2019 vasario 17 d. sekmadienis, 21:45
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Baltijos šalys įsilieja į vieningą ES energetikos rinką

2018-12-03 10:27
nuotrauka
NILSAS VON HINTEN-REEDAS, energetikos ekspertas, Belgijos konsultacijų kompanijos „CEG Europe“ vykdomasis direktorius


Baltijos šalys vis dar lieka Europos Sąjungos (ES) „energetinėmis salomis“, tačiau statomos dujotiekių jungtys su Lenkija ir Suomija suteikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai perspektyvą dar labiau diversifikuoti tiekimą ir dujas pirkti konkurencingomis kainomis. Pirmasis žingsnis sukuriant dujų tiekimo alternatyvą Lietuvoje buvo žengtas pastačius Klaipėdos SGD terminalą.

ES siekia integruoti visas šalis į bendrą ir vieningą Europos energetikos rinką. 2015 metais ES pradėjo įgyvendinti Energetikos Sąjungos strategiją, kurioje, be kitų tikslų, numatytas ir laisvas energijos tekėjimas per valstybių sienas.

Anot Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER), gerai veikianti, konkurencinga bendroji didmeninė dujų rinka kartu su vieninga Europos energetine rinka iš esmės pagerintų dujų tiekimo saugumą ir paskatintų konkurenciją tarp tiekėjų. Dėl to didmeninės dujų kainos ir jų skirtumai tarp šalių sumažėtų.

Vis dėlto vieninga Europos dujų rinka dar tik kuriama. Jei ji jau būtų veikianti, nebekalbėtume apie Rusijos dujų dominavimą. Iki sėkmingo vieningos Europos energetikos rinkos sukūrimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, bus girdimas susirūpinimas, kad reikalingos patikimos alternatyvos vienam teikėjui, dažniausiai – rusiškoms dujoms.

Laukia dar daug darbo

Baltijos šalys turimą dujų infrastruktūrą paveldėjo iš Sovietų Sąjungos, o joms tapus nepriklausomomis, jų dujų tinklai nebuvo arba buvo tik iš dalies sujungti su likusia Europa.

Per pastaruosius 6 metus Vidurio ir Rytų Europos šalys įgyvendino įvairius projektus, kurie transformuoja regiono dujų rinką. Jais siekiama sukurti dujų tiekimo įvairovę ir pagerinti saugumą, didinant dujų srautų regione lankstumą ir mažinant priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Vis dėlto dar daug reikia nuveikti Vidurio ir Rytų Europos rinkas integruojant į Europos dujų rinkas. Baltijos šalims ypač svarbus dviejų projektų – jungties tarp Suomijos ir Estijos bei jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos – užbaigimas, kuriuos planuojama baigti atitinkamai 2019 m. ir 2021 m. Jungtys su ES valstybėmis leis Baltijos šalims prieiti prie dujų iš skirtingų šaltinių.

Konkurencija padeda sumažinti kainas

Pirkėjui priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kalbant apie bet kurį produktą ar paslaugą, beveik visada yra nepageidautina. Dujų atveju, vartotojams svarbus tiekimo saugumas, taip pat jie nori pirkti dujas konkurencingomis kainomis. Vienintelis tiekėjas gali padidinti dujų kainą, atskirais atvejais, netgi nutraukti jų tiekimą. Ar tai įvyks, priklausytų nuo daugelio ekonominių ir politinių veiksnių.

Galimybė gauti energiją iš skirtingų šaltinių, jei jie yra patikimi, gerina pirkėjo derybines pozicijas. Daugumai Vidurio ir Rytų Europos šalių alternatyvos Rusijos dujoms yra arba SGD terminalas, arba iš kitų ES šalių per jungtis vamzdynais tiekiamos dujos. Jei dujos iš šių šaltinių būtų tiekiamos mažesne kaina, tai skatintų jais pakeisti pagrindinį tiekėją, sumažinti didmenines kainas, o šią naudą galiausiai pajustų ir galutiniai vartotojai.

Vis dėlto, alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai automatiškai nereiškia mažesnių kainų. Jei SGD kaina didesnė nei vamzdynu tiekiamų dujų, atrodytų, kad nėra tiesioginės ekonominės paskatos pakeisti dujų tiekėją. Tokiu atveju sprendimas priklauso nuo kitų, su kainomis nesusijusių, veiksnių. Svarbu nepamiršti, jog saugumas ir tiekimo diversifikavimas gali turėti savo kainą.

Tad šalys, kurios stipriai priklauso nuo Rusijos dujų, kaip kad priklausė ir Lietuva, turėtų įvertinti du veiksnius, priimdamos sprendimą, ar statyti dujų importo infrastruktūrą, didinančią saugumą ir diversifikuojančią tiekimą, pavyzdžiui, SGD terminalą. Pirma, tai tiesioginis ekonominis projekto įvertinimas. Ir antra, netiesioginio ekonominio sverto nauda, kurią galima sukurti derybose su pagrindiniu tiekėju. Šis atsakymas gali padėti įsivertinti tiekimo išskaidymo ir saugumo priedą, kurį šalis yra pasirengusi mokėti.

Ekonominę naudą kuria šaltinių diversifikavimas


Europos pirkėjams SGD paprastai kainuoja brangiau nei vamzdynais tiekiamos dujos, parduodamos pagal ilgalaikes sutartis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Europos SGD terminalai šiuo metu nepilnai išnaudojami, kaip teigia Tarptautinės dujų sąjungos(International Gas Union) statistika.

Vis dėlto ten, kur vamzdynais perduodamų dujų tiekėjas yra monopolininkas, SGD terminalo statymas gali būti ekonomiškai pagrįstas, siekiant sukurti tiekimo alternatyvą.

Klaipėdos SGD terminalas akivaizdžiai padidino Lietuvos galimybę pasirinkti alternatyvius dujų tiekėjus. Šio projekto ekonominė nauda priklauso nuo atsakymo į klausimą, ar Lietuva moka mažesnę kainą už dujas, nei mokėtų jas pirkdama vien iš „Gazprom“?

Taip pat svarbu pažymėti, kad SGD terminalo ekonominė nauda turėtų išaugti, baigus statyti dujotiekio jungtis su kitomis Europos šalimis, nes per SGD terminalą bus galima tiekti dujas ir trečiųjų šalių rinkoms.

Dujos papildo atsinaujinančius šaltinius

Nors atsinaujinančių energijos šaltinių svarba Europoje auga, tačiau perėjimas prie jų užtruks. Ypač tai pasakytina apie Vidurio ir Rytų Europą – čia vis dar yra šalių, kurios elektros energijai gaminti naudoja anglį.

Kai yra sukurta veikianti infrastruktūra, palyginti nesudėtinga ir ekonomiškai efektyvu pereiti prie dujų, iš kurių gaminant elektros energiją į aplinką išmetama perpus mažiau CO2nei naudojant anglį. Tuo labiau, kad atskiri regionai toliau plėtoja dujų tiekimo infrastruktūrą ir didina dujų prieinamumą.

Gamtinės dujos taip pat puikiai papildo atsinaujinančius energijos šaltinius – jomis varomos jėgainės gali būti naudojamos tuomet, kai vėjo jėgainės ar saulės moduliai energijos pagaminti negali.

Dėl to gamtinių dujų paklausa Europoje artimiausiais dešimtmečiais išliks, o iki 2030–2035 metų netgi šiek tiek išaugs.
Statybunaujienos.lt
Žymės  Energetika



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2019-02-14 16:02
Niekam ne paslaptis, kad ofšorinės įmonės, vadinamieji „mokesčių rojai“, dažniausiai naudojami mokesčiams sumažinti arba kapitalo kilmei paslėpti. Būtent dėl to ofšorinės bendrovės viešojoje erdvėje siejamos su neigiamais reiškiniais – korupcija ar mokesčių slėpimu, nors įstatymai ...
nuotrauka
2019-02-07 10:07
Pernai vyravę nepastovūs vėjai skirtingu greičiu suko Lietuvoje veikiančių jėgainių turbinas, tačiau metinis gamybos rezultatas perkopė 1,1 TWh elektros energijos. Jau artimiausiais metais, įgyvendinant nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, vėjo elektrinių pajėgumai šalyje augs, o kar...
nuotrauka
2019-02-06 14:13
SEB banko duomenimis, Lietuvos gyventojai būstui pernai pasiskolino 7 proc. daugiau negu 2017-aisiais – iš viso 397 mln. eurų. Pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, skolinimosi būsto masto augimas Lietuvoje buvo nuosaikus, neviršijo vid...
nuotrauka
2019-01-30 12:57
Kaistant darbo rinkai ir esant darbuotojų stokai daugelyje Lietuvos ūkio šakų, ypatingai jaučiamas jų trūkumas transporto sektoriuje. Dėl šios priežasties labai dažnai vairuotojais įdarbinami užsieniečiai.
nuotrauka
2019-01-09 10:16
2018 m. rezultatai pirminėje Vilniaus būsto rinkoje rodo rinkos stabilumą bei nuosaikų jos augimą. Po 2017 m., kai butų pardavimai susitraukė dešimtadaliu, 2018 metais vėl fiksavome 6 proc. augimą. Jei ekonominės ir vidutinės klasės būsto buvo nupirkta beveik identiškai vienodai, tai bendrą pardavim...
nuotrauka
2018-12-12 15:36
Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos departamento stebimi mažmeninės prekybos apyvartos, bet ir atsiskaitymų SEB banko kortelėmis prekybos vietose, rezultatai. Pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu...
nuotrauka
2018-11-27 13:21
Per paskutinius metus Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu pastatyti vos keli projektai. Vienu tokiu turėjo būti Lukiškių kalėjimo iškeldinimas, dėl kurio susitarimas užtruko keletą metų. Nežinioje pakibę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Dideliems projektams įgyvendinti trūkst...
nuotrauka
2018-11-27 13:20
Lapkričio 21–22 d. vykusiame XII Lietuvos urbanistiniame forume, organizuotame LR Aplinkos ministerijos, ne kartą skambėjo mintis – paskutinius metus ryškiai girdima ir viešojoje erdvėje – apie socialinės infrastruktūros augančiuose Vilniaus mikrorajonuose ir sub–urbanistinės...
nuotrauka
2018-11-05 11:09
Paviršinė ramybė Europos regione bliūkšta: uždelstos derybos dėl Brexit sąlygų, nerimą keliantys Italijos vyriausybės sprendimai ir Europos institucijų derybos dėl šalies biudžeto perskirstymo regione kelia susirūpinimą. Tuo pačiu metu JAV protekcionistinės priemonės turi vis daugiau įtakos atskirom...
nuotrauka
2018-10-22 14:48
Lietuvos ekonomika auga devynerius metus iš eilės ir besitęsianti plėtra paveržia ilgiausiai trunkančio augimo titulą iš 2000–2008 metų laikotarpio. Šalies ūkio kilimas lieka daug geriau subalansuotas negu prieš vienuolika ar dvylika metų, bet perspėjančių ženklų, tokių kaip lėčiau negu darbo ...
nuotrauka
2018-09-10 12:10
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Maskvai pradėjus mūsų šalies ekonominę blokadą, darbų statybininkams namuose ėmė labai trūkti. Tačiau darbas kitoje valstybėje visada sukelia nemažai juridinių, finansinių ir socialinių problemų. Daugiausia sunkumų buvo atsiskaitant – valiutų kursai tuomet...
nuotrauka
2018-09-07 08:11
Statybininkų bendruomenė, minėdama 25-metį, tikrai gali didžiuotis savo veiklos rezultatais ir pasiekimais. Ši Asociacija yra puikus pavyzdys, kiek galima pasiekti veikiant išvien. Statybininkų asociacijos narių darbus matome visur – jie stato, atnaujina ir gražina mūsų aplinką, kuria dabartį ...
nuotrauka
2018-09-07 08:00
Šalyje atkūrus Nepriklausomybę, atsisakius ūkio valdymo komandinės sistemos, radikaliai pasikeitė ūkininkavimo principai, taip pat ir statybos. Buvo atsisakoma trestų ir susivienijimų, statybos ir pramonės įmonės iš pradžių tapo savarankiškomis valstybės įmonėmis, o po privatizavimo – akcinėmi...
nuotrauka
2018-09-06 10:16
Įmonių bendravimas tarpusavyje, dalijimasis patirtimi – labai svarbu. Narystė Lietuvos statybininkų asociacijoje sudaro galimybes dalyvauti kuriant palankią statybos verslui aplinką, stiprinant sektorių. Asociacija pasižymi tuo, kad aktyviai skatina naujoves ir imasi iniciatyvos jas diegiant.
nuotrauka
2018-09-04 09:50
Statybininkų bendruomeniškumas yra didžioji LSA vertybė. Bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ save įvardija kaip „mažą įmonę ant ratų“. Tai yra sėkmės variklis iš vienos pusės, o iš kitos pusės – tai buvo faktorius, sulaikęs „Grinduvą“ nuo sto...
nuotrauka
2018-08-31 08:00
UAB „ALVORA“, jau antrą dešimtmetį būdama LSA nare, gauna nepamatuojamą, bet aiškiai jaučiamą bendrovės veiklos rezultatams naudą bei pagalbą iš Asociacijos administracijos bei jos narių, o iškilus problemoms – žinome, kur pirmiausiai kreiptis ieškant atsakymo, kaip išspręsti susid...
nuotrauka
2018-07-31 09:50
Praktikoje dažnai pasitaiko situacija, kai sutarties šalis, turinti pareigą priimti atliktus statybos rangos darbus, vengia juos priimti, t.y. vengia pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktus. Dažnu atveju delsimas, vengimas priimti statybos rangos darbus iš užsakovo ar generalinio rangovo pusės ...
nuotrauka
2018-07-25 12:50
Kaunas daug kartų keitė savo veidą, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į XV a. Kaunas pirmiausia buvo Hanza prekybos ir amatų miestas, vėliau buvo keli vegetaimo šimtmečiai, kol galiausiai XIX a. mieste ir regione pradėjo kurtis įvairios gamyklos. XX a. jau išsivystė didžiulė pramonė: atsirado gamyklos Kė...
nuotrauka
2018-07-02 09:25
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuv...
nuotrauka
2018-06-27 12:58
Netyla diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių, kuriose būtų deginamos atliekos, statybų Kaune ir Vilniuje. Tai ilgalaikiai projektai, kurie kainuotų daugiau kaip 500 mln. eurų. Ateityje, plėtojant žiedinės ekonomikos modelį, dalį degiųjų atliekų arba kietojo atgautojo kuro (KAK) būsime priversti keis...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...