2020 vasario 28 d. penktadienis, 11:26
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

„Alvora“ dalyvauja projektuose, kurie užbaigs Baltijos dujų rinkos izoliaciją ir suteiks naujų galimybių Lietuvai

2020-01-22 07:47
Sėkmingai įgyvendinusi Europos Sąjungai strategiškai svarbų „Balticconnector“ projektą, kuris jungia Baltijos ir Suomijos dujų rinkas, bendrovė „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pradėjo GIPL projekto veiklas. Tai Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis, kuri Baltijos dujų rinkas integruos į bendrą ES dujų rinką, diversifikuodama dujų tiekimo šaltinius ir didindama dujų tiekimo saugumą. „Balticconnector“ kartu su GIPL galutinai užbaigs rytinės Baltijos pakrantės dujų rinkos izoliaciją bei suteiks naujų galimybių Lietuvai.
nuotrauka
UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. „Elering“ AS nuotr.


Minimos įmonės
Alvora, UAB
Šiaulių dujotiekio statyba, UAB
Ignitis grupė, UAB
2019-uosius UAB „Alvora“ baigė atverdama Suomijai galimybes atidaryti dujų rinką tarptautiniams srautams – dalyvavo įgyvendinant dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą „Balticconnector“. Šiuo strategiškai svarbiu projektu siekiama sujungti Baltijos ir Suomijos dujų rinkas ir integruotis į bendrą ES energetikos rinką, taip pagerinant regiono energetinį saugumą, diversifikuojant dujų paskirstymo kanalus, skatinant tiekimo saugumą Suomijoje ir Baltijos jūros regione, suteikiant Suomijai galimybę naudotis požeminėmis dujų saugyklomis Latvijoje. Dujotiekis „Balticconnector“ pasitarnaus ir atveriant Suomijos dujų rinką.

„Balticconnector“ projekte – daugiau kaip 100 aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos

Įgyvendinant Europos Sąjungai strategiškai svarbų projektą, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partneriais – Estijos įmonėmis „EG Ehitus“ ir „Aktsiaselts Scanweld“, – dalyvavo sujungiant Estijos ir Suomijos dujų sistemas. Bendra projekto vertė – 43,4 mln. eurų (be PVM). 

Pasirašoma „Balticconnector“ rangos sutartis, vykdoma trijų įmonių konsorciumo. Iš kairės: Indrek Kuttis (AS SCANWELD valdybos pirmininkas); Nikolaj Kolesnik (UAB ALVORA tuomet generalinis direktorius); Ahto Aruvali (AS EG Ehitus generalinis direktorius) ir užsakovų atstovas – Taavi Veskimagi (AS ELERING valdybos pirmininkas). 2018 m. balandžio 2 d.

Nuo 2018 m. balandžio, kuomet buvo pradėti darbai, „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriais paklojo 54 km DN 700 magistralinio dujotiekio antžeminę dalį nuo Paldiskio (Estija) iki Kiilio (Talino priemiestis Estijoje), pastatė ir paleido dujų redukavimo stotį, įrengė tris čiaupų aikšteles, sumontavo dvi vidinės diagnostikos priėmimo-paleidimo kameras.

„Įgyvendinant „Balticconnector“ dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos projektą, pusantrų metų dirbo daugiau kaip šimto aukščiausios klasės specialistų iš Lietuvos. Tai buvo suvirintojai, montuotojai, mechanizatoriai ir daugelis aukštos kvalifikacijos inžinierių“, – sakė „Alvoros“ savininkas Nikolaj Kolesnik.

Praėjusių metų spalio 23 d. „Balticconnector“ dujotiekio Kiili-Paldiski atkarpa, esanti Estijoje, buvo užpildyta dujomis, atlikti Kiilio redukavimo stoties bandymo darbai. Juos įvertino ir „Elering“ AS (Estijos nacionalinė elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė). Kaip pažymėjo Estijos žiniasklaidoje cituojamas „Elering“ tinklų valdymo skyriaus vadovas dr. Mart Landsberg, tai buvo visų, įgyvendinančių „Balticconnector“ projektą, „kelionė per vandenį, uolienas, purvą ir daugybę popieriaus“.

