2018 spalio 24 d. trečiadienis, 0:06
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Baigėsi laikai, kai architektai žinojo, ko reikia visuomenei – dabar privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę  1

2018-08-28 12:06
Pasak kraštovaizdžio architektūros specialistų, susirūpinimas savo aplinka – augančio visuomenės demokratiškumo ženklas, o miestai, atkurdami viešąsias erdves, turėtų atskleisti ir jų istoriją. Taip apie kraštovaizdžio architektūros praktikas kalba ekspertai, konferencijos „Globalūs ir lokalūs kraštovaizdžio iššūkiai", vykstančios VGTU.
nuotrauka
Vilnius. Neries pakrantė. Agency 1323 nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU),

Pastaraisiais metais Lietuvoje kilo kaip niekada daug diskusijų apie tai, kaip turėtų atrodyti viešosios erdvės, o gyventojų nuomonė nulėmė ir kelių statybų projektų pakeitimus. 

Kraštovaizdis – ne tik augalų sodinimo klausimas

Kaip susitvarkyti su liūčių potvyniais gatvėse? Kaip turėtų atrodyti Reformatų skveras Vilniuje? Ar kirsti senus medžius parkuose? Ką daryti su apleistomis gamyklomis? Pasak kraštovaizdžio architektūros specialistų, ši Lietuvoje dar siaurai suprantama sritis apima ne tik estetinį aplinkos kūrimą, tačiau ir miestų plėtros problemas, ekologiją ir istorijos įamžinimą.

„Viešumas Lietuvoje pamažu pradeda grįžti į normalų gyvenimą – sovietmečiu žmonės tai patyrė prievarta, todėl po Nepriklausomybės kurį laiką buvo labai iškelta privati nuosavybė", – pranešime cituojamas konferencijos organizatorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto profesorius Gintaras Stauskis. Pasak jo, kraštovaizdžio architektūra šiuo metu išgyvena pakilimą. „Tradicinės techninės priemonės nesugeba išspręsti visų miestuose kylančių problemų. Miestai tankėja, žmonės jaučiasi nebeturintys vietos, nori pabėgti – kraštovaizdžio architektūra derina infrastruktūros, žmonių ir gamtos poreikius".

Duisburgo kraštovaizdžio parkas. Agency 1323 nuotr.

Fritz Auweck, Vokietijos Weihenstephan-Triesdorf universiteto profesoriaus teigimu, šiandien kylantis gyvybingų (angl. „liveable") miestų klausimas reiškia, kad jei kadaise miestai plėtėsi gamtos sąskaita, dabar situacija apsivertė – reikalaujama augimą derinti prie aplinkos. 

„Naujai pastatytas pastatas ir po šimto metų bus toks pat. Tačiau gamta nuolat keičiasi: ežeras per tokį laiką gali dešimtkart susitraukti arba tapti pelke. Galbūt po daugybės metų dėl pasikeitusio klimato Baltijos šalys, o ne Pietų Europa, bus ta vieta, kur bus vykstama atostogauti prie jūros. Būtent į tokius faktorius atsižvelgia kraštovaizdžio architektūra, architektai galvoja pirmiausiai apie laiką."

Kaip išsaugoti istorinius objektus

Pastaruoju metu Lietuvoje kilo ne viena diskusija dėl parkų ir kitų viešųjų erdvių atnaujinimo. F. Auweck nuomone, žmonės turi turėti galimybę atpažinti vietos istoriją – net jei su ja susitaikyti neįmanoma, galima ją ne sunaikinti, o suteikti naują prasmę. „Žinote, Vokietijos Rūro srityje, Duisburge, turime gerą pavyzdį, kai kilo mintis perkurti senas anglies kasyklas į parką. Kilo toks pat klausimas: ar viską dabar sunaikinti? Ar dabar čia turi atsirasti graži angliško stiliaus pieva? Kas apskritai gali augti tokioje vietoje? Ir buvo nuspręsta parke palikti visus apleistus pramoninius statinius, senas struktūras, geležinkelį".

„Pavyzdžiui, diktatoriaus Čaušesku laikais Rumunijoje daug miestų aikščių buvo apsodintos medžiais – tam, kad jose nesirinktų žmonės. Šiandien tie medžiai atrodo nenatūraliai, tiesiog siaubingai, kai kas juos kerta. Tačiau kitiems tie medžiai tiesiog jau tapo savais, jie asocijuojasi su namais", – dar vieną pavyzdį pateikia architektas.

Niujorkas. Agency 1323 nuotr.

Kitas konferencijos svečias, architektas iš Nyderlandų Jeroen de Vries sutinka, kad ginčuose dėl aplinkos pirmenybė turėtų būti teikiama išsaugojimui. „Tačiau išsaugojimas turi būti tvarus – jei erdve nesinaudoja gyventojai, miestas eikvoja pinigus jos išlaikymui. Išsaugojimas galimas tik pridedant naujas funkcijas, atnaujinant vietą. Geras kraštovaizdis išlaiko vertingąsias savybes ir naujas funkcijas, kurios reikalingos visuomenei – tai parkai, vaikų žaidimų aikštelės".

Architektas sako būtent tokio funkcionalumo pasigedęs Vilniuje. „Kultūrinis kraštovaizdis čia labai gražus, tačiau jis gana statiškas, ne visai atitinkantis žmonių poreikius ir ekologiją. Miesto erdvių planavimas reikalauja žiūrėjimo į ateitį, daugiau lankstumo".

Žaliųjų erdvių Vilniuje daugės

Visi kalbinti specialistai sutinka, kad visuomenės įsitraukimas ir ekologija yra du pagrindiniai reikalavimai architektūrai šiandien, į kuriuos atsižvelgti būtina dar prieš kuriant naujus projektus. Kaip sako J. de Vries, jei prieš trisdešimt metų 80 procentų architekto darbo buvo planavimas, tai dabar patys brėžiniai užima tik mažumą darbo – pirmoje vietoje yra susitikimai su žmonėmis, kitais interesantais, jų įtraukimas.

„Baigėsi laikai, kai architektai žino, ko reikia žmonėms. Demokratijos įsigalėjimas reiškia, kad žmonės nori diskutuoti", – įsitikinęs F. Auweck ir sako, kad kitu atveju neišvengiamai kyla konfliktai. Pasak profesoriaus, lankantis Lietuvoje jam labiausiai įstrigo, anot jo, techninis požiūris į gamtą viešosiose erdvėse, galimai atsiradęs sovietmečiu, tačiau sutinkamas ir Vakarų valstybėse.

„Žiūrint į Neries krantinę akivaizdu, kad ji sukurta inžinieriaus, be abejo, siekiant apsaugoti miestą nuo potvynių. Miunchene situacija su upe panaši, tačiau dabar krantinė iš dalies keičiama į natūralesnę – tai gerai gamtinei įvairovei, tačiau taip pat ir rekreacijai, nes žmonės nori eiti prie upės. Natūraliai čia net pievos neturime, tačiau galybė žmonių tiesiog sėdi ant žvyro, kepa maistą – miestas jiems turi pasiūlyti tokią galimybę".

G. Stauskio teigimu, Vilniuje yra daug žalių plotų, kurie dar nesutvarkyti, beveik laukiniai. Profesoriaus manymu, jie galėtų tokie ir likti – išskyrus esančius prie gyvenamųjų rajonų, kad norintiems pabūti gamtoje nereikėtų keliauti į užmiestį. Senamiestyje šiuo metu taip pat planuojama didinti žaliąjį plotą, mažinti važiuojamųjų dalių skaičių ir paskirti jas pėstiesiems.

„Investuoti į viešąsias erdves miestui tikrai apsimoka, Lietuvoje tai galima matyti iš Birštono pavyzdžio ir to, kaip pastaraisiais metais išaugo jo patrauklumas", – teigia architektas.


Konferencijos „Globalūs ir lokalūs kraštovaizdžio iššūkiai" programa.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

ego
2018-08-30 21:23
Labai nekorektiškas pavadinimas...

Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2018-10-23 10:49
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT), įvertinusi viešbučių paskirties pastato Vytauto g. 21, Palangoje projektinių pasiūlymų atitikimą architektūros kokybės kriterijams, teigiamai įvertino architektūrinę idėją, stiliaus vientisumą ir išraiškos estetiškumą, tačiau įžvelgė ir trūkum...
nuotrauka
2018-10-16 15:59
Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ tris dienas vykusioje parodoje „Baldai. Interjeras. Dizainas 2018“ šiais metais apsilankė 23 tūkst. lankytojų. Renginio metu pusantro šimto dalyvių ne tik supažindino su sektoriaus inovacijomis, susitiko kolegas ir partnerius, bet ir iš parodos ekspozicijos vyko t...
nuotrauka
2018-10-12 13:20
Lietuvoje pradeda veikti naujas specializuotas interjero konsultacijų internetinis puslapis „Interjerasinternetu.lt“.
nuotrauka
2018-10-10 12:31
Lietuvos architektų rūmai imasi iniciatyvos organizuoti ne tik architektams, bet ir plačiajai visuomenei prieinamus seminarus „XX a. Lietuvos architektūra“, kurie bus transliuojami internetu. Keturių internetinių seminarų ciklas skirtas visiems, besidominties ir norintiems pagilinti žinias Lietuvos ...
nuotrauka
2018-10-08 10:33
Nors oficialiai BIM pradėtas naudoti dar devyniasdešimtųjų pradžioje, o jo ištakos siekia aštuoniasdešimtuosius, tik per pastarąjį dešimtmetį šis skaitmeninis pastato modeliavimas tapo itin populiarus ir siekia keisti tradicinį projektavimo metodą. Visos suinteresuotos šalys sutaria, kad BIM privalu...
nuotrauka
2018-10-02 08:00
Vaikų kambario baldų paieška ir pasirinkimas gali tapti gana nemažu išūkiu. Viena iš problemų, su kuria susiduriama – baldai patinka jums, tačiau nepatinka jūsų vaikams. Kita problema – vaikai auga greitai, todėl jie išauga ne tik drabužius, bet ir baldus.
nuotrauka
2018-10-01 13:51
Vilniaus regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, jog jam reikėtų organizuoti viešą architektūrinį konkursą ir sprendinius keisti iš esmės, prieš tai atlikus išsamius istorinius, archeologinius, urbanistinius ir architektūrinius tyrimus.
nuotrauka
2018-09-14 09:15
Spalio 11–13 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks tradicinė paroda „Baldai. Interjeras. Dizainas“. Šiemet vėl atnaujintas parodos konkursas – LITEXPO ir Lietuvos architektų sąjungos bendradarbiavimo rezultatas.
nuotrauka
2018-08-31 11:17
Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektavimo konkursas ir jį laimėjęs projektas sulaukė nemažo tarptautinės ir šalies žiniasklaidos dėmesio.
nuotrauka
2018-08-30 08:31
Augant visuomenės nepasitenkinimui dėl netinkamai projektuojamų objektų ir viešųjų erdvių, Kaune susirinko prie Lietuvos architektų rūmų veikiančių Regioninių architektūros tarybų (toliau – RAT) pirmininkai ir sekretoriai. Jie aptarė veiklos problemas ir parengė viešą pranešimą dėl ekspertinio verti...
nuotrauka
2018-08-28 14:12
Jau seniai žinoma, jog atviros erdvės vargina bei mažina produktyvumą, neskatina bendravimo. Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad dirbant bendroje erdvėje daugiau bendraujama elektroniniu būdu.
nuotrauka
2018-08-23 16:18
Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta s...
nuotrauka
2018-08-23 11:09
Spalio 1-ąją, minint Pasaulinę architektūros dieną, Lietuvos architektų bendruomenę suburs svarbiausia kasmetinė konferencija „Architektūros kokybė: konteksto svarba“, organizuojama Lietuvos architektų rūmų ir VGTU Architektūros fakulteto. Prie jos finansavimo prisideda Lietuvos kultūros taryba.
nuotrauka
2018-08-01 09:25
Legendinis kino teatras „Romuva“ po rekonstrukcijos lankytojus pasitiks gerokai pasikeitęs. Tarpukario autentika čia derės su naujomis funkcijomis. Be įprastų filmų seansų kino salėje planuojama rengti ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymus.
nuotrauka
2018-07-31 10:52
Kas antras lietuvis simpatizuoja praėjusio amžiaus baldams ir interjero detalėms. Praėjusių dešimtmečių interjerais labiau žavisi jaunesnė auditorijos dalis, kuri atsigręžia į savo senelių ir tėvų laikus. Švęsdama savo 75-metį IKEA pristato ribotą baldų kolekciją, kurioje atkurti legendiniai praėju...
nuotrauka
2018-07-24 08:05
Fachverkinės architektūros kompleksas yra vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste. Fachverkinės kultūros statiniai vertinami kaip išskirtiniai, turintys architektūrinę, urbanistinę, istorinę vertę. Miesto savivaldybė su UAB „Pamario restauratorius" pasirašė šių pastatų...
nuotrauka
2018-07-13 15:00
Pastato fasadai atlieka svarbų vaidmenį kuriant miesto kraštovaizdį, o šiuolaikiški saulės kontrolės funkciją atliekantys fasado sprendimai padeda ne tik sukurti modernų pastato architektūrinį veidą, bet ir padeda efektyviai sumažinti pastato energijos suvartojimą. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje arch...
nuotrauka
2018-07-13 12:26
Valstybės atkūrimo 100-mečio proga netrūksta projektų, kurie kviestų sugrįžti į tarpukarį, atrasti šį laikmetį iš naujo. Kaunietės, menininkė, dizainerė Gerda Liudvinavičiūtė ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventė Ligita Ažukaitė-Lileikė Kauno mo...
nuotrauka
2018-06-30 10:00
„Kiekvienam iš mūsų kiemas yra dalis kasdieninio gyvenimo, dalis savęs paties, todėl svarbu jį suprojektuoti atsakingai, kad kieme norėtųsi būti, kad jis teiktų pasitenkinimą“, – sako namų aplinkos dizainerė Agnė Austienė. Specialistė akcentuoja, kad tuo pat metu kiemas turi būti įrengtas ir patogia...
nuotrauka
2018-06-29 09:02
Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekti prieš porą metų. Šių metų pavasarį pristatytas atnaujintas šio prekinio ženklo produktas „HARDWAXOIL TITAN“.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...