Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos įsteigė garbės ženklus „Darbo žvaigždė“, kurie teikiami už svarų indėlį stiprinant šalies ūkį, gerinant verslo sąlygas. 2018 m. sidabro „Darbo žvaigždė“ įteikta bendrovės „YIT Kausta“ generaliniam direktoriui Kęstučiui Vanagui. Įmonė, K. Vanago vadovaujama nuo 2010 m., yra viena iš didžiausių Lietuvos statybos kompanijų, kurios sėkmę lemia stipri kvalifikuotų vadovų ir darbuotojų komanda, aukšta darbų kultūra ir kokybė, kūrybingi sprendimai, nepriekaištinga įmonės reputacija.

Kęstutis Vanagas taip pat yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tarybos narys, Kauno technikos kolegijos tarybos narys ir Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.

Auksą pelnė gyvenamasis namas Vilniuje ir verslo centras Kaune

Įmonės pastatyti objektai – Vilniuje, Čiurlionio g. 3, iškilęs gyvenamasis namas ir Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., esantis verslo centras „Arka“ – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ aukso medalius. 

Gyvenamasis namas Čiurlionio gatvėje jo gyventojams sukūrė elegantišką gyvenimą sostinės širdyje. Didmiesčių gyventojai mielai grįžta į miesto centrą, kur išvystyta infrastruktūra, ranka pasiekiami svarbiausi objektai, taupomas laikas, nes kone visa galima pasiekti pėstute.

Vilniuje, Čiurlionio g. 3, iškilęs gyvenamasis namas ir Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., esantis verslo centras „Arka“ – pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ aukso medalius. Apdovanojim us atsiima bendrovės generalinis direktorius Kęstutis Vangas. LPK nuotr.

Naujas gyvenamasis namas pastatytas ant Tauro kalno, šalia Vilniaus senamiesčio. Name įrengtas 51 butas, keturios 170–200 kv. metrų ploto komercinės patalpos.

Pridėtinę vertę namui suteikia erdvūs balkonai – lodžijos bei terasos su markizėmis. Iš šių erdvių atsiveria neįkainojamas vaizdas į kerinčią panoramą bei senamiestį. Pastato 7-me aukšte esančioje mansardoje įrengti butai su antresolėmis. Nepriekaištingos bendrosios pastato erdvės – holai, koridoriai, laiptinės, kurių apdailai buvo parengtas individualus interjero projektas. Šių patalpų apdailai naudotas granitas, akmens masės plokštės, stiklas, aliuminis.

Šaligatviai ir pastatą supanti teritorija išgrįsta granito plokštėmis bei granito trinkelėmis, atnaujinta gatvės danga, pasodinti nauji medžiai. Įrengtas keltuvas neįgaliesiems.

A energinio naudingumo namai Čiurlionio gatvėje itin komfortiški. Kiekviename 46–132 kv. metrų bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, automatizuota individuali grindų šildymo sistema. 6 bei 7 aukštų butuose sumontuotos individualios vėsinimo sistemos. 

Name yra dvi laiptinės su liftais. Po pastatais įrengta dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su automobiliniais keltuvais. Aikštelėje telpa 70 automobilių.

Inžineriniu požiūriu tai sudėtingas pastatas. Šio projekto autorius – „Jungtinės architektų dirbtuvės“, architektas Romas Noreikis.

„Arka“ Kaune pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ aukso medalį

„Arka“ Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., yra modernus A+ energinio naudingumo klasės verslo centras. Jis įvardinamas kaip objektas, simbolizuojantis naują erą Kaune. Vienas įdomiausių architektūrinių sprendimų įgyvendintas pasitelkiant inovatyvius, netradicinius architektūros ir inžinerijos sprendimus.

„Arkos“ vardas parinktas pagal formą, padiktuotą gamtos: objektą perpus dalina istorinė Karmelitų gatvė, formuojanti arkos skliautą. Stiklas centrui parinktas nelyg ledo luitas – sulaužytas ir sukrautas iš ledo gabalų. Tokia stilistika suteikia neutralumo ir padės pastatams, kurie atsiras šiame rajone, lengvai prisitaikyti ir bendrai sukurti harmoningą aplinką.

Pirmuosius du pastato aukštus į dvi dalis dalina gatvė tarp jų. Pastato konstruktyvas išskirtinis – panaudotos monolitinės konstrukcijos su įtempiamaisiais lynais. Virš gatvės esančioje perdangoje buvo paklotos sijos, kurių stiprumas buvo didinamas į kiekvieną iš jų įmontuojant 1,5 cm skersmens lynus. Iššūkiu tapo tvirtinti daugiau nei 30 metrų tarpatramio perdangą. Iš viso jai sunaudota apie 600 kub. m betono. Betonavimui naudotas specialus statybos inžinerijos mokslų dr. Viganto Antano Žiogo sukurtas aukštos stiprumo klasės betonas. 

Verslo centras „Arka“ išskirtinis ir inžineriniais sprendimais – integruotos pažangios vėsinimo (aktyvios šalčio sijos) ir vėdinimo sistemos, pasirinkta moderni šildymo-šaldymo sistema su radialiniais geoterminiais gręžiniais. Dėl tokios sistemos energiją galima naudoti iš dviejų skirtingų šaltinių. Centras yra aukšto energinio efektyvumo, o per stiklinį fasadą besiskverbianti saulė prideda šilumos. Langų stiklai padengti šilkografiniu ornamentu, saugančiu nuo kaitros.

Pastato valdymo sistema (BMS) užtikrina patikimą statinio valdymą, sąnaudų optimizavimą. Integruota automobilių numerių nuskaitymo sistema, iš automobilių stovėjimo vietos galima tiesiogiai patekti liftais į biurus. Sukurtos elektromobilių įkrovimo vietos, įrengtos vietos dviračiams, specialios persirengimo patalpos dviratininkams.

Centrą projektavo architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“, architektas Gintautas Natkevičius.

Gaivindami Neries krantinę, skatina darnią plėtrą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ bendrovės „YIT Kausta“ Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje statoma gyvenvietė „Piliamiestis“ apdovanota už geriausią gyvenamąjį projektą. 

Šiuo metu iš 20 daugiabučių pastatyti penki. Visą projektą planuojama įgyvendinti etapais ir užbaigti iki 2028 metų. Prizas įteiktas už kokybišką žingsnį į naują teritoriją ir dėmesį bendruomenei. „Piliamiestį“ konkurso ekspertai pavadino drąsiu projektu, kokio Kaunas laukė ilgai. Šio projekto įgyvendintojai laikėsi principo, kad gražiausios vietos turi būti skirtos žmonėms. Projekto plėtotojas ir generalinis rangovas – UAB „YIT Kausta“, projektuotojas – UAB „Kita kryptis“.

Įgyvendinant „Piliamiesčio“ urbanistinį projektą, toliau bus statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, verslo centras.  

Vienas iš aktyvios nekilnojamojo turto rinkos plėtros pavyzdžių Kaune – naujam gyvenimui prikeliama dešinioji Neries krantinė priešais Senamiestį ir Kauno pilį.

Dar visai neseniai buvusi visai apleista ši laikinosios sostinės vieta tampa patrauklia vieta gyventi ir dirbti. Čia bendrovė „YIT Kausta“ kuria ne tik naujus daugiabučius, bet numato ir infrastruktūros plėtrą, krantinės renovaciją – taip siekiama gaivinti šią Kauno dalį. 

Po ilgos pertraukos šis „Piliamiesčio“ urbanistinis projektas tapo vienas pirmųjų, tenkinantis išskirtinio būsto poreikius. Šiuo požiūriu, Kaune įmonė įžvelgė daug potencialo, nes gyvenamiesiems namams statyti čia dar galima rasti išskirtinių vietų. Dešinioji Neries krantinė priartina gyventojus prie vandens, miesto gyvenimas dar labiau telkiamas šalia upės. Tai visada buvo daugelio miestų ypatumas. Infrastruktūros plėtra, planuojamos naujų pėsčiųjų ir automobilių transporto tiltų statybos stiprina šios pakrantės tolimesnę plėtrą.

Įgyvendinant „Piliamiesčio“ urbanistinį projektą, toliau bus statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, verslo centras.

Naudojasi patys ir padeda sukurti kritinę BIM naudotojų masę

2018 m. pradžioje VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos konkurse „Lietuvos BIM projektai 2018“ „YIT Kausta“ pelnė apdovanojimą už geriausią gyvenamųjų pastatų BIM projektą („Šilo namai“ Kaune).

Įmonė, įsukusi į BIM greitkelį, praktiškai įsitikino skaitmeninių statybų sprendimų nauda. Tai, kaip pastebi įmonės generalinis direktorius K. Vanagas, leidžia ne tik greičiau įveikti kylančius iššūkius, bet ir efektyviau diegti energiją taupančius sprendimus, greitina statybas. BIM naudą junta visos konkrečiame projekte dalyvaujančios pusės: projektuotojai, vykdytojai, tiekėjai, užsakovai ir pastato administratoriai. Vis tik Lietuvoje pažanga BIM srityje vyksta, pritaria K. Vanagas daugeliui savo kolegų, tik dėl privačių investuotojų. Jis apgailestauja, kad nepakankamai panaudojami visi sistemos privalumai, kurių vienas – galimybė išvengti klaidų ankstyvojoje projektavimo stadijoje, taip lemiant ir paprastesnę bei spartesnę visą statybų eigą. Kitas svarbus aspektas – BIM leidžia vykdyti efektyvią statybų kokybės kontrolę ir lengviau planuoti darbus.

Suprasdama, kad BIM naudojimą skatina ir kritinė specialistų masė, „YIT Kausta“ atsigręžė į universitetus. Padedant įmonei, BIM programinės įrangos „RIB iTWO“ licencija buvo padovanota Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Bendrovės „YIT Kausta“ ir Martyno Slapšio nuotr.