Dėl specifinio grunto žemės darbai pabrango 5 kartus

Nors Estija yra Lietuvos kaimynystėje, tačiau tiesiant dujotiekį teko susidurti su neįprastais žemės darbais dėl specifinio grunto. 

„Kolegos estai mus įspėjo apie jų šalyje sutinkamus trijų tipų gruntus. Estijos tik vienas grunto tipas yra toks pat, kaip ir Lietuvoje ar Latvijoje – smėlis, molis, durpės, jis lengvai kasamas, o kiti tipai kelia nemažai iššūkių, – pasakojo „Alvoros“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas. – Tai sudėtingai įveikiami pilkieji skalūnai, kuriuos, prieš pradedant kasti, reikia išdaužyti pneumatiniais ar hidrauliniais plaktais, naudojamais vietoj įprastų ekskavatorių kaušų. Tačiau pats sudėtingiausias, kone visiškai neįveikiamas, yra žydrasis akmuo, kuris nepasiduoda net skaldomas didžiuliais plaktais.“

„Balticconnector“ dujotiekis. ALVOROS nuotr. 

Nors sunkiai įveikiamo žydrojo akmens „Alvoros“ kelyje pasitaikė nedaug, tačiau dėl specifinio grunto žemės darbai, lyginant su analogiškais darbais Lietuvos sąlygomis, pabrango penkis kartus.

Kita didžiulė problema buvo iš anksto parinkta dujotiekio trasos ašis, kuri, priešingai įprastai praktikai, vingiavo kaip elektros kabeliai. Neįprastą dujotiekio trasos kelią lėmė nuosavybė – teko aplenkti sklypus, su kurių savininkais užsakovui nepavyko susitarti. 

Kaip sakė „Alvoros“ savininkas N. Kolesnik, per daugiau nei 25-erius veiklos metus magistralinio dujotiekio trasoje įmonės specialistams dar nebuvo tekę susidurti su tokia gausybe posūkių.

Gavę atlygį už skubą, tiekėjai pradelsė terminus

Vykdant šį strategiškai svarbų projektą, „Alvoros“ vadovams teko patirti ir kuriozinių situacijų. 

Siekdama išlaikyti spartų darbų tempą, „Alvora“ su viena Italijos medžiagų gamykla sutarė, kad būtinos medžiagos bus pagamintos skubos tvarka – už papildomą mokestį.

„Gamykla, kuriai už skubą sumokėjome papildomai, pradelsė lygiai tiek, kiek prašėme paskubinti. Situaciją išgelbėjo „Alvoros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Ževžikovas, kurio gebėjimas organizuoti darbus padėjo objektą užbaigti numatytais terminais ir kompensuoti prarastą dėl tiekėjų kaltės laiką – sėkmingai atlikome darbus ir vamzdyną dujos užpildė numatytu laiku“, – pasakojo įmonės vadovas T. Šidlauskas. 

Naujuoju dujotiekiu jau naudojasi ir Lietuvos verslas

Metų pradžia, su „Balticconnector“ dujotiekio projektu energetikos rinkai įžengus į naują etapą, buvo reikšminga ne tik Suomijai. Dujotiekis, kurio statyboje dalyvavo ir „Alvora“, tiesioginės įtakos turi ir Lietuvos įmonėms. 

„Balticconnector“ dujotiekis. ALVOROS nuotr. 

Jau sausio 1 d. bendrovė „Ignitis“ tapo viena iš pirmųjų žaidėjų konkurencijai atvertoje Suomijos dujų rinkoje. Jau pačią pirmą dieną pradėjusia veikti „Balticconnector“ dujotiekio jungtimi „Ignitis“, kaip pranešė pati bendrovė, Suomijos vartotojams pristatė pirmuosius gamtinių dujų kiekius. Sutartis dėl dujų tiekimo ši bendrovė jau yra sudariusi su daugeliu stambiausių Suomijos verslo klientų. 150 km ilgio „Balticconnector“ dujotiekis sujungė Suomijos ir Baltijos šalių dujų perdavimo sistemas. Iki tol dujos į Suomiją atkeliaudavo tik dujotiekiais iš Rusijos.

