2019 spalio 22 d. antradienis, 6:56
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip paprastai sumažinti paviršinių lietaus nuotekų susidarymą

2019-08-01 10:05
Praūžusi audra užliejo purvu Kauno gatves, per kaitrą nudžiūvo mažo miestelio liepos. Apie tai buvo plačiai rašyta žiniasklaidoje, išsakyta daug nuomonių komentaruose, ieškota kaltų. Tokių dviejų skirtingų reiškinių problemos šaknys yra ten pat – neteisingai parinktos naudojamos miestuose dangos. Didžioji dalis miestų ir miestelių yra tiesiog „užbetonuota“, parinktos vandeniui nelaidžios dangos.
nuotrauka
Vandeniui laidus grindinys Neries krantinėje. Progressus Group, UAB nuotr.


Minimos įmonės
Progressus group, UAB

Iš pokalbių su architektais ir projektuotojais galima daryti išvadą, kad yra stiprūs stereotipai, vyraujantys pasirenkant dangos kriterijus. Manoma, kad vandeniui laidi danga yra tik biri (t. y. nesurištos natūralaus akmens skaldelės, žvyro dangos, skalda, žalioji danga, vėja), kuri yra nepatogi taikyti, nes byra ant kietų dangų. Dažnai nesiūlomas naudoti vandeniui laidus grindinys (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu), nes manoma, kad tai yra labai brangu. Tiesa yra tokia, kad laidaus grindinio kvadratinio metro kaina (kartu su darbų sąnaudomis), praktiškai nesiskiria nuo kokybiškų trinkelių kainos.

Darnaus miestų vystymosi sąvokoje iki pastarojo meto, Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjo atvejų, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę. Tačiau šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, vis dažniau klausiama „kas kaltas?“. Architektai, erdvių planavimo specialistai, turėtų pradėti siūlyti taikyti modernias, draugiškas ekosistemai, darnias dangas. 

Perteklinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga. Lietaus vanduo, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai veikai nuotekų valyklų darbą, apsunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Progressus Group, UAB nuotr.

Reikia pastebėti, kad už paviršiaus nuotekas mokesčius moka juridiniai asmenys, o fiziniai – ne, nors visai nesuprantama, kuo lietus, iškritęs ant asfalto ar trinkelių firmoje, skiriasi nuo lietaus, iškritusio ant privataus asmens kiemo. Tikriausiai mes imame „pavyzdį“ iš savo kaimynų baltarusių, ten irgi juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai nei fiziniai. ES šalyse mokestis už paviršiaus nuotekas sudaro nuo 40€–120€ už 100 m² per metus. Įvertinus, tai kad, Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja ir per paskutinius metus į paviršiaus nuotekų infrastruktūrą investuojami apie 80 mln. eurų (bus sukurta nepamatuotai daug infrastruktūros), mes per mokesčius tikrai aplenksime Europos vidurkį. Įsirengę laidžias dangas mes taptume ne tik socialiai atsakingais, (nes neapkrausime tinklų), bet ir sumažintume mokesčius už lietaus nuotekas.

„Genialūs sprendimai dažnai pribloškia mus savo paprastumu ir pigumu“

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);
(Iš paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento)

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų.

Patikrintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group, UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). 

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo.

„Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liukų, grotų, ir kitų sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje“, – tikina Progressus Group, UAB specialistas Nerijus Baltrukonis.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2019-10-21 16:02
Eismo sąlygos rekonstruojamame magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože – vadinamoje „Megos“ sankryžoje ties Kaunu – netrukus pagerės. Dar šiais metais čia planuojama leisti eismą tiek pagrindiniu, tiek jungiamaisiais keliais.
nuotrauka
2019-10-21 13:51
Už „Rail Baltica“ projektą atsakinga „RB Rail AS“ pasirašė sutartį su pasaulyje lyderiaujančia programinės įrangos sprendimų tiekėja „Bentley Systems International Ltd.“, kuri rūpinsis statinio informacinio valdymo (SIV) sistemos Vieningos Duomenų Aplinkos (VDA) vystymu, pritaikymu ir palaikymu. Sut...
nuotrauka
2019-10-11 14:46
Viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km pradėtas rekonstruoti pagal automagistralėms keliamus reikalavimus. Po rekonstrukcijos minėtu ruožu bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą...
nuotrauka
2019-09-30 10:37
Rugsėjo pabaigoje baigti paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal vieną stambiausią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“ su rangovu – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe „Per Aarsleff A/S“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Požeminės linijos“ – pasi...
nuotrauka
2019-09-25 12:26
Jau galima aplankyti, išbandyti ir įvertinti Linkmenų gatvėje Vilniuje įrengtą eksperimentinį pėsčiųjų taką. Tai pirma vieta, kur praktiškai pritaikyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto mokslininkų inovacija – betono moduliai.
nuotrauka
2019-09-19 10:31
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ pabaigė beveik 2 mln. eurų vertės Vilniaus Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukciją. Šia investicija į infrastruktūrą siekiama pagerinti bendrovės plėtojamo biurų komplekso „S7“ poveikį aplinkai – rekonstrukcija padidins Geležinio Vilko i...
nuotrauka
2019-09-16 10:05
Įsibėgėjant „Rail Baltica“ projektui, Kauno pašonėje esančiame Palemone ryškėja naujų automobiliams ir pėstiesiems skirtų tunelių kontūrai. Spūsčių mažinimui ir saugumui skirti požeminiai tuneliai – tik maža dalis naudos, kurią kitąmet pajus kauniečiai.
nuotrauka
2019-08-30 11:03
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašė sutartį su UAB „Tilsta“ dėl viaduko, dar kitaip vadinamo „Nausodės viaduku“, virš kelio Panevėžys–Šiauliai, rekonstravimo. Pagal sutartį bus keičiamos viaduko perdangos (sijos), atnaujintos statinio dangos ...
nuotrauka
2019-08-12 14:36
Sostinė šiuo metu įgyvendina ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kurio metu bus rekonstruotas T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektorius. T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, su centrine miesto dalimi jungianti kelis rajonus. Naujojo kolektoriaus tra...
nuotrauka
2019-08-09 15:04
Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, dešinėje magistralinio kelio pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.
nuotrauka
2019-07-16 16:12
Kauno pašonėje, greta prekybos centro „Mega“ įsibėgėja vieno didžiausių šalies transporto mazgų rekonstrukcija. Per beveik tris mėnesius atlikta jau trečdalis grandiozinio, daugiau nei 17 mln. eurų vertės projekto darbų. Šio etapo metu naujai įrengtos eismo juostos atskirs vietinio susisiekimo ir tr...
nuotrauka
2019-07-03 11:11
Jau šią savaitę pradedama ilgai laukta rekonstrukcija, patogiai ir saugiai sujungsianti Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją su itin judria eismo arterija – valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis: iki kitų metų gegužės čia bus įrengta skirtingų lygių sankr...
nuotrauka
2019-06-05 09:52
Baigtas beveik 1,5 km ilgio kapitalinis Olandų gatvės remontas. Per porą mėnesių sutvarkyta beveik 400 metrų ilgio Olandų gatvės atkarpa tarp Filaretų ir Polocko gatvių – pakeisti kelio bortai, suremontuoti šaligatviai, įrengtas naujas LED apšvietimas, pakeisti lietaus vandens surinkimo šuliniai ir ...
nuotrauka
2019-05-16 11:08
Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas-Palemonas baigti parengiamieji ir pradedami pagrindiniai „Rail Baltica“ europinio geležinkelio tiesimo darbai, kurie yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte.
nuotrauka
2019-04-10 13:58
Kitąmet sostinės Iešmininkų gatvėje bus pastatyta pirmoji požeminė pėsčiųjų perėja po geležinkeliu – šiandien miesto Taryba pritarė tokio tunelio projektui. Planuojama, kad statybos darbai prasidės dar šiais metais. Tai bus pirmasis pėsčiųjų tunelis po geležinkeliu sostinėje.
nuotrauka
2019-03-07 09:44
AB „Kauno tiltai“ praėjusią savaitę pasirašė sutartį dėl Rygoje esančio viaduko rekonstrukcijos. Vienerius metus truksiančių darbų bendra vertė siekia 8,9 mln. eurų, o didžiausias laukiantis iššūkis – eismo organizavimas rekonstrukcijos metu.
nuotrauka
2019-01-30 11:16
Siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos kelių kokybę ir priežiūrą, kelių būklei tirti pasitelkiamos naujausios technologijos. Jau šį pavasarį į šalies kelius išriedės mobili kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradės skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Tai naujos kartos įrang...
nuotrauka
2019-01-30 10:00
Septynis konkurentus nurungę AB „Kauno tiltai“ laimėjo daugiau nei 200 mln. Švedijos kronų (apie 19,6 mln. eurų) vertės konkursą ir netoli Stokholmo priemiesčio Vedesto statys keturių eismo juostų viaduką. Tai yra didžiausias lietuvių įmonės laimėtas konkursas Švedijoje ir pirmas tokios vertės proje...
nuotrauka
2019-01-23 14:06
2018 m. „Rail Baltica“ globalus projektas pasiekė svarbiausius strateginius, techninius bei finansinius tikslus, todėl tikslas veiklą pradėti 2026 m. liko nepakitęs.
nuotrauka
2019-01-21 07:35
Renovuojant ir įrengiant koncertų ar teatrų sales, vienas iš svarbiausių parametrų yra garsas, akustika. Paradoksalu, bet net ir viena netinkamai parinkta ar įrengta vėdinimo, šildymo sistemos detalė gali niekais paversti patį tobuliausią projektą. Kad toks mažas akmuo neišverstų didelio vežimo, atn...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...