„Virtuvė man – viena svarbiausių namų erdvių. Kai baigiasi darbai, pamokos, būreliai, pasineriu į kulinarijos magiją. Gaminimas man yra kasdienė meditacija – būdas sustoti, atsijungti nuo dienos ritmo. O po to visa šeima be skubos sėdame prie stalo ir tiesiog mėgaujamės buvimu kartu“, – pasakoja V. Bernatavičė.

Virtuvė jos namuose neatsiejama nuo vienos svarbios taisyklės – čia niekada neturi būti skubėjimo. „Nemėgstu nei gaminti, nei valgyti skubėdama, tad jei neturiu laiko ar esu pavargusi, mieliau ką nors užsisakau, negu gaminu per prievartą. Virtuvė man – malonumo erdvė. Tik tada gimsta geri skoniai, kai jų niekas nespaudžia“, – sako ji. Pasak V. Bernatavičės, greitesni būna tik pusryčiai, tačiau vakarienė visada išlieka rami ir ilga – tai šeimos laikas.

Bendravimui ir buvimui kartu ji sąmoningai skyrė dėmesio dar planuodama virtuvės išdėstymą. Namuose buvo būtina virtuvės sala – ne tik dėl funkcionalumo, bet ir dėl galimybės palaikyti ryšį su šeimos nariais.

Vaida Bernatavičė.

„YIT Lietuva“ nuotr.

 

„Sala man – tarsi tribūna. Kol gaminu, galiu matyti, girdėti, dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai būna taip: aš prie salos gaminu, sūnus šalia kažką veikia, o tarp mūsų tuo metu vyksta du nuostabūs dalykai – maisto gaminimas ir bendravimas vienu metu“, – pasakoja V. Bernatavičė.

Panašiais principais kurta ir televizijos laidos virtuvė, sukurta su laidos partneriais „YIT Lietuva“. Nors erdvė – ne jos namai, V. Bernatavičė siekė, kad filmavimų vieta būtų tikroviška ir artima žmonių kasdienybei.

„Mūsų laidoje nebandome sukurti įspūdžio, kad gaminame restorane ar miške. Norime parodyti, kaip žmogus, įkvėptas kino filmo, gali ką nors skanaus pasigaminti savoje virtuvėje. Todėl ir studijos virtuvėje norėjosi to paties, ko ir namuose: estetikos, praktiškumo, funkcionalumo“, – sako ji.

Keli V. Bernatavičės patarimai svajonių virtuvei

Iš savo patirties V. Bernatavičė išskiria keletą pamokų, kurios galėtų būti naudingos visiems planuojantiems virtuvę. Pirmiausia – reikia vadovautis ne idealais, o tikru savo gyvenimo ritmu.

„Svarbiausia, be abejo, adekvačiai įsivertinti savo individualius įpročius – kiek ir kaip dažnai gaminama namuose, kiek asmenų yra šeimoje, ar yra įprotis kviestis svečių vakarienėms namuose ir t. t. Virtuvė – viena individualiausių erdvių namuose, tad labai svarbu apsvarstyti, ar tai tik vieta maistui pasišildyti, ryte išgerti kavos, ar tai meditacijos zona, kur gimsta kulinariniai atradimai“, – pataria laidų vedėja.

Ne mažiau svarbu – drąsiai planuoti erdvę. Ji prisimena, kaip dėl nedidelės svetainės ir virtuvės zonos paaukojo vieną miegamąjį ir išplėtė bendrą erdvę iki 50 kvadratinių metrų.

„Kai įsigijau būstą, jame buvo 3 miegamieji ir gan nedidelė virtuvės ir svetainės zona – ji siekė apie 30 kv. m, o man taip norėjos erdvės, kurioje tilptų viskas – patogi virtuvė su sala, didelis valgomojo stalas, didelė sofa... Taip buvo nuspręsta paaukoti vieną miegamąjį ir išplėsti svetainės bei virtuvės zoną net iki 5­0 kv. m. Tada puikiai tilpo viskas“, – šypsosi V. Bernatavičė.

Kita jos patirtis – estetikos ir praktiškumo derinimas. Pasirinkusi tamsią, vizualiai įspūdingą virtuvę, netrukus suprato, kad ji – labai nepakanti dulkėms ir pirštų antspaudams.

„Kurį laiką labai norėjau tamsios virtuvės – tokios dar buvau neturėjusi jokiuose ankstesniuose namuose. Tad tokią ir pasirinkau, tačiau tik pradėjus gyventi namuose supratau, koks tai nepraktiškas sprendimas – nors vaizdas labai gražus, kiekviena dulkė ar piršto antspaudas visada iškart šviečia“, – pataria V. Bernatavičė.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Apibendrindama ji pabrėžia – nesvarbu, ar gaminate daug, ar mažai, – virtuvė turėtų būti ir jauki, ir patogi, ir atliepti jūsų pačių supratimą apie grožį. O kad ši erdvė iš tiesų taptų džiaugsmo šaltiniu, o ne kasdienių problemų vieta, V. Bernatavičė siūlo į pagalbą pasitelkti profesionalus.

Patarimai, kad virtuvė tarnautų žmogui, ne atvirkščiai

Nors būsto interjero sprendimai visuomet priklauso patiems gyventojams, vienas dalykas išlieka stabilus – žmonės ieško erdvių, kurios būtų patogios jų kasdieniams įpročiams. Pasak pranešime cituojamos „YIT Lietuva“ architektės Ingos Siderevičiūtės ši tendencija ypač matoma planuojant virtuvės zonas naujos statybos butuose.

„Pirkėjai vis dažniau vertina ne dekoratyvius elementus, o funkcionalumą: logišką zonų išdėstymą, galimybę patogiai judėti ir tai, kad virtuvės zona harmoningai įsilieja į bendrą būsto erdvę“, – pastebi ji.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Vienas svarbiausių etapų, kuriuos YIT sprendžia dar projektavimo metu, – tinkamas inžinerinių taškų išdėstymas. Būtent nuo to priklauso, kokias virtuvės kompozicijas vėliau gali rinktis gyventojai.

„Vandens ir nuotekų taškai, elektros išvedžiojimas, vieta gartraukiui – visa tai turi būti suplanuota iš anksto. Jei šie dalykai apgalvoti teisingai, žmogus turi daug daugiau laisvės rinktis jam patinkančius baldų ir buitinės technikos sprendimus“, – sako I. Siderevičiūtė.

Kitas svarbus aspektas – judėjimo logika. Virtuvė nebūtinai turi būti didelė, tačiau ji turi būti patogi. Pasak I. Siderevičiūtės, projektuojant per siaurus praėjimus ar nepritaikytas zonas, kasdieniai veiksmai tampa sudėtingi.

Ne mažiau svarbu, kad funkcinės zonos būtų suplanuotos taip, jog gyventojai galėtų lengvai integruoti jiems reikalingą buitinę techniką. Tai reiškia – tinkamai numatyta šaldytuvo, indaplovės, kaitlentės, plautuvės „įmontavimo“ galimybė.

„Stengiamės, kad būsimam gyventojui nereikėtų daryti kompromisų vien dėl to, kad techniniai mazgai suplanuoti netinkamai. Patogi virtuvė visada prasideda nuo techninio pagrindo“, – sako architektė Inga.

Pasak jos, pirkėjai taip pat vis dažniau vertina aiškiai apgalvotą atviros virtuvės ir svetainės sujungimą – sprendimą, kuris šiandien ypač populiarus. Ši jungtis leidžia erdvei atrodyti didesnei, suteikia daugiau šviesos ir sukuria natūralaus bendravimo pojūtį.

„Virtuvė tampa ne tik funkcine, bet ir socialine zona, todėl projektavimas orientuojamas į tai, kad ji būtų patogi ir kasdienai, ir svečiams“, – teigia I. Siderevičiūtė.