Kaip pastebi „Ignitis“ pranešime cituojamas įmonės valdybos narys Haroldas Nausėda, konkurencijai atsivėrusi dujų rinka simbolizuoja naują palankesnių sąlygų etapą Suomijos vartotojams. Skaičiuojama, kad dujos „Ignitis“ klientams Suomijoje gali būti iki penktadalio pigesnės, nei buvo iki rinkos monopolio panaikinimo šalyje.

Naujoji jungtis užtikrins ir didesnį dujų tiekimo saugumą, nes Suomija nebebus priklausoma tik nuo vieno tiekėjo – turės alternatyvių pasirinkimų. 

Pradėjo įgyvendinti dar vieną strateginį dujotiekio (GIPL) projektą

Baigiantis metams, UAB „Alvora“ kartu su jungtinės veiklos partnere UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pasirašė 79,85 mln. eurų (be PVM) vertės sandorį dėl tarpvalstybinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos. Šis projektas atvers galimybę Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams pirkti ir parduoti dujas konkurencingomis sąlygomis bei dar efektyviau panaudoti SGD terminalo pajėgumą, transportuojant dujas naujuoju Šiaurės-Pietų koridoriumi.

Pradedami GIPL projekto darbai. AMBER GRID nuotr. 

Sausį „Alvora“ su jungtinės veiklos partneriu „Šiaulių dujotiekio statyba“ darbus pradeda nuo GIPL dujotiekio pradžios taško, esančio Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone bus nutiestas požeminis 165 km (iš viso – apie 500 km) ilgio dujų vamzdynas, bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. 

Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje. Pastačius dujotiekių jungtį, bus sukurti pajėgumai, sudarantys sąlygas Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2020-02-25 11:11
„Lietuvos geležinkeliai“ sprendimu, „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Rokai-Palemonas europinio standarto dvikelis geležinkelis bus tiesiamas vienu etapu, o ne dvejais. Tikimasi, kad šis sprendimas ne tik sumažins projekto išlaidas, tačiau kartu sudarys mažiau nepatogumų kauniečiams.
nuotrauka
2020-02-21 14:05
Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta neeilinė infrastruktūros darbų sutartis. Per mažiau nei metus tarptautiniame Šiaulių oro uoste turi būti atnaujintas riedėjimo takas, peronas, nutiesti nauji keliai, inžinerinės linijos. Šios investicijos bus reikalingos ne tik laukiamam naujam investuotojui U...
nuotrauka
2020-02-21 09:53
Duotas startas projektui, apie kurio svarbą kalbama daugiau negu dešimtmetį, - bene svarbiausio įvažiavimo į Klaipėdą žiedinės sankryžos rekonstrukcijai.
nuotrauka
2020-02-17 09:36
Simboliškai atidarytas geležinkelio ruožas Mažeikiai–Rengė. Atkūrimo darbai pradėti praėjusį pavasarį, o baigti – praėjusią savaitę.
nuotrauka
2020-02-14 13:22
Sumažėjus gamtinių dujų kainai, kaimyninėse šalyse atliekant kelių elektrinių remontą ir prognozuojant mažesnę vėjo jėgainių gamybą, nuo ketvirtadienio elektros energiją visa galia gamina „Ignitis gamybos“ valdomas kombinuotojo ciklo blokas (KCB) Elektrėnuose.
nuotrauka
2020-02-13 12:02
„Vilniaus vandenys“ pirmieji regione įdiegia vieningą išmanųjį vandentiekio tinklą. Vilniuje bendrovė į daiktų interneto tinklą prijungs daugiau nei 8 tūkst. pastatų įvadinių šalto vandens skaitiklių ir nuotoliniu būdu seks jų rodmenis. Tam pirmą kartą Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose regiono ša...
nuotrauka
2020-02-12 15:23
Siekiant laiku įgyvendinti magistralinio dujotiekio sujungsiančio Lietuvą ir Lenkiją projektą, per pirmąsias šešias darbų savaites į gijas suvirinti pirmieji dujotiekio trasos kilometrai. Per vasarį numatoma suvirinti dešimtadalį šiemet suplanuoto pastatyti dujotiekio dalies. Jau dabar sužymėta du t...
nuotrauka
2020-02-12 13:57
Valstybinės reikšmės magistralinis kelias A2 Vilnius–Panevėžys ir kelias A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga nuo šiol bus vadinami „Baltijos keliu“.
nuotrauka
2020-02-11 11:10
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pranešė pradėjusi tyrimą dėl statomos 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai-Bitėtai (Pagėgių sav.) avarijos.
nuotrauka
2020-02-04 16:30
Pradedamas valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) pasirašė sutartis dėl senų šviestuvų esančių valstybinės reikšmės keliuose pakeitimo LED tipo šviestuvais.
nuotrauka
2020-02-03 12:40
„Grinda“ pradeda projektą, kuris išspręs dvi opias Verkių, Kareivių gatvių ir aplink jas esančių teritorijų problemas: užtvindymą liūčių metu ir paviršinių lietaus nuotekų išvalymą.
nuotrauka
2020-01-30 15:49
„Lietuvos geležinkeliai“ dėl per didelių pasiūlytų konkursinių kainų atmetė visų tiekėjų pasiūlymus rangos darbams „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Palemonas-Rokai, todėl bendrovė paskelbė apie rangos darbų pirkimo procedūrų pabaigą.
nuotrauka
2020-01-30 15:41
Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su rangovu UAB „YIT Lietuva“ dėl Šilutės plento atkarpos nuo Paryžiaus Komunos gatvės iki geležinkelio pervažos, įskaitant Kauno g. ir Šilutės pl. sankryžą, rekonstravimo darbų.
nuotrauka
2020-01-30 10:24
Vyriausybė posėdyje pritarė 2020 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo sąmatai. Įtraukus praėjusiais metais nepanaudotus 65,3 mln. eurų lėšų, šiais metais KPPP finansavimui iš viso skiriama 589,74 mln. eurų, pranešė Susisiekimo ministerija.
nuotrauka
2020-01-23 09:05
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) gavo informaciją iš rangovo, kad Kaune, kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda jau pradėta tilto per Nerį statyba. Kadangi statomas tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, čia vykdom...
nuotrauka
2020-01-20 11:38
Greta senamiesčio, tarp istorinių Užupio ir Paupio priemiesčių, esanti teritorija turi naują urbanistinę jungtį – pėsčiųjų tiltą per Vilnią.
nuotrauka
2020-01-20 11:19
Vaizdingą Nemuno ir Nevėžio santaką Raudondvario plento gale pėstieji ir dviratininkai netrukus galės pasiekti dar patogiau. Ties Žemaisiais Kaniūkais savavališkus pylimus abipus kelio sulyginus su žeme, jų vietoje bus įrengti platūs šaligatviai. Kitas klausimas – sklandus automobilių judėjimas. Sie...
nuotrauka
2020-01-16 16:54
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius pradeda visuomenės informavimą apie parengtus Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių Vilniaus mieste rekonstravimo projekto projektinius pasiūlymus.
nuotrauka
2020-01-15 09:08
Dujų perdavimo sistemos operatoriui „Amber Grid“ pradėjus dujotiekių jungties su Lenkija statybą, priimti pirmieji į Lietuvą atgabenti vamzdžiai. Kryptingai siekiama, kad dujos jais pradėtų tekėti projekte numatytu laiku – 2021-ųjų pabaigoje.
nuotrauka
2020-01-13 12:41
Bendrovei „Grinda“ vykdant T. Narbuto-Upės g. paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukciją, daugiausia dėmesio iki šiol buvo skiriama T. Narbuto gatvės atkarpai. Suprantama – tai yra viena svarbiausių Vilniaus miesto transporto arterijų, liūčių metu kentėjusi nuo užtvindymo. Vis dėlto čia vykdoma pavirš...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra