2020 liepos 7 d. antradienis, 19:54
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kodėl įmonėse žlunga 98 proc. inovacijų projektų: trys priežastys

2019-12-16 12:22
Svarbia rinkos žaidėja tapti siekianti įmonė turi neatsilikti nuo šių dienų realijų, keistis drauge su rinka ir diegti inovacijas. Tačiau statistika rodo, kad įmonėse sėkmingai įgyvendinami vos 2 proc. tokių projektų.
nuotrauka
Inovacijų konsultantas, buvęs „Rolls-Royce“ vyriausiasis inžinierius ir netrukus Lietuvoje besilankysiantis ISM universiteto vizituojantis dėstytojas Darrell Mann. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto iliustr.


Minimos įmonės
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas,
Inovacijų konsultantas, buvęs „Rolls-Royce“ vyriausiasis inžinierius ir netrukus Lietuvoje besilankysiantis ISM universiteto vizituojantis dėstytojas Darrell Mann pateikia 3 priežastis, kurios lemia 98 proc. nesėkmingų bandymų įdiegti inovacijas.

ISM Vadovų magistrantūros Verslo procesų modulio dėstytojas teigia, kad pirmoji ir 33 procentus inovacijų projektų žlugimą lemianti priežastis – netinkamas problemos nustatymas.

„Pirminiai veiksmai organizacijoje atliekami tinkamai – apklausiami klientai, stengiamasi jų klausytis, išgirsti, ką sako. Tačiau neretai gauti rezultatai interpretuojami klaidingai, organizacija sprendžia ne tą problemą ir save nesėkmei pasmerkia jau pačią pirmą projekto dieną“, – teigia ISM universiteto pranešime cituojamas D. Mann.

25 procentų inovacijų projektų žlunga, kuomet problema nustatyta teisingai, bet pasirinktas netinkamas jos sprendimo būdas. Trečioji ir dažniausiai inovacijas diegiančių organizacijų daroma klaida – nesugebėjimas įgyvendinti priimto sprendimo. Kaip sako D. Mann, nustatyta teisinga problema, rastas tinkamas jos sprendimo būdas, tačiau inovacijų diegimo nesėkmė organizaciją ištinka integruojant pasirinktą sprendimą į įmonės procesus ir jį įgyvendinant. Taip atsitinka dėl aukšto įmonių valdymo meistriškumo (angl. operational excellence) – kuo jis aukštesnis, tuo sunkiau organizacijoms jį paversti inovacijas savo procesų dalimi.

Nuolatinis tobulėjimas ir inovacijos – dera sunkiai

Valdymo, arba kitaip, veiklos meistriškumas – tai strateginis verslo pasirinkimas tobulinti procesus taip, kad jie kurtų kuo didesnę vertę klientui ir tuo pačiu leistų efektyviai valdyti resursus. Šis tikslas įgyvendinamas, kuomet kiekvienas darbuotojas supranta, kas klientui teikia vertę ir gali imtis veiksmų vertės teikimui sutrikus. Veiklos meistriškumas itin glaudžiai susijęs su nuolatiniu tobulėjimu (angl. continuous improvement).

Nors nuolatinis tobulėjimas apima tiek smulkius kasdienius patobulinimus, tiek ir radikalius pokyčius, tradiciškai jis siejamas su procesų optimizavimu ir standartizavimu, rašoma ISM universiteto pranešime.

Nors ir skamba paradoksaliai, tačiau nuolatinis įmonės tobulėjimas – viena didesnių kliūčių įmonėje diegiant inovacijas. Pastarųjų įvedimas tampa itin sudėtingu, nes priešingai nei nuolatinis procesų gerinimas, inovacijos grįstos taisyklių laužymu ir reikalauja atviro, inovatyvaus požiūrio.

Nuolatinis procesų valdymo tobulinimas ir inovacijos – du priešingi poliai, todėl jų susikirtimas gali tapti didele problema organizacijoms bei atnešti nemažai painiavos jų darbuotojams. Stambių įmonių personalas neretai mokomas vadybos ir valdymo metodologijos „Six Sigma“. Tačiau ji itin nepalanki giliam procesų optimizavimui, nes nukrypimus nuo standarto laiko įmone išbalansuojančiu faktoriumi. Inovacijų kontekste – priešinga situacija – nukrypimai laikomi naudingu ir teisingo sprendimo link nukreipiančiu veiksniu.

