2020 kovo 29 d. sekmadienis, 8:05
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Būsto įsigijimo galimybės Lietuvoje gali tapti argumentu emigrantams

2019-12-30 14:18
Pasakymas, kad 2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės, nenustebins net visiškai šia sritimi nesidominčių žmonių. Šalies ekonomikos, o ypač NT rinkos augimo skaičiai – daugiau nei įspūdingi ir jie bus aptarinėjami dar ilgai. Tuo tarpu 2020-ieji, žiūrint iš šalies, gali būti gan nuobodūs. Bet tai – ir teigiamo pokyčio, vis didėjančios rinkos brandos požymis.
nuotrauka
Mindaugas VANAGAS, CITUS įkūrėjas ir vadovas


Minimos įmonės
Citus, UAB
Prieš metus prognozavau, kad 2018 m. Vilniuje pasiektas būsto rinkos augimo pikas nebus pagerintas. Džiaugiuosi, kad klydau – niekas iš analitikų nesitikėjo tokio šuolio 2019 metais. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 šių metų mėnesių parduoti 5 943 butai ir kotedžai (vid. po 495 per mėn.), pernai per visus metus – 4 281 (vid. po 357). Vilniaus būsto rinka augo net 39 proc. Kaune, atitinkamai, šiemet parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5), pernai – 752 (vid. po 63), o rinka augo – 40 proc.

Būstas – argumentas kviečiant sugrįžti

SODROS duomenimis, dirbančiųjų skaičius Vilniuje per dešimt šių metų mėnesių išaugo 6 800, o Kaune – 1 900. Tai ne šiaip gyventojų skaičiaus augimas, o žmonių, uždirbančių pajamas. Jei bent trečdalis jų planuoja įsigyti būstą, tai – beveik pusė šiųmečių pardavimų.

Abiejuose didmiesčiuose auga investicijos, kuriasi darbo vietos, sparčiai didėja darbo užmokestis (Vilniuje per metus, lyginant 2018 m. 3 ketv. su 2019 m. 3 ketv. – apie 14,7 proc., Kaune – net 15,3 proc.; SODROS duom.), gerėja kiti gyvenimo kokybės rodikliai: plečiasi infrastruktūra, įvairesnis darosi kultūrinis, socialinis gyvenimas. Iš esmės, gyvenimo kokybės skirtumai tarp Vilniaus, Kauno ir Vakarų Europos miestų tampa vis mažiau pastebimi, todėl ir imigracija ne tik iš kitų Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio, kur prieš daugybę metų išvyko daugybė mūsų tautiečių, pastebimai auga.

Demografinę situaciją, kaip vieną didžiausių visos Lietuvos iššūkių, akcentavau ir pernai. Išorinės migracijos (iš Lietuvos išvykstančių svetur ir čia atvykstančių gyventi žmonių) balansas jau kurį laiką yra teigiamas ir tai – labai gerai, tačiau kai kuriose srityse tai vis dar kelia iššūkių. Pavyzdžiui, statybose jaučiamas kompetentingų specialistų deficitas ir konkurencija, dar labiau auginanti darbo užmokestį, o tai kelia statybų savikainą ir, galų gale – būsto kainą.

Be abejo, augančiais miestais reikia džiaugtis, kaip ir sugrįžtančiais į juos lietuviais. Visai neseniai dalyvavau puikioje iniciatyvoje, „Backto.lt – atgal į Lietuvą“, kur mane pakvietė prisidėti prie žinomų verslininkų ir pabendrauti su lietuvių bendruomene Jungtinėje Karalystėje. Supratau, kad norintiems grįžti į Tėvynę svarbu ne tik, ką jie čia gali nuveikti, kur įsidarbinti ar kaip pradėti verslą. Sulaukiau nemažai klausimų ir susidomėjimo, kokios galimybės parvykus įsigyti būstą. Tačiau tai aktualu visiems, svarstantiems, ar dabar yra geras laikas keisti ar įsigyti butą.

Kainų kilimo perspektyva yra vienas iš argumentų, o jos kitąmet taip pat augs. Antrasis aspektas – labai aukštos nuomos kainos, smarkiai lenkiančios nuosavo būsto įsigijimo kaštus. Populiariausi Lietuvoje yra dviejų kambarių, maždaug 45 kv. m ploto butai ekonominės klasės būstuose. Populiariausi rajonai Vilniuje – Šnipiškės, Pilaitė, Pašilaičiai, Naujamiestis, Žirmūnai, Lazdynėliai. Vieni yra arčiau miesto centro, kiti – toliau. Todėl ir nuomos bei pirkimo kaina čia skirsis.

Pavyzdys
• Viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų (Pilaitėje, Pašilaičiuose, Lazdynėliuose) 2 kamb., 45 kv. m ploto būsto kaina yra apie 67 500 Eur. Perkant tokį būstą su paskola mėnesio įmoka sudarys apie 230 Eur;
• Šiuose rajonuose nuomos kaina mėnesiui – apie 350 Eur;
• Tokio paties dydžio ir kambarių skaičiaus butas arčiau sostinės centro (Šnipiškėse, Naujamiestyje ar Žirmūnuose) kainuoja apie 90 000 Eur, o preliminari įmoka sudaro apie 300 Eur/mėn.;
• Tokioje vietoje už nuomą tektų pakloti apie 500 Eur/mėn.
Kaune daugiausia būtų nuperkama Dainavoje, Žaliakalnyje, Aleksote, centrinėje miesto dalyje, taip pat Romainiuose ir Vilijampolėje. Šiame mieste suminė buto kaina bus žemesnė nei Vilniuje, kaip ir nuomos kaštai, tačiau skirtumas tarp šių dviejų sumų – panašus.

Kainos augs ir kitąmet

Šiemet netikėtai didelė naujų butų paklausa kainas pirminėje rinkoje augino kiek daugiau nei prognozavome – apie 7 proc. Bendras būsto kainų lygis, remiantis Registrų centro skaičiavimais išaugo santūriau – apie 5,3 proc. Tiesa, čia įskaičiuojama ir pirminė, ir antrinė rinkos. Mūsų pernykštė prognozė 2019-iesiems buvo 3–5 proc. kainų augimas, tuo tarpu, 2018 m. jos augo apie 4 proc.

Vienas ryškesnių pokyčių 2019 m. Vilniaus būsto rinkoje buvo naujos klasės – liukso – atsiradimas. „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, paskutinius kelis metus Vilniuje vis daugėja aukštesnės nei prestižinės klasės būstų. Dėl gerokai aukštesnės vidutinės kvadrato ir bendros suminės kainos, šie būstai vis labiau iškreipė prestižinės klasės būsto statistiką, todėl tapo tikslingą juos išskirti į atskirą – liukso klasę.

„Liukso klasės būstas, kuris išsiskiria savo vidutine kvadrato kaina, bendra sumine kaina, lokacija, kartais – plotu ir, žinoma, auditorija, kuri šį būstą gali įpirkti. Tokius butus tikėtumėmės rasti „Sotheby‘s“ aukcionuose. Šiuo metu Vilniuje priskaičiuojame 166 plėtojamus būsto projektus, o liukso klasei priskiriame apie 20“, – teigia Š. Tarutis.

Taip pat ėmė trauktis santykinė ekonominės klasės būsto dalis bendrame pardavimų skaičiuje. Kaune šie pokyčiai nėra tokie ryškūs, nors taip pat pastebimai didėja vidutinės klasės būsto paklausa, stiprėja prestižinė klasė.

Kitąmet būsto kainos turėtų stabilizuotis, augti iki 4 proc. Augantys pirkėjų lūkesčiai projektų koncepcijai, aplinkai bei griežtėjantys techniniai ir energiniai reikalavimai toliau ryškins skirtingus segmentus, kuriuose kainų pokyčiai bus nevienodi. Kainos didės dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia tai – auganti savikaina. Auga darbo užmokestis, didėja techniniai reikalavimai (energinei klasei, infrastruktūrai) bei pirkėjų lūkesčiai, brangsta medžiagos. Taip pat kainą augina ir paklausa, o bendras išlaidas – būsto paskolų palūkanos.

Jos šiais metais Lietuvoje augo nuo 2,25 proc. metų pradžioje iki 2,37 proc. (Lietuvos banko duom.), nors pasaulinėse rinkose pinigai nebrango. Mūsų šalyje tokia situacija susiformavo dėl gan nedidelės konkurencijos bankų sektoriuje.

Kai kurie ekspertai akcentuoja mažėjantį bankų finansavimą NT projektams, bet aš didelės grėsmės neįžvelgiu. Vertinant finansavimo tendencijas, bankų skeptiškumas nesikeis, tačiau 2020-ieji gali tapti finansinių instrumentų proveržio metais – alternatyvų bankų paskoloms proveržis bręsta jau antrus metus, žaidėjai stiprėja, pasitikėjimas auga.

Galimybės ir grėsmės 2020-aisiais: Vilniaus bendrasis planas ir Seimo rinkimai?

Kol kas daug neatsakytų klausimų lieka su Vilniaus bendruoju planu, kuris turėtų nubrėžti aiškias gaires miesto plėtrai, įnešti daugiau aiškumo NT plėtotojams, tapti įrankiu savivaldybei. Planuojamose nuostatose akcentuojamas „multifunkciškumas“, „multicentriškumas“, tankumo didinimas miesto centrinėje dalyje, o tai taip pat turėtų atverti naujų erdvių konversijai. Iš kitos pusės, susiformavusiuose, miegamuosiuose rajonuose, teigiant, kad nauji objektai ten pablogins esamų gyventojų sąlygas, planuojama sukurti sunkiai įgyvendinamus reikalavimus plėtotojams, o tai gresia mažiau populiarių rajonų merdėjimu.

Ir, be abejo, politika. 2020-ieji bus Seimo rinkimų metai, o ši tema viešojoje erdvėje nustelbs visas kitas. Gali suaktyvėti institucijos, kai kurie politikai, kurie gali bandyti užsidirbti „dividendų“ neapgalvotais, populistiniais veiksmais tenkindami savo interesus, stabdydami NT projektus. Yra ir populistinių įstatymų, kurie gali sujaukti ekonomiką ar bent įnešti neužtikrintumo ir chaoso. Tas pats NT apmokestinimas, apie kurį seniai diskutuojama, aiškių kontūrų vis dar neturi.

Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu kaip niekad aptilo sakantys, kad rinka perkaista, kad kainos ir paklausa kris, galų gale – kad ateina krizė ar ekonominis sunkmetis. Dar pernai ruošėmės artėjantiems išbandymams, o šiemet, atrodo, tamsūs debesys horizonto nebetemdo. Dabar šnekama apie augimo sulėtėjimą (remiantis Lietuvos banko (LB) prognozėmis, Lietuvos BVP 2020 m. augs 2,5%), tačiau, pripažinkime – tai daug mažiau grėsmingai skamba. Juolab, įvertinus, kad atlyginimų augimas išsilaikys (6,7% planuojama kitąmet – LB), palūkanų kilimo reikšmingo taip pat neprognozuojama, todėl gyventi turėtume vis geriau. To visiems nuoširdžiai ir linkiu.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-03-27 09:45
Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos me...
nuotrauka
2020-03-25 15:24
Po šilčiausios istorijoje žiemos iššūkio, šilumos tiekėjams gresia dar vienas išbandymas, kuriam pasirengti nebuvo galima. Pradėję sulaukti gyventojų pranešimų apie sunkumus atsiskaitant už karštą vandenį ir šilumą, suvartotą karantino laikotarpiu, šilumos tiekėjai primena, kad neeiliniu laikotarpiu...
nuotrauka
2020-03-23 13:59
Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dalis įmonių ir organizacijų susidūrė su sunkumais – daugelyje verslo sektorių sudėtinga arba visai neįmanoma prisitaikyti prie karantino, todėl verslas patiria milžiniškus nuostolius ir papildomas rizikas. Siekdamos išsilaikyti, įmonės ieško...
nuotrauka
2020-03-20 12:10
Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros sąnaudų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų re...
nuotrauka
2020-03-18 10:25,      papildyta 2020-03-19 08:40, Papildyta aktualia informacija
Kovo 17 d. Seimas priėmė Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurių tikslas – padėti įmonėms susidoroti su ekstremalios padėties ir karantino sukeltais sunkumais ir išsaugoti darbo vietas. Šias įstatymų pataisas dar turi pasirašyti Prezidentas.
nuotrauka
2020-03-17 17:37,      papildyta 2020-03-17 17:49, papildyta naujausia informacija dėl prastovų
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui COVID-19, nuostolių bei nelauktų pokyčių patiria visi: tiek verslas, tiek privatūs asmenys. Lietuvoje imtasi ekstremalių priemonių užkrato plitimui sustabdyti. Viena iš jų – karantinas. Po pirmųjų karantino dienų matyti, kad tie...
nuotrauka
2020-03-17 08:59
Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti būsimo ekonomikos smukimo padarinius Lietuvoje. Palyginus su kitose ES valstybėse numatomais ekonomikos skatinimo planais (o juos skelbia dauguma ES valstybių), Lietuvos valdžios veiksmai ir jų planuojama apimtis atitinka ...
nuotrauka
2020-03-16 09:28
Koronavirusui vis labiau keliant grėsmę visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama ir Lietuvos visuomenės sveikatai. Situaciją valdo Ekstremalių situacijų koordinavimo centras su jam vadovaujančiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Tačiau dėl pavojingo viruso infekuota jau tapo ir šalies ek...
nuotrauka
2020-03-14 13:02
Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie ...
nuotrauka
2020-03-13 13:00
Po visą šalį sukrėtusių skandalų, kai buvo išaiškinti grubūs vandens telkinių teršimo nevalytomis nuotekomis atvejai, Seime sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą. Tačiau pasirodo, kad principas „teršėjas moka“ ir vėl nesuveiks – numatyta, kad už pramonės įmonių išleidžiamus teršalus mokės gyve...
nuotrauka
2020-03-13 12:03
Vakar, kovo 12 d., LR Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino teisės aktus, kurie skirti žmonių sveikatos ir gyvybės saugai bei prevencijai, bet itin paveiks verslo rezultatus. Lietuvos statybininkų asociacija vykdo savo narių apklausą, kuri padės nustatyti COVID-19 viruso poveikį ir va...
nuotrauka
2020-03-05 10:29
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų sutinka – globalizacija atnešė fundamentalius erdvės, atstumų, laiko ir socialinio būvio pokyčius, ženkliai paveikusius ir žmonių veiklą, ir santykius. Spartus technologijų ir komunikacijų vystymas panaikino geografinio nuotolio poveikį žmonių bendravimui ir pasaulio...
nuotrauka
2020-03-03 11:52
Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina situaciją finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poz...
nuotrauka
2020-02-28 08:27
Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavim...
nuotrauka
2020-02-28 07:51
Lietuvoje vyriausybei dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir platinant instrukcijas visuomenei, verslo organizacijoms būtina suplanuoti veiksmus tam atvejui, jei darbuotojų judėjimas būtų apribotas. Dalis PVPA narių jau ruošiasi darbui apsunkintomis sąlygomis, kurdami naujus arba adaptu...
nuotrauka
2020-02-24 12:03
Daugiau nei 2000 mirusiųjų, beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos, tačiau pirmieji ekonominiai duomenys rodo, kad bent jau šių metų pradžia d...
nuotrauka
2020-02-14 10:06
Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiai...
nuotrauka
2020-02-10 10:38
Derėtis dėl būsimojo Europos Sąjungos biudžeto ir 2021-2027 metų finansavimo laikotarpio į Briuselį ketina vykti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Visiškai suprantama, nes tai yra tiesiog valstybinės svarbos reikalas.
nuotrauka
2020-02-08 08:07
Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas. Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos i...
nuotrauka
2020-02-07 11:02
Jau mėnesį yra įsigalioję nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įgyvendinantys 5-osios AML (anti-money laundering) direktyvos reikalavimus. Jie gerokai išplečia subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, ratą. Ypač suklusti turėtų verslininkai, kurių klientų p...

Statybunaujienos.lt » Komentaras