Dar šią vasarą daugybę metų apleistas Neringos pėsčiųjų ir dviračių takas pajūrio svečius pasitiks iš esmės atsinaujinęs, dar platesnis, saugesnis ir komfortiškesnis. Tačiau šis ilgai lauktas pokytis turėtų ne tik labiau paskatinti kelionėms po Kuršių neriją rinktis alternatyvų transportą. Po rekonstrukcijos taku, prireikus gesinti miškus, galės judėti ir ugniagesiai.

Kapitalinius pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcijos darbus bendrovė pagal praėjusiais metais pasirašytas dvi sutartis vykdo dviejuose ruožuose – nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km. Iki remonto jų plotis siekė vos 1,5–2 metrus.

Tuo metu taką dengiančio asfaltbetonio būklė buvo išties prasta. Joje žiojėjo duobės, plyšiai. Vietomis danga buvo ištrupėjusi, o šalia abiejų šių ruožų pusių gausiai augo medžiai bei krūmai, kurių šakos trukdė pėsčiųjų ir dviratininkų eismui. Todėl takas jau seniai nebeatitiko net minimalių jam keliamų normatyvinių reikalavimų.

Tačiau, atliekant remontą, situacija keičiama iš esmės. Rekonstruojamų ruožų sprendiniai parenkami taip, kad būtų išsaugota kuo daugiau nacionalinio parko esamų želdinių, medžių. Taip pat atliekami visi tako asfaltavimo, sankasos formavimo darbai. Vykdydamas rekonstrukciją, rangovas taipogi įrengia šalia remontuojamų ruožų esančių medžių šaknų apsaugas. Kartu taką padengia skaldos pagrindu, abiejose jo pusėse stato bortus iš betoninių ir granitinių kelio bortelių.

Šių darbų rezultatas – iki 3,5 metrų išplatinami rekonstruoti ruožai. Šalia jų taip pat bus įrengtos keturios poilsio aikštelės su suoliukais ir dviračių stovais. O jei kruopščiai saugomoje teritorijoje įvyktų nelaimė bei prireiktų gesinti mišką, taku dabar gali judėti ugniagesių transportas ir greičiau bei lengviau suvaldyti gaisrus.

„Kuršių nerija yra unikalus Lietuvos gamtos turtas, kurį privalome visapusiškai puoselėti. Tačiau po išties vaizdingą jo kraštovaizdį vedantis pėsčiųjų ir dviračių takas ilgai buvo tarsi pamirštas – apleistas, nesaugus, nepatogus. Visgi šiandien situacija keičiasi. Vykdant rekonstrukciją, takas daromas platesnis, saugesnis, komfortiškesnis. Taigi tikime, kad juo keliaujančių dviračiais ar kitomis aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis tik padaugės. Tai padidins visos Kuršių nerijos patrauklumą ir tvarumą. Todėl džiaugiamės, jog šį visos šalies susisiekimo infrastruktūrai svarbų projektą vykdome greitai bei sėkmingai. O kartu sklandžiai valdome logistinius iššūkius, susijusius su keltų eismu, ir tikimės, kad oras bus palankus darbus atlikti kaip suplanuota“, – bendrovės „YIT Lietuva“ pranešime cituojamas vadovas Kęstutis Vanagas.

Paklaustas, kokie didžiausi iššūkiai lydi projektą, jis pažymi – rimtas išbandymas yra tilpti tako darbų zonoje. Mat joje privažiavimai siauri, o sunkiasvorių transporto priemonių patekimas ir statybinių medžiagų pristatymas vykdomas keltais. Todėl pastarųjų reisai vyksta atskiru tvarkaraščiu, siekiant nesudaryti spūsčių bei milžiniškų eilių gyventojams bei pajūrio svečiams.

Tačiau tako rekonstrukciją prireikia derinti ne tik su Smiltynės perkėla. Kadangi remontas vykdomas nacionaliniame parke, bendrovės komanda nuolatos privalo bendradarbiauti su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Valstybinės miškų urėdijos atstovais.

Jie kruopščiai prižiūri bei tikrina rangovo technikos judėjimą, medžiagų sandėliavimo vietas, aikštelių įrengimą, gamtos apsaugą, statybvietes. Tvarka tam buvo numatyta iš anksto ir jos laikytis bendrovė privalo itin griežtai.

Šių tako generalinės rekonstrukcijos darbų vertė – 5,8 mln. eurų su PVM. Baigus juos, numatyta rekonstruoti atkarpas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, kurios šiuo metu yra projektuojamos. Rangos darbų konkursą planuojama skelbti netrukus, o vykdyti remontą – 2024-aisiais.

Registrų centro duomenimis, pirmasis šio tako ruožas nuo Pervalkos gyvenvietės iki Pervalkos paplūdimio įrengtas dar 1978-aisiais. Vėliau atskiri jo ruožai buvo tiesiami skirtingu laiku. Šiuo metu bendras tako Smiltynė–Nida ilgis yra apie 50 km. Didžioji jo dalis, beveik 36 km nuo Smiltynės iki Preilos, nuo 2019-ųjų priklauso AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai, likusi dalis – Neringos savivaldybei.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat rekonstruoja rajoninius kelius Didieji Baušiai-Akmenynė-Turgeliai, Kretingalė-Plikiai-Smilgynai, Pirčiupiai-Jašiūnai, vykdo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Molėtai-Pabradė bei Meldikviršiai-Sartininkai-Žemaičių Naumiestis pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir krašto kelio Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus ruožų kapitalinio remonto darbus, vykdo Klemiškės g. Klaipėdoje rekonstrukciją, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio bei automobilių sankirtą Lentvaris-Vievis, įgyvendina specializuotas eismo saugumo priemones Vilniaus mieste, planuoja kelio Kunigiškiai-Palanga remonto darbus.  

YIT LIETUVA nuotr.