2019 gruodžio 11 d. trečiadienis, 16:27
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip paprastai sumažinti paviršinių lietaus nuotekų susidarymą

2019-08-01 10:05
Praūžusi audra užliejo purvu Kauno gatves, per kaitrą nudžiūvo mažo miestelio liepos. Apie tai buvo plačiai rašyta žiniasklaidoje, išsakyta daug nuomonių komentaruose, ieškota kaltų. Tokių dviejų skirtingų reiškinių problemos šaknys yra ten pat – neteisingai parinktos naudojamos miestuose dangos. Didžioji dalis miestų ir miestelių yra tiesiog „užbetonuota“, parinktos vandeniui nelaidžios dangos.
nuotrauka
Vandeniui laidus grindinys Neries krantinėje. Progressus Group, UAB nuotr.


Minimos įmonės
Progressus group, UAB

Iš pokalbių su architektais ir projektuotojais galima daryti išvadą, kad yra stiprūs stereotipai, vyraujantys pasirenkant dangos kriterijus. Manoma, kad vandeniui laidi danga yra tik biri (t. y. nesurištos natūralaus akmens skaldelės, žvyro dangos, skalda, žalioji danga, vėja), kuri yra nepatogi taikyti, nes byra ant kietų dangų. Dažnai nesiūlomas naudoti vandeniui laidus grindinys (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu), nes manoma, kad tai yra labai brangu. Tiesa yra tokia, kad laidaus grindinio kvadratinio metro kaina (kartu su darbų sąnaudomis), praktiškai nesiskiria nuo kokybiškų trinkelių kainos.

Darnaus miestų vystymosi sąvokoje iki pastarojo meto, Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjo atvejų, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę. Tačiau šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, vis dažniau klausiama „kas kaltas?“. Architektai, erdvių planavimo specialistai, turėtų pradėti siūlyti taikyti modernias, draugiškas ekosistemai, darnias dangas. 

Perteklinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga. Lietaus vanduo, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai veikai nuotekų valyklų darbą, apsunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Progressus Group, UAB nuotr.

Reikia pastebėti, kad už paviršiaus nuotekas mokesčius moka juridiniai asmenys, o fiziniai – ne, nors visai nesuprantama, kuo lietus, iškritęs ant asfalto ar trinkelių firmoje, skiriasi nuo lietaus, iškritusio ant privataus asmens kiemo. Tikriausiai mes imame „pavyzdį“ iš savo kaimynų baltarusių, ten irgi juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai nei fiziniai. ES šalyse mokestis už paviršiaus nuotekas sudaro nuo 40€–120€ už 100 m² per metus. Įvertinus, tai kad, Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja ir per paskutinius metus į paviršiaus nuotekų infrastruktūrą investuojami apie 80 mln. eurų (bus sukurta nepamatuotai daug infrastruktūros), mes per mokesčius tikrai aplenksime Europos vidurkį. Įsirengę laidžias dangas mes taptume ne tik socialiai atsakingais, (nes neapkrausime tinklų), bet ir sumažintume mokesčius už lietaus nuotekas.

„Genialūs sprendimai dažnai pribloškia mus savo paprastumu ir pigumu“

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);
(Iš paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento)

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų.

Patikrintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group, UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). 

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo.

„Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liukų, grotų, ir kitų sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje“, – tikina Progressus Group, UAB specialistas Nerijus Baltrukonis.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2019-12-09 14:48
Pagrindinių veiklų išgryninimo programą „LG keičiasi“ įgyvendinanti geležinkelių įmonių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ sėkmingai baigė formuoti naują akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.
nuotrauka
2019-12-05 11:37
Rangovams vilkinant procesus, dalis praėjusiais metais atlikto valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatytų defektų bus ištaisyti tik 2020 metais. Rangovams atsisakius tai atlikti savo sąskaita, darbus pirks Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkc...
nuotrauka
2019-12-04 09:20
Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių vadovai pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų ES paramos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“. Lietuvai šia sutartimi skirta 4 mln. eurų.
nuotrauka
2019-11-29 13:21
Šiandien, lapkričio 29 d., oficialiai atidarytas tunelinis viadukas Plungėje, po geležinkelio pervaža, kuri ilgą laiką miestą skyrė į dvi dalis ir trikdė gyventojų bei miesto svečių susisiekimą. Įrengus tunelinį viaduką bus užtikrintas sklandesnis ir patogesnis susisiekimas mieste. Kartu padidės ir ...
nuotrauka
2019-11-29 11:09
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose spūstis, kurios kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Ši...
nuotrauka
2019-11-26 10:20
Praėjusią savaitę Lietuvos statybos industrijos asociacijos nariai susitiko su įmonės „RB Rail AS“, atsakingos už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, atstovais. Jie industrijos atstovams pristatė projekto eigą ir reikalavimus, kurie keliami projektavimui ir projekto statybos metu naudojamoms medži...
nuotrauka
2019-11-22 11:31
Šią savaitę Amalių geležinkelio pervažą kirto paskutiniai automobiliai. Už kelių šimtų metrų atidarytas vienas iš dviejų automobiliams skirtų tunelių sujungė R. Kalantos ir Chemijos gatves.
nuotrauka
2019-11-18 12:40
Perskirstytos šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytos ar nepanaudotos lėšos – 3,3 mln. eurų iš rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.
nuotrauka
2019-11-13 12:13
Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos.
nuotrauka
2019-11-07 10:17
Geležinkelio į dvi dalis padalintame Mažeikių mieste bus išspręsta susisiekimo problema – iki kitų metų rugsėjo mėn. virš geležinkelio bus pastatytas viadukas, kuris užtikrins saugų ir nepertraukiamą transporto priemonių bei pėsčiųjų eismą. Viadukui ir kitoms eismo sąlygas gerinančioms priemonėms įr...
nuotrauka
2019-10-28 15:13
Iš Vilniaus ar į jį Molėtų plentu keliaujančius vairuotojus jau greitai pasitiks ne liūdnai pagarsėjęs „betoninis kelias“, bet vienas moderniausių kelio ruožų šalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ vykdo A14 kelio 4 km ...
nuotrauka
2019-10-24 10:28
Praėjusią savaitę Talino centre buvo baigta tiesti kelio atkarpa, kuri atsirado inovatyvių technologijų dėka – šios atkarpos asfalto dangoje yra perdirbtų plastiko atliekų. Tai pirmasis tokio tipo kelias Šiaurės ir Rytų Europoje.
nuotrauka
2019-10-21 16:02
Eismo sąlygos rekonstruojamame magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože – vadinamoje „Megos“ sankryžoje ties Kaunu – netrukus pagerės. Dar šiais metais čia planuojama leisti eismą tiek pagrindiniu, tiek jungiamaisiais keliais.
nuotrauka
2019-10-21 13:51
Už „Rail Baltica“ projektą atsakinga „RB Rail AS“ pasirašė sutartį su pasaulyje lyderiaujančia programinės įrangos sprendimų tiekėja „Bentley Systems International Ltd.“, kuri rūpinsis statinio informacinio valdymo (SIV) sistemos Vieningos Duomenų Aplinkos (VDA) vystymu, pritaikymu ir palaikymu. Sut...
nuotrauka
2019-10-11 14:46
Viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km pradėtas rekonstruoti pagal automagistralėms keliamus reikalavimus. Po rekonstrukcijos minėtu ruožu bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą...
nuotrauka
2019-09-30 10:37
Rugsėjo pabaigoje baigti paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal vieną stambiausią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“ su rangovu – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe „Per Aarsleff A/S“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Požeminės linijos“ – pasi...
nuotrauka
2019-09-25 12:26
Jau galima aplankyti, išbandyti ir įvertinti Linkmenų gatvėje Vilniuje įrengtą eksperimentinį pėsčiųjų taką. Tai pirma vieta, kur praktiškai pritaikyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto mokslininkų inovacija – betono moduliai.
nuotrauka
2019-09-19 10:31
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ pabaigė beveik 2 mln. eurų vertės Vilniaus Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukciją. Šia investicija į infrastruktūrą siekiama pagerinti bendrovės plėtojamo biurų komplekso „S7“ poveikį aplinkai – rekonstrukcija padidins Geležinio Vilko i...
nuotrauka
2019-09-16 10:05
Įsibėgėjant „Rail Baltica“ projektui, Kauno pašonėje esančiame Palemone ryškėja naujų automobiliams ir pėstiesiems skirtų tunelių kontūrai. Spūsčių mažinimui ir saugumui skirti požeminiai tuneliai – tik maža dalis naudos, kurią kitąmet pajus kauniečiai.
nuotrauka
2019-08-30 11:03
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašė sutartį su UAB „Tilsta“ dėl viaduko, dar kitaip vadinamo „Nausodės viaduku“, virš kelio Panevėžys–Šiauliai, rekonstravimo. Pagal sutartį bus keičiamos viaduko perdangos (sijos), atnaujintos statinio dangos ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra