2020 liepos 13 d. pirmadienis, 21:01
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip paprastai sumažinti paviršinių lietaus nuotekų susidarymą

2019-08-01 10:05
Praūžusi audra užliejo purvu Kauno gatves, per kaitrą nudžiūvo mažo miestelio liepos. Apie tai buvo plačiai rašyta žiniasklaidoje, išsakyta daug nuomonių komentaruose, ieškota kaltų. Tokių dviejų skirtingų reiškinių problemos šaknys yra ten pat – neteisingai parinktos naudojamos miestuose dangos. Didžioji dalis miestų ir miestelių yra tiesiog „užbetonuota“, parinktos vandeniui nelaidžios dangos.
nuotrauka
Vandeniui laidus grindinys Neries krantinėje. Progressus Group, UAB nuotr.


Minimos įmonės
Progressus group, UAB

Iš pokalbių su architektais ir projektuotojais galima daryti išvadą, kad yra stiprūs stereotipai, vyraujantys pasirenkant dangos kriterijus. Manoma, kad vandeniui laidi danga yra tik biri (t. y. nesurištos natūralaus akmens skaldelės, žvyro dangos, skalda, žalioji danga, vėja), kuri yra nepatogi taikyti, nes byra ant kietų dangų. Dažnai nesiūlomas naudoti vandeniui laidus grindinys (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu), nes manoma, kad tai yra labai brangu. Tiesa yra tokia, kad laidaus grindinio kvadratinio metro kaina (kartu su darbų sąnaudomis), praktiškai nesiskiria nuo kokybiškų trinkelių kainos.

Darnaus miestų vystymosi sąvokoje iki pastarojo meto, Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjo atvejų, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę. Tačiau šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, vis dažniau klausiama „kas kaltas?“. Architektai, erdvių planavimo specialistai, turėtų pradėti siūlyti taikyti modernias, draugiškas ekosistemai, darnias dangas. 

Perteklinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga. Lietaus vanduo, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai veikai nuotekų valyklų darbą, apsunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Progressus Group, UAB nuotr.

Reikia pastebėti, kad už paviršiaus nuotekas mokesčius moka juridiniai asmenys, o fiziniai – ne, nors visai nesuprantama, kuo lietus, iškritęs ant asfalto ar trinkelių firmoje, skiriasi nuo lietaus, iškritusio ant privataus asmens kiemo. Tikriausiai mes imame „pavyzdį“ iš savo kaimynų baltarusių, ten irgi juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai nei fiziniai. ES šalyse mokestis už paviršiaus nuotekas sudaro nuo 40€–120€ už 100 m² per metus. Įvertinus, tai kad, Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja ir per paskutinius metus į paviršiaus nuotekų infrastruktūrą investuojami apie 80 mln. eurų (bus sukurta nepamatuotai daug infrastruktūros), mes per mokesčius tikrai aplenksime Europos vidurkį. Įsirengę laidžias dangas mes taptume ne tik socialiai atsakingais, (nes neapkrausime tinklų), bet ir sumažintume mokesčius už lietaus nuotekas.

„Genialūs sprendimai dažnai pribloškia mus savo paprastumu ir pigumu“

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);
(Iš paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento)

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų.

Patikrintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group, UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). 

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo.

„Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liukų, grotų, ir kitų sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje“, – tikina Progressus Group, UAB specialistas Nerijus Baltrukonis.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2020-07-09 10:25
Daugėjant gyventojų miestuose, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose?
nuotrauka
2020-07-02 10:45
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ketvirčiu anksčiau nei planuota Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane užbaigė 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą. Į 17,1 km ilgio liniją Vakarų Lietuvoje investuota daugiau nei 5 mln. Eur, jos statyba s...
nuotrauka
2020-06-29 11:23
Panaikintų pavojingų vietų sąrašą Kaune papildė nuo ketvirtadienio uždaroma Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Ją pakeitė po bėgiais „pakištas“ požeminis tunelis ir naujas transporto mazgas. Vairuotojai naujoves gali išbandyti jau nuo Joninių.
nuotrauka
2020-06-29 10:49
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atidaroma nauja Jėgainės gatvė: 1,4 km ilgio važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų šaligatvių su apšvietimu įrengimas užtruko pusantrų metų. Naujoji gatvė tapo dar vienu įvažiavimu į Kauno LEZ teritoriją iš A1 kelio, leidžiančiu į Kauno kogeneracinę jėgainę vyks...
nuotrauka
2020-06-25 10:05
Už projekto „Rail Baltica“ geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ skelbia rangos darbų konkursus, kuriuos laimėję rangovai įrengs geležinkelio kelią su inžineriniais statiniais nuo Kauno iki Panevėžio bei ilgiausią Baltijos šalyse geležinkelio ti...
nuotrauka
2020-06-22 09:03
Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad visada laikėsi pozicijos, jog IX B transporto koridoriaus klausimą reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą.
nuotrauka
2020-06-18 15:10
Šią savaitę už „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail As“ vykdo antrąjį nuotolinių susitikimų su potencialiais geležinkelio infrastruktūros komponentų tiekėjais etapą. Šį kartą dėmesys skiriamas betono konstrukcijų gamintojams.
nuotrauka
2020-06-18 14:54
Vilniuje baigiama tvarkyti per Pašilaičių, Justiniškių ir Viršuliškių seniūnijas besidriekianti Justiniškių gatvės atkarpa – nuo Pumpėnų stotelės iki sankryžos su Rygos gatve. Iki birželio pabaigos daugiau kaip pusės kilometro ilgio gatvės atkarpoje bus paklota nauja asfalto danga, pakeisti kelio bo...
nuotrauka
2020-06-17 11:49
Užbaigti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal dar vieną stambią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“, kaip rašoma įmonės pranešime, su rangovu Danijos kompanija „Per Aarsleff A/S“ pasirašė prieš porą metų – 2018 m. balandžio 18 d. Pagal šią sutartį Šiauliuose rekonstru...
nuotrauka
2020-06-12 13:22
Už „Rail Baltica“ sekcijos Kaunas-Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakinga Ispanijos kompanija IDOM liepos 1 d. pristatys projektinius pasiūlymus Jonavos rajone esančioje atkarpoje Šveicarija-Žeimiai.
nuotrauka
2020-06-11 15:13
Naujos krypčių lentelės „Takas aplink Vilnių“ ir nuorodomis apjuosti medžių kamienai net šimto kilometrų ilgio maršrute aplink sostinę – bėgimo profesionalai ir mėgėjai naujovę jau pastebi atokesniuose gamtiniuose takuose, bekelėje ir palei gatves. Naujoji 100 km trasa aplinkui sostinę skirta judėti...
nuotrauka
2020-06-09 14:24
Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina „Amber Grid“, pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai – horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas po Neries upe. Aukštos specialistų kvalifikacijos reikalaujantiems bei a...
nuotrauka
2020-06-09 11:48
Neseniai startavę dar vienos ypač svarbios Kauno transporto arterijos kapitalinio remonto darbai įgauna pagreitį. Kovo 11-osios gatvėje bus atnaujintos požeminės komunikacijos, važiuojamoji danga, šaligatviai, įrengtas atskiras dviračių takas bei poilsio aikštelės. Dėl didelio darbų masto gatvė bus ...
nuotrauka
2020-06-08 09:05
„Amber Grid“ ketina sudaryti ilgalaikės paskolos sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl GIPL projekto finansavimo. Bendrovės valdyba patvirtino esmines paskolos sutarties sąlygas. Numatoma pasirašyti sutartį dėl iki 65 mln. eurų paskolos maksimaliam 18 metų terminui. Valdybos sprendimui turė...
nuotrauka
2020-06-04 15:36
Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su rangovu, kuris rekonstruos išskirtinį uostamiesčiui objektą – pagrindinį įvažiavimą į Klaipėdą, vadinamąją Baltijos prospekto estakadą. Atvirą konkursą dėl Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstravimo darbų su darbo proje...
nuotrauka
2020-06-03 13:07
Baigtas magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km kapitalinis remontas ir tuo pačiu pirmasis Islandijos plento tvarkymo etapas. Darbai šiame etape vyko nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos – ruožas yra išplatintas iki 10 eismo juostų, papildomai įrengtos gr...
nuotrauka
2020-05-26 10:50
Dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.
nuotrauka
2020-05-19 14:01
Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes ir vandentvarkos įmones parengti paraiškas finansavimui, skirtam gyventojų būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ir teikti jas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
nuotrauka
2020-05-11 09:56
Užbaigus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tęsia vieną didžiausio masto vamzdynų rekonstrukciją Naujamiestyje. Siekiant sumažinti šilumos tiekimo tinklų avaringumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą šio projekto metu bus pakeista apie 2 km šilumos tiekimo...
nuotrauka
2020-05-11 08:26
„Klaipėdos miesto savivaldybė seniai siekė, kad būtų rekonstruotas pagrindinis susisiekimo per Tauralaukį kelias, todėl dar šį mėnesį prasidėsiantys darbai – labai svarbus uostamiesčiui įvykis. Rekonstravus Pajūrio gatvę, patogiau bus ir gyventojams, ir visiems eismo dalyviams – automobilių vairuoto...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra