kad kuo daugiau laiko galėtų dirbti. Tačiau pasaulis pradėjo vis daugiau dėmesio skirti, kad darbo ir asmeninio gyvenimo laikas būtų subalansuotas, nes pastebėta, kad per ilgos darbo valandos gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą, sukelti stresą, kad dėl to nukenčia ne tik darbuotojo, bet ir jo šeimos narių gyvenimo kokybė. Kaip yra pastebėjęs psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis, tik gerai pailsėjęs žmogus gali gerai dirbti.

„Pirmiausia – darbas, tik po to šeima? Nemanau, kad tai gerai, tai jėgos kelias. Mano siekiamybė kitokia, aš esu už laimingą visuomenę“, – neslepia savo pozicijos V. Rabačius. 

Apie trijų dienų savaitgalius „Virmaldos“ vadovas sako pradėjęs galvoti matydamas, kaip žmonės atgyja artėjant ilgesniems laisvadieniams, kokie kartais ištinka dėl švenčių. Vadovas savo idėjomis pasidalino su darbuotojais, klausdamas, kaip perorganizuoti darbus, kad įmonė kas antrą penktadienį galėtų nedirbti. Diskusijos vyko pusmetį.

Dabar, kai įmonė sprendžia dėl 4 dienų darbo savaitės, darbuotojai pakviesti teikti siūlymus, kaip 5 proc. darbo laiko, kuris būtų atiduodamas laisvadieniams, kompensuoti efektyviausiai, protu. Diskutuojant jau aptariami galimi pokyčiai: aiškiau suformuluoti užduotis; konkrečiai įvardinti darbų pasidalinimą po kiekvieno susirinkimo; nedubliuoti administracijos darbų; įsigyti inovatyvesnių darbo priemonių. Kai bus apsispręsta dėl efektyvumą, našumą didinančių sprendimų, „Virmalda“ pereis prie 4 dienų darbo savaitės, nemažindama atlyginimo. 

„Darbuotojų įtraukimą laikau viena iš svarbiausių įmonės valdymo dedamųjų, – sako įmonės vadovas V. Rabačius. – Vienas žmogus nepakels stalo, o kai tai daro keli – stalas pakeliamas lengvai, stabiliai, nesibaiminant, kad jis gali sulūžti.“

Nuo ko iš tiesų „ginamas“ darbuotojas

V. Rabačiaus įsitikinimu, motyvuotas, sveikas, sotus, aprūpintas žmogus atliks daugiau darbo nei varganas, užguitas, nenoriai dirbantis. Tačiau teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo santykius, „Virmaldos“ vadovas sako neretai pasigendantis logikos.

Tėvai, išeinantys vaiko priežiūros atostogų, negali dirbti, nes nukentėtų finansiškai: jei vaiko priežiūros atostogų metu esama darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų ar išmokų, vaiko priežiūros išmoka bus atitinkamai sumažinta, nors neretai tai yra laikas, kai pinigų ypač reikia.

Darbdavys tuo pat metu ieško kito darbuotojo, nes įmonės veikla negali sutrikti. Laikiną darbuotoją reikia apmokyti, o esantis vaiko priežiūros atostogose darbuotojas praranda dalį kvalifikacijos.

„O juk visi laimėtų, jeigu darbuotojas galėtų derėtis su darbdaviu dėl, pavyzdžiui, kelių valandų darbo laiko sutartu būdu. Darbdaviui nereikėtų ieškoti laikino darbuotojo, vaiką prižiūrintis darbuotojas neprarastų kvalifikacijos, gautų papildomų pajamų, valstybė – mokesčių. Tačiau įstatymai to neleidžia, tai netgi vadinama darbuotojo gynimu – tačiau nuo ko? Stebinantis kvailumo žavesys“, – apgailestaudamas sako „Virmaldos“ vadovas V. Rabačius. 

„Virmalda“ laužo nusistovėjusias tvarkas, įvertindama rizikas, matuodama pokyčius. Ir visada – diskutuodama su savo žmonėmis, nes darbuotojų įtraukimas kuria tvarias vertes tiek patiems darbuotojams, tiek verslui. Tik tokia sinergija, V. Rabačiaus nuostata, garantuoja darbuotojų lojalumą, kuris yra sėkmingo verslo pagrindas.

„Virmaldos“ nuotr.