D. Mann apibendrina, kad viena vertus darbuotojai išmokyti nukrypimus nuo standarto laikyti kenksmingais, tačiau inovacijų diegimo kontekste jiems pateikiama priešinga informacija ir tai sukelia nemažai painiavos. Šią problemą galima išspręsti išsiaiškinus organizacijos galimybes įgyvendinti inovacijas bei pasirinkus tinkamus tobulėti padedančius metodus.

Inovacinių gebėjimų brandumo modelis – atsakymas, kaip teisingai laužyti taisykles

Pasak D. Mann, inovacinių gebėjimų ugdymas įmonėje – iš kelių etapų susidedanti kelionė. Siekdamas įmonėms padėti sėkmingai diegti inovacijas, D. Mann sukūrė inovacinių gebėjimų brandumo modelį (angl. Innovation capability maturity model), kuris padeda užtikrinti, kad inovaciniai įrankiai, metodai ir strategijos organizacijoje būtų diegiami reikiamame jos brandumo etape.

„Inovacinių gebėjimų brandumo modelis pradėtas prieš dešimt metų. Jo turinys sukurtas bendradarbiaujant su Duke universitetu JAV bei dar kitais šešiais universitetais, tyrusiais ir vertinusiais puikiai su inovacijomis susitvarkančias įmones. Išsikėlėme tikslą suprasti, kokius pranašumus prieš kitas įmones turi šios kompanijos, bandėme iššifruoti jų inovacijų projektų sėkmės DNR. Aiškinomės, kokie įmonės verslo kultūros aspektai suteikia joms pranašumo inovacijų srityje. Mūsų tyrimas nustatė ir padėjo įvardinti penkis inovacinių gebėjimų lygius, kurie ir sudaro Inovacinių gebėjimų brandumo modelio pagrindą. Savo poziciją šiame modelyje nusistačiusi kompanija turi gaires, kaip teisingai diegti inovacijas savo įmonėje“, – teigia ISM Vadovų magistrantūros Verslo procesų modulio dėstytojas D. Mann.

Modelį sudaro penki lygiai, kuriame pirmas lygmuo reiškia, kad čia esančios įmonės savo kelionę inovacijų diegimo link dar tik pradeda, o penktame lygyje esančios organizacijos, kurių egzistuoja labai mažai, laikomos pasaulinio lygio inovatorėmis ir inovacijas laiko savo identiteto dalimi.

Visgi, daugelis įmonių vis dar yra pirmame arba antrame lygyje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad inovaciniai gebėjimai dažnai nėra tobulinami, o aukštas pozicijas užimantys vadovai nežino, kaip teisingai diegti inovacijas, nes yra įvaldę tik operacijų meistriškumą.

„Procesų tobulumo šalininkai turi neigiamą požiūrį į inovacijas, nes jos grįstos taisyklių laužymu. Lyderiai jų stengiasi išvengti, nes yra mokomi, kad taisyklių reikia laikytis. Tokia pasaulėžiūra tampa dideliu iššūkiu, kurį įmonės turi įveikti iš lyderystės perspektyvos. Leidimas darbuotojams laužyti taisykles reikalauja drąsos. Tačiau nereikia to daryti aklai. Inovacinių gebėjimų brandumo modelyje pateikėme pagrindinius atsakymus, kaip įmonėms teisingai laužyti savo taisykles. Mes teigiame, kad pašalinus didžiąsias rizikas, inovacijų kūrimas ir diegimas bus valdomas ir pakartojamas procesas“, – sako D. Mann.

Visos sistemos turi savo pajėgumų ribas

Inovacinių gebėjimų brandumo modelį sukūręs D. Mann atkreipia dėmesį, kad procesų valdymo vadovų darbas galimai yra vienas sunkiausių pasaulyje, nes kasdienis jų uždavinys – nesustojamai efektyvinti ir gerinti procesus, įgyvendinti „Lean“ ar „Sigma“. Tačiau ateina metas, kuomet sistema pasiekia savo galimybių ribas ir tobulinimo procesas nebeįmanomas.

„Mano darbas – procesų valdymo vadovams padėti suvokti, kada sistemos galimybės išnaudotos maksimaliai. Sistemai pasiekus savo maksimumą reikia ieškoti kitų galimybių ir pradėti darbą su nauju įrankiu“, – sako D. Mann.

ISM universiteto vizituojančio dėstytojo modelyje išskiriami penki galimybių lygiai: pradinis, čempiono, valdymo, strategizavimo ir rizikavimo. Kiekviename lygyje įmonė turi pasiekti maksimalias sistemos galimybes, išnaudoti visus savo privalumus ir pereiti į kitą lygį. Pavyzdžiui, pirmame lygyje svarbu surasti sėkmės istorijas. Tai situacijos, kuriose sistema panaudojama maksimaliai, o naujos galimybės atrandamos kiek pakeitus veikiančią sistemą. Sėkmės istorija padeda pamatyti atnešamų pokyčių naudą ir sukuria jausmą, kad sėkmę galima pakartoti.

Antrame lygyje esanti įmonė pagrindinį dėmesį turi sutelkti į siūlomus produktus ar paslaugas, kurių išskirtinumas kuriamas novatoriškomis technikomis. Įmonei pasiekus trečiąjį lygį, dėmesys kreipiamas į verslo modelį – įsiliejimas į rinką, papildomos vertės produktams ir paslaugoms kūrimas. Ketvirtą lygį pasiekusi organizacija turi ieškoti sprendimų, kaip klientams suteikti tai, ko jiems iš tiesų reikia, o ne tai, ką šiuo metu įmonė gamina. D. Mann pateikia „Toyota“, kaip klasikinio trečiojo lygmens įmonės pavyzdį. Kompanija pajėgi automobilius atnaujinti, tačiau negali patenkinti kliento poreikio aukštesniam automobilio „manevringumui“. Penktą lygį pasiekusios įmonės sugeba atlikti inovacijas keliose skirtingose srityse ir vykdyti socialiai svarbią veiklą.

Inovuojant turi keistis įmonės vidinė struktūra

Įmonei kylant inovacinių gebėjimų brandumo modelyje, turi keistis ir jos vidinė struktūra. Už inovacijas atsakingo asmens pareigybė turi atsirasti tik tam tikrame lygmenyje. Jei tokia pozicija įmonėje bus įvesta per anksti gali kilti pavojingų situacijų – tokias pareigas užimantis darbuotojas pradės laužyti taisykles, kels konfliktus ir galiausiai su kompanija atsisveikins. Todėl pirmame lygyje tokios pareigybės poreikio nėra, čia sukuriamos tik atsitiktinės sėkmės istorijos, stebima, kas sugeba diegti inovacijas ir apie tai skleidžiama žinia.

Sėkmingų istorijų kūrėjas antrame lygyje vadinamas čempionu, nes yra sukūręs kur kas daugiau sėkmės istorijų nei jo kolegos. Šis asmuo patikimas, dalijantis naudingus patarimus, įgaliotas duoti leidimą veikti. Sąlygos įvesti oficialiai už inovacijas atsakingą poziciją atsiranda trečiame lygyje. Šią pareigybę užimantis asmuo turi galią veikti, organizacijos personalui klausimų dėl šios pareigybės būtinumo ir atsakomybių jau nekyla.

