2025 m. liepos 19 d. šeštadienis, 7:22:18
Reklama  |  facebook

Kodėl įmonėse žlunga 98 proc. inovacijų projektų: trys priežastys

2019-12-16 12:22
Svarbia rinkos žaidėja tapti siekianti įmonė turi neatsilikti nuo šių dienų realijų, keistis drauge su rinka ir diegti inovacijas. Tačiau statistika rodo, kad įmonėse sėkmingai įgyvendinami vos 2 proc. tokių projektų.
nuotrauka
Inovacijų konsultantas, buvęs „Rolls-Royce“ vyriausiasis inžinierius ir netrukus Lietuvoje besilankysiantis ISM universiteto vizituojantis dėstytojas Darrell Mann. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto iliustr.


Minimos įmonės
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas,
Inovacijų konsultantas, buvęs „Rolls-Royce“ vyriausiasis inžinierius ir netrukus Lietuvoje besilankysiantis ISM universiteto vizituojantis dėstytojas Darrell Mann pateikia 3 priežastis, kurios lemia 98 proc. nesėkmingų bandymų įdiegti inovacijas.

ISM Vadovų magistrantūros Verslo procesų modulio dėstytojas teigia, kad pirmoji ir 33 procentus inovacijų projektų žlugimą lemianti priežastis – netinkamas problemos nustatymas.

„Pirminiai veiksmai organizacijoje atliekami tinkamai – apklausiami klientai, stengiamasi jų klausytis, išgirsti, ką sako. Tačiau neretai gauti rezultatai interpretuojami klaidingai, organizacija sprendžia ne tą problemą ir save nesėkmei pasmerkia jau pačią pirmą projekto dieną“, – teigia ISM universiteto pranešime cituojamas D. Mann.

25 procentų inovacijų projektų žlunga, kuomet problema nustatyta teisingai, bet pasirinktas netinkamas jos sprendimo būdas. Trečioji ir dažniausiai inovacijas diegiančių organizacijų daroma klaida – nesugebėjimas įgyvendinti priimto sprendimo. Kaip sako D. Mann, nustatyta teisinga problema, rastas tinkamas jos sprendimo būdas, tačiau inovacijų diegimo nesėkmė organizaciją ištinka integruojant pasirinktą sprendimą į įmonės procesus ir jį įgyvendinant. Taip atsitinka dėl aukšto įmonių valdymo meistriškumo (angl. operational excellence) – kuo jis aukštesnis, tuo sunkiau organizacijoms jį paversti inovacijas savo procesų dalimi.

Nuolatinis tobulėjimas ir inovacijos – dera sunkiai

Valdymo, arba kitaip, veiklos meistriškumas – tai strateginis verslo pasirinkimas tobulinti procesus taip, kad jie kurtų kuo didesnę vertę klientui ir tuo pačiu leistų efektyviai valdyti resursus. Šis tikslas įgyvendinamas, kuomet kiekvienas darbuotojas supranta, kas klientui teikia vertę ir gali imtis veiksmų vertės teikimui sutrikus. Veiklos meistriškumas itin glaudžiai susijęs su nuolatiniu tobulėjimu (angl. continuous improvement).

Nors nuolatinis tobulėjimas apima tiek smulkius kasdienius patobulinimus, tiek ir radikalius pokyčius, tradiciškai jis siejamas su procesų optimizavimu ir standartizavimu, rašoma ISM universiteto pranešime.

Nors ir skamba paradoksaliai, tačiau nuolatinis įmonės tobulėjimas – viena didesnių kliūčių įmonėje diegiant inovacijas. Pastarųjų įvedimas tampa itin sudėtingu, nes priešingai nei nuolatinis procesų gerinimas, inovacijos grįstos taisyklių laužymu ir reikalauja atviro, inovatyvaus požiūrio.

Nuolatinis procesų valdymo tobulinimas ir inovacijos – du priešingi poliai, todėl jų susikirtimas gali tapti didele problema organizacijoms bei atnešti nemažai painiavos jų darbuotojams. Stambių įmonių personalas neretai mokomas vadybos ir valdymo metodologijos „Six Sigma“. Tačiau ji itin nepalanki giliam procesų optimizavimui, nes nukrypimus nuo standarto laiko įmone išbalansuojančiu faktoriumi. Inovacijų kontekste – priešinga situacija – nukrypimai laikomi naudingu ir teisingo sprendimo link nukreipiančiu veiksniu.

D. Mann apibendrina, kad viena vertus darbuotojai išmokyti nukrypimus nuo standarto laikyti kenksmingais, tačiau inovacijų diegimo kontekste jiems pateikiama priešinga informacija ir tai sukelia nemažai painiavos. Šią problemą galima išspręsti išsiaiškinus organizacijos galimybes įgyvendinti inovacijas bei pasirinkus tinkamus tobulėti padedančius metodus.

Inovacinių gebėjimų brandumo modelis – atsakymas, kaip teisingai laužyti taisykles

Pasak D. Mann, inovacinių gebėjimų ugdymas įmonėje – iš kelių etapų susidedanti kelionė. Siekdamas įmonėms padėti sėkmingai diegti inovacijas, D. Mann sukūrė inovacinių gebėjimų brandumo modelį (angl. Innovation capability maturity model), kuris padeda užtikrinti, kad inovaciniai įrankiai, metodai ir strategijos organizacijoje būtų diegiami reikiamame jos brandumo etape.

„Inovacinių gebėjimų brandumo modelis pradėtas prieš dešimt metų. Jo turinys sukurtas bendradarbiaujant su Duke universitetu JAV bei dar kitais šešiais universitetais, tyrusiais ir vertinusiais puikiai su inovacijomis susitvarkančias įmones. Išsikėlėme tikslą suprasti, kokius pranašumus prieš kitas įmones turi šios kompanijos, bandėme iššifruoti jų inovacijų projektų sėkmės DNR. Aiškinomės, kokie įmonės verslo kultūros aspektai suteikia joms pranašumo inovacijų srityje. Mūsų tyrimas nustatė ir padėjo įvardinti penkis inovacinių gebėjimų lygius, kurie ir sudaro Inovacinių gebėjimų brandumo modelio pagrindą. Savo poziciją šiame modelyje nusistačiusi kompanija turi gaires, kaip teisingai diegti inovacijas savo įmonėje“, – teigia ISM Vadovų magistrantūros Verslo procesų modulio dėstytojas D. Mann.

Modelį sudaro penki lygiai, kuriame pirmas lygmuo reiškia, kad čia esančios įmonės savo kelionę inovacijų diegimo link dar tik pradeda, o penktame lygyje esančios organizacijos, kurių egzistuoja labai mažai, laikomos pasaulinio lygio inovatorėmis ir inovacijas laiko savo identiteto dalimi.

Visgi, daugelis įmonių vis dar yra pirmame arba antrame lygyje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad inovaciniai gebėjimai dažnai nėra tobulinami, o aukštas pozicijas užimantys vadovai nežino, kaip teisingai diegti inovacijas, nes yra įvaldę tik operacijų meistriškumą.

„Procesų tobulumo šalininkai turi neigiamą požiūrį į inovacijas, nes jos grįstos taisyklių laužymu. Lyderiai jų stengiasi išvengti, nes yra mokomi, kad taisyklių reikia laikytis. Tokia pasaulėžiūra tampa dideliu iššūkiu, kurį įmonės turi įveikti iš lyderystės perspektyvos. Leidimas darbuotojams laužyti taisykles reikalauja drąsos. Tačiau nereikia to daryti aklai. Inovacinių gebėjimų brandumo modelyje pateikėme pagrindinius atsakymus, kaip įmonėms teisingai laužyti savo taisykles. Mes teigiame, kad pašalinus didžiąsias rizikas, inovacijų kūrimas ir diegimas bus valdomas ir pakartojamas procesas“, – sako D. Mann.

Visos sistemos turi savo pajėgumų ribas

Inovacinių gebėjimų brandumo modelį sukūręs D. Mann atkreipia dėmesį, kad procesų valdymo vadovų darbas galimai yra vienas sunkiausių pasaulyje, nes kasdienis jų uždavinys – nesustojamai efektyvinti ir gerinti procesus, įgyvendinti „Lean“ ar „Sigma“. Tačiau ateina metas, kuomet sistema pasiekia savo galimybių ribas ir tobulinimo procesas nebeįmanomas.

„Mano darbas – procesų valdymo vadovams padėti suvokti, kada sistemos galimybės išnaudotos maksimaliai. Sistemai pasiekus savo maksimumą reikia ieškoti kitų galimybių ir pradėti darbą su nauju įrankiu“, – sako D. Mann.

ISM universiteto vizituojančio dėstytojo modelyje išskiriami penki galimybių lygiai: pradinis, čempiono, valdymo, strategizavimo ir rizikavimo. Kiekviename lygyje įmonė turi pasiekti maksimalias sistemos galimybes, išnaudoti visus savo privalumus ir pereiti į kitą lygį. Pavyzdžiui, pirmame lygyje svarbu surasti sėkmės istorijas. Tai situacijos, kuriose sistema panaudojama maksimaliai, o naujos galimybės atrandamos kiek pakeitus veikiančią sistemą. Sėkmės istorija padeda pamatyti atnešamų pokyčių naudą ir sukuria jausmą, kad sėkmę galima pakartoti.

Antrame lygyje esanti įmonė pagrindinį dėmesį turi sutelkti į siūlomus produktus ar paslaugas, kurių išskirtinumas kuriamas novatoriškomis technikomis. Įmonei pasiekus trečiąjį lygį, dėmesys kreipiamas į verslo modelį – įsiliejimas į rinką, papildomos vertės produktams ir paslaugoms kūrimas. Ketvirtą lygį pasiekusi organizacija turi ieškoti sprendimų, kaip klientams suteikti tai, ko jiems iš tiesų reikia, o ne tai, ką šiuo metu įmonė gamina. D. Mann pateikia „Toyota“, kaip klasikinio trečiojo lygmens įmonės pavyzdį. Kompanija pajėgi automobilius atnaujinti, tačiau negali patenkinti kliento poreikio aukštesniam automobilio „manevringumui“. Penktą lygį pasiekusios įmonės sugeba atlikti inovacijas keliose skirtingose srityse ir vykdyti socialiai svarbią veiklą.

Inovuojant turi keistis įmonės vidinė struktūra

Įmonei kylant inovacinių gebėjimų brandumo modelyje, turi keistis ir jos vidinė struktūra. Už inovacijas atsakingo asmens pareigybė turi atsirasti tik tam tikrame lygmenyje. Jei tokia pozicija įmonėje bus įvesta per anksti gali kilti pavojingų situacijų – tokias pareigas užimantis darbuotojas pradės laužyti taisykles, kels konfliktus ir galiausiai su kompanija atsisveikins. Todėl pirmame lygyje tokios pareigybės poreikio nėra, čia sukuriamos tik atsitiktinės sėkmės istorijos, stebima, kas sugeba diegti inovacijas ir apie tai skleidžiama žinia.

Sėkmingų istorijų kūrėjas antrame lygyje vadinamas čempionu, nes yra sukūręs kur kas daugiau sėkmės istorijų nei jo kolegos. Šis asmuo patikimas, dalijantis naudingus patarimus, įgaliotas duoti leidimą veikti. Sąlygos įvesti oficialiai už inovacijas atsakingą poziciją atsiranda trečiame lygyje. Šią pareigybę užimantis asmuo turi galią veikti, organizacijos personalui klausimų dėl šios pareigybės būtinumo ir atsakomybių jau nekyla.

D. Mann apibendrina, kad geras valdymo meistriškumu pasižymintis procesų valdymo vadovas privalo turėti įgūdžius, padedančius jam atpažinti, kada yra tinkama vieta ir erdvė inovacijoms, ir kada jų reikia. Vieną dieną jis gali įgyvendinti inovacijų sėkmės istoriją įmonėje ar net tapti inovacijų čempionu, dalijamasi ISM universiteto pranešime. 
Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2025-07-18 09:30
Aplinkos ministerija toliau nuosekliai stiprina esamų medžių apsaugos teisinį pagrindą statybų metu. Pasibaigus konsultacijų etapui su architektų, statybininkų ir nekilnojamojo turto plėtros atstovais bei sulaukus pirmųjų savivaldybių įžvalgų, pradedamas statybos teisės aktų koregavimas.
nuotrauka
2025-07-17 14:47
Didžioji dalis teisminių procesų tarp Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“ – baigti. Abi pusės susitarė taikiai, išvengdamos ilgų ir brangių bylų tarptautiniuose bei nacionaliniuose teismuose.
nuotrauka
2025-07-17 11:38
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kietojo biokuro pelenus ir šlaką plačiau panaudoti kaip žaliavą.
nuotrauka
2025-07-17 10:14
Atsižvelgdama į Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) naudotojų – tiek pirkimų vykdytojų, tiek tiekėjų – išsakytą nuomonę ir pastabas, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko reikšmingus techninius sistemos patobulinimus. Nuo 2025 m. liepos 16 d. įsigaliojo atnaujinimai, kurių tiksla...
nuotrauka
2025-07-17 08:00
Tinkamas lango angos montavimas ir sandarinimas lemia namų šilumos ir akustines savybes. Dėl nesandarios lango–sienos jungties atsiranda šalčio tilteliai, taip prarandant šilumą. „SOUDAL Window System“ (SWS) – tai profesionali langų ir durų montavimo sistema, sukurta spręsti šias problemas.
nuotrauka
2025-07-17 07:43
Šiuolaikinėje statybos ir architektūros praktikoje vis svarbesnį vaidmenį įgyja ne atskiri sprendimai, o sklandus, tarpusavio pasitikėjimu grįstas komandos darbas. Statybininkų ir architektų bendradarbiavimas tampa kertiniu projekto sėkmės veiksniu, o jo esmė – derinti kūrybines vizijas su inžinerin...
nuotrauka
2025-07-16 14:25
Prezidentas G. Nausėda pasirašė Finansų ministerijos pasiūlytus ir Vyriausybės patvirtintus, Seimo pastarosiomis savaitėmis papildytus ir priimtus mokestinių įstatymų pakeitimus, kuriais didinamas Valstybės gynybos fondo finansavimas ir tuo pačiu užtikrinamos tvarios ilgalaikės pajamos į šalies biud...
nuotrauka
2025-07-16 14:06
Siekdama užtikrinti efektyvesnį skirstomųjų tinklų panaudojimą ir reaguodama į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, Vyriausybė pritarė laisvų pralaidumų paskirstymui prioritetinėms vartotojų grupėms.
nuotrauka
2025-07-16 11:31
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie kelias per pastarąsias savaites įvykusias nelaimes darbo vietose, tarp jų – ir mirtinas. Įvykiai rodo pavojingą tendenciją: sauga dažnai tvarkoma formaliai, o darbuotojų sveikata ir net gyvybė paliekama atsitiktinumui. