2020 balandžio 3 d. penktadienis, 5:13
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Įdomiausi Vilniaus plėtros projektai 2020–aisiais: į kurią pusę plėsis sostinė?  1

2019-11-27 13:11
Nors Vilniaus bendrasis planas dar tik baigiamas rengti, jau dabar galima identifikuoti artimiausias sostinės plėtros kryptis, sako nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas. Pasak pranešime cituojamo specialisto, efektyvus šių krypčių įgyvendinimas ne tik pakeistų Vilniaus centro kaimynystėje esančių teritorijų veidą, išsaugotų Vilniaus, kaip žaliojo miesto vardą, didintų rekreacines erdves, bet ir padėtų sprendžiant transporto spūsčių problemą.
nuotrauka
Mindaugas KULBOKAS, „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas


Minimos įmonės
Newsec, UAB
Keisis Vilniaus centrinės dalies prieigos

Pasak M. Kulboko, Vilnius – labai inertiškas plėtrai miestas, galimybių plėstis – begalė. Viena svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti jau 2020 metais, yra miesto pietinės dalies prijungimas prie miesto centro: pradedant nuo oro uosto teritorijos rekonstrukcijos ir Naujininkų rajono plėtros, baigiant „Vilnius Connect“ projektu, apimančiu centrines geležinkelio ir autobusų stotis.

„Kita labai perspektyvi ir svarbi plėtros galimybė susijusi su miesto dalimi, taip pat esančia netoli centrinės sostinės dalies. Tai „Litexpo“ kaimyninių teritorijų plėtra su jau pradėtu projektu „Business Garden“, taip pat sklypų šalia Geležinio Vilko gatvės ir vakarinio aplinkkelio sankirta vystymas – „Lidl“ Giraitės projektas, „Ergo“ biuro projektas bei šalia Vingio parko numatomos konversijos projektas, kurio metu buvusioje gamyklinėje teritorijoje iškils naujas multifunkcinis kultūros, laisvalaikio, prekybos ir verslo centras „Akropolis“, naujas gyvenamųjų namų kvartalas“, – cituojamas M. Kulbokas.

Pasak „Newsec“ grupės vadovo, įvardytų projektų plėtra jau artimiausiais metais keis milžinišką šalia Vilniaus centrinės dalies esančią teritoriją, kuri šiuo metu nėra išnaudota miesto plėtros kontekste.

„Vystytojų numatyti drąsūs ir vizionieriški konversijos ir naujų statybų projektai keičia teritorijas, miesto rajonus, investuojama į gerovės kūrimą miestuose. Apskritai, investicijos į miesto infrastruktūrą pasitarnauja tiek vietinėms bendruomenėms, tiek vystytojams, kurie nori atliepti į gyventojų poreikius“, - sako M. Kulbokas.

Ar pavyks sumažinti spūstis?

Jo teigimu, miesto planuotojai puikiai mato miesto plėtros perspektyvas, kurios padės miestui išsivaduoti iš „kamščių“ problemos. Pasak NT eksperto, transporto spūsčių problemą iš dalies sukuria pastarųjų 10 metų koncentruota privačių NT projektų ir miesto infrastruktūros plėtra Konstitucijos prospekte, Šiaurės miestelyje, Ozo parko užbaigimo vėlavimas.

„Nenuostabu, kad dažnai piktinamasi Vilniaus spūstimis, kurios yra kasdieninė miesto problema. Tačiau reikia pripažinti, didele dalimi ji kilo todėl, kad miestas statėsi ir tankėjo keliose konkrečiose teritorijose, o galimos kitos plėtros kryptys buvo primirštos. Išeitis? Daugiau investuoti į infrastruktūrą ir daugiau plėtros nukreipti prie gyventojų judėjimui jau paruoštų infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvės ir aplinkkelio sankirtos. Būtent šiomis kryptimis ir planuoja plėstis sostinė artimiausiais metais“, – sako M. Kulbokas.

Daugiau dėmesio – kaimynams

M. Kulboko teigimu, šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus Bendrasis planas yra kertinis dokumentas, kuriame atsispindės su gyventojų mobilumu ir judumu susijusios iniciatyvos. Lygiagrečiai projektuojamuose nekilnojamojo turto projektuose daug dėmesio skiriama derinimuisi prie šalia esančių teritorijų.

„Nekilnojamojo turto projektai, kurie pradėti ir numatomi plėtoti Vilniuje artimiausiu metu, yra ne tik multifunkciniai, peržengiantys vienpusės paskirties ribą, bet ir su ryškiu dėmesiu gretimai esančioms teritorijoms – kuriami ryšiai ir galimybės gretimybių klestėjimui. Profesionalūs plėtotojai jau senokai suprato, kad derinimasis prie gretimai esančių teritorijų, papildomas investavimas ne tik į savo projektą, bet ir į kaimynines teritorijas kelia investicinę vertę bei gerina santykius su bendruomenėmis“, – teigia M. Kulbokas.

Savo ruožtu NT plėtotojams tenka į projektus įkalkuliuoti ir transporto spūsčių problemą bei įveikti iššūkį, kaip teisingai suprojektuoti automobilių kelių pralaidumą bei optimalų stovėjimo vietų skaičių ateičiai.

„Automobilių pramonė daug dirba su savavaldžiais automobiliais ir kitomis transporto priemonėmis, automobilių dalinimosi platformos vis plečia savo veiklą. Šiuo metu situacija tokia, kad automobilių daug, formuojasi spūstys, parkavimo vietų trūksta. O ateityje gali kilti rimti klausimai, kaip išnaudoti nenaudojamą parkavimo vietų plotą“, – prognozuoja pranešime cituojamas „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas.  
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Arvydas Norkūnas
2019-12-06 08:54
Malonu kai išgirstama, jog į klausimus kuriuos nuolat keliu komentaruose ir plačiai pažvelgiu knygoje "Dvimiesčio keliai" pradedama reaguoti. Labai svarbu, kad pagaliau imama suvokti, jog dėl ankstesnių miesto vystymo planų jau beveik 40 metų gyvename milijoninio miesto gyvenimą ir būtina pagrindinę miesto plėtotę jau dabar pradėti vykdyti pietų bei rytų linkme. Prasidėję darbai manau yra labai pozityvūs. Reikia tik pastebėti, jog transporto ir architektūriniai sprendiniai turi būti planuojami ne pagal 0,25- 0,5 mln dydžio miesto kriterijus, bet pagal 0,7-1,0 mln. parametrus, t.y. su plačia perspektyva. Galiu pastebėti gerų planavimo tendencijų pavyzdžių Klaipėdoje. Čia 0,2 mln dydžio mieste drąsiai formuojami vertikalųs akcentai neretai tarp kurių susidaro netgi dykros. Gaunamas pakankamai stambaus, vos ne 0,5 mln dydžio miesto įvaizdis sudarant galimybes to siekti ateityje, t.y. pamažu vertikalius akcentus sujungti užstatant tarp jų esančias erdves mažesne gyvenamąja arba paslaugų sektoriaus architektūra, arba formuojant, esant reikalui, dar stambesnius architektūrinius akcentus. Paliestos Vilniaus planavimo naujienos turi būti laikomos tik pozityvaus kintančio mąstymo pradžia. Kalbant apie pilną pietinio miesto įvaizdį reikia matyti: 5-20 aukštų architektūrą tarp Gariūnų ir Grigiškių, A 1 kelio tąsą nuo A.Panerių link Nemėžio rytinių prieigų, Nemėžio seniūnijos formavimą, Dariaus ir Girėno gatvės tąsą iki Valčiūnų ir Eišiškių pl. plėtotę vystant gyvenamuosius ir pramoninius objektus; pagaliau visą Švitrigailos - Vytenio tarpgatvio bei kaimyninių erdvių laipsnišką eviliuciją natūralios centro plėtotės Kauno, Žemaitės gatvių kryptimi.

Komentaras

nuotrauka
2020-04-02 08:30
2020 m. I ketvirtis Vilniaus būsto rinkoje fiksavo vidutiniškai panašius rezultatus, kaip ir visus 2019 m. – buvo rezervuota-parduota 1390 butų. Tačiau statistika po skaičiais slepia ne tik ypatingai aktyvius sausio ir vasario mėnesius, kai buvo mušami rekordai ir pardavimai siekė net 660 butų per m...
nuotrauka
2020-03-27 09:45
Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos me...
nuotrauka
2020-03-25 15:24
Po šilčiausios istorijoje žiemos iššūkio, šilumos tiekėjams gresia dar vienas išbandymas, kuriam pasirengti nebuvo galima. Pradėję sulaukti gyventojų pranešimų apie sunkumus atsiskaitant už karštą vandenį ir šilumą, suvartotą karantino laikotarpiu, šilumos tiekėjai primena, kad neeiliniu laikotarpiu...
nuotrauka
2020-03-23 13:59
Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dalis įmonių ir organizacijų susidūrė su sunkumais – daugelyje verslo sektorių sudėtinga arba visai neįmanoma prisitaikyti prie karantino, todėl verslas patiria milžiniškus nuostolius ir papildomas rizikas. Siekdamos išsilaikyti, įmonės ieško...
nuotrauka
2020-03-20 12:10
Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros sąnaudų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų re...
nuotrauka
2020-03-18 10:25,      papildyta 2020-03-19 08:40, Papildyta aktualia informacija
Kovo 17 d. Seimas priėmė Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurių tikslas – padėti įmonėms susidoroti su ekstremalios padėties ir karantino sukeltais sunkumais ir išsaugoti darbo vietas. Šias įstatymų pataisas dar turi pasirašyti Prezidentas.
nuotrauka
2020-03-17 17:37,      papildyta 2020-03-17 17:49, papildyta naujausia informacija dėl prastovų
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui COVID-19, nuostolių bei nelauktų pokyčių patiria visi: tiek verslas, tiek privatūs asmenys. Lietuvoje imtasi ekstremalių priemonių užkrato plitimui sustabdyti. Viena iš jų – karantinas. Po pirmųjų karantino dienų matyti, kad tie...
nuotrauka
2020-03-17 08:59
Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti būsimo ekonomikos smukimo padarinius Lietuvoje. Palyginus su kitose ES valstybėse numatomais ekonomikos skatinimo planais (o juos skelbia dauguma ES valstybių), Lietuvos valdžios veiksmai ir jų planuojama apimtis atitinka ...
nuotrauka
2020-03-16 09:28
Koronavirusui vis labiau keliant grėsmę visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama ir Lietuvos visuomenės sveikatai. Situaciją valdo Ekstremalių situacijų koordinavimo centras su jam vadovaujančiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Tačiau dėl pavojingo viruso infekuota jau tapo ir šalies ek...
nuotrauka
2020-03-14 13:02
Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie ...
nuotrauka
2020-03-13 13:00
Po visą šalį sukrėtusių skandalų, kai buvo išaiškinti grubūs vandens telkinių teršimo nevalytomis nuotekomis atvejai, Seime sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą. Tačiau pasirodo, kad principas „teršėjas moka“ ir vėl nesuveiks – numatyta, kad už pramonės įmonių išleidžiamus teršalus mokės gyve...
nuotrauka
2020-03-13 12:03
Vakar, kovo 12 d., LR Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino teisės aktus, kurie skirti žmonių sveikatos ir gyvybės saugai bei prevencijai, bet itin paveiks verslo rezultatus. Lietuvos statybininkų asociacija vykdo savo narių apklausą, kuri padės nustatyti COVID-19 viruso poveikį ir va...
nuotrauka
2020-03-05 10:29
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų sutinka – globalizacija atnešė fundamentalius erdvės, atstumų, laiko ir socialinio būvio pokyčius, ženkliai paveikusius ir žmonių veiklą, ir santykius. Spartus technologijų ir komunikacijų vystymas panaikino geografinio nuotolio poveikį žmonių bendravimui ir pasaulio...
nuotrauka
2020-03-03 11:52
Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina situaciją finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poz...
nuotrauka
2020-02-28 08:27
Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavim...
nuotrauka
2020-02-28 07:51
Lietuvoje vyriausybei dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir platinant instrukcijas visuomenei, verslo organizacijoms būtina suplanuoti veiksmus tam atvejui, jei darbuotojų judėjimas būtų apribotas. Dalis PVPA narių jau ruošiasi darbui apsunkintomis sąlygomis, kurdami naujus arba adaptu...
nuotrauka
2020-02-24 12:03
Daugiau nei 2000 mirusiųjų, beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos, tačiau pirmieji ekonominiai duomenys rodo, kad bent jau šių metų pradžia d...
nuotrauka
2020-02-14 10:06
Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiai...
nuotrauka
2020-02-10 10:38
Derėtis dėl būsimojo Europos Sąjungos biudžeto ir 2021-2027 metų finansavimo laikotarpio į Briuselį ketina vykti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Visiškai suprantama, nes tai yra tiesiog valstybinės svarbos reikalas.
nuotrauka
2020-02-08 08:07
Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas. Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos i...

Statybunaujienos.lt » Komentaras