D. Mann apibendrina, kad geras valdymo meistriškumu pasižymintis procesų valdymo vadovas privalo turėti įgūdžius, padedančius jam atpažinti, kada yra tinkama vieta ir erdvė inovacijoms, ir kada jų reikia. Vieną dieną jis gali įgyvendinti inovacijų sėkmės istoriją įmonėje ar net tapti inovacijų čempionu, dalijamasi ISM universiteto pranešime. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-07-07 10:35
Aplinkos ministerija primena, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigalios pakeisti reikalavimai nuotekų dumblui tvarkyti ir panaudoti. Žiedinės ekonomikos tikslais nustatyta, kad apdorotą dumblą bus galima naudoti žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijoms ir pan. auginti, paže...
nuotrauka
2020-07-05 13:16
Lietuvos automobilių kelių direkcija, sutarusi su tiekėju Rusnės estakados ir kelio šalia jos rangos darbus vykdyti ilgiau, nei buvo nustatyta jų sudarytoje sutartyje, pažeidė imperatyviąsias viešųjų pirkimų teisės normas, pranešė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
nuotrauka
2020-07-03 12:54
Iki liepos 31 d. įmonėms ir verslininkams, kurie kreipiasi į finansų tarpininkus dėl nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams, turi būti išmokėtos visos paskolos lėšos. Nuo paskolų teikimo pradžios, kaip praneša...
nuotrauka
2020-07-03 12:18
Visuotiniame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) narių susirinkime prezidentu išrinktas organizacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, jis pakeis ilgametį prezidentą Robertą Dargį.
nuotrauka
2020-07-03 09:48
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui.
nuotrauka
2020-07-03 09:17
Aplinkos ministerija paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams renovuoti pagal valstybinę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.
nuotrauka
2020-07-02 11:21
Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Civilinio kodekso pataisas, kurios praplečia IT priemonėmis sudaromų įgaliojimų sąrašą ir suteikia teisę tokius įgaliojimus sudaryti ir juridiniams asmenims.
nuotrauka
2020-07-02 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo šių mokslo metų pradžios planuoja skirti 200 eurų tikslines skatinamąsias stipendijas studentams, pasirinkusiems studijuoti Lietuvos regionų plėtrai aktualius informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose veikiančios...
nuotrauka
2020-07-02 10:04
Per pastaruosius penkerius sergamumas profesinės ligomis šalyje mažėja, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė. Tačiau ryškėja naujos profesinių ligų tendencijos.
nuotrauka
2020-07-01 14:23
Šiemet Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) vėl renka 3 GERIAUSIUS STATYBOS INŽINIERIUS (-ES). Ši šventė inžinierių bendruomenei svarbi dar ir todėl, kad bus apdovanoti geriausi statybos inžinieriai, kurie kelia savo profesijos prestižą dirbdami profesionaliai ir laikydamiesi etikos kodekso.
nuotrauka
2020-07-01 13:47
Visus 2019-2020 mokslo metus vykęs projektas „Design. Engineer. Construct! Lithuania“ bei netikėtas karantinas įrodė, kad daugiau nei 50 moksleivių ir 13 mokytojų iš KTU Inžinerijos licėjaus, Panevėžio J. Balčikonio ir Vilniaus Žemynos gimnazijų geba rasti išeitį bei kūrybiškai dirbti net ir sudėtin...
nuotrauka
2020-07-01 10:27
Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotą Vokiečių gatvės rekonstravimo architektūrinės idėjos konkursą vertinusi komisija baigė diskusijas ir išrinko geriausius iš 18 darbų. Geriausią žinią iš konkurso rengėjų gavo kūrybinė komanda, pateikusi projektą „Strassen-Platz“ – tarptautinė septynių narių žiu...
nuotrauka
2020-07-01 10:01
Dešimtajame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) suvažiavime birželio 30 d. ketverių metų LPK prezidento kadencijai išrinktas Vidmantas Janulevičius. Už tai, kad LPK viceprezidentas ir „BOD Group“ valdybos pirmininkas pakeistų antrąją LPK prezidentavimo kadenciją baigusį Robertą Dargį, balsavo...
nuotrauka
2020-06-30 15:03
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbuotojų papirkimo, sutiko su apeliacinį skundą pateikusio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro argumentais ir kalt...
nuotrauka
2020-06-30 14:02
Eiti VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriaus pareigas laikinai pavesta Konstantinui Iljasevičiui, šios įstaigos Projektų ir gamybos organizavimo skyriaus vedėjui. Jis vadovaus, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas direktorius.
nuotrauka
2020-06-30 11:56
Valdysenos, teisės, ekonomikos ekspertai įvardino svarbiausias sritis, kuriose didžiausia geležinkelių grupė Baltijos šalyse „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų koncentruotis naujame veiklos šimtmetyje. Pasak jų, svarbiausia – apsibrėžti aiškią ambiciją ir jos siekti, prie atnaujintos, modernios veiklos...
nuotrauka
2020-06-30 11:00
Birželio pabaigoje pareigas po priesaikos Seime pradėjo eiti naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
nuotrauka
2020-06-29 11:10
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad baigė UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo, deklaravimo už 2014–2018 m. teisingumo.
nuotrauka
2020-06-29 10:49
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atidaroma nauja Jėgainės gatvė: 1,4 km ilgio važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų šaligatvių su apšvietimu įrengimas užtruko pusantrų metų. Naujoji gatvė tapo dar vienu įvažiavimu į Kauno LEZ teritoriją iš A1 kelio, leidžiančiu į Kauno kogeneracinę jėgainę vyks...
nuotrauka
2020-06-29 09:56
Elektros energijos rinka Lietuvoje netrukus taps nereguliuojama – valstybė nebereguliuos gyventojams teikiamos elektros energijos kainos ir jie turės galimybę rinktis, iš kurio elektros tiekėjo nori pirkti elektrą. Tai galima padaryti jau dabar – sulaukti pasiūlymų ar pačiam kreiptis į nepriklausomą...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„Megaplantas“. Ką daryti, kad medžiai mieste turėtų sau vietą?

Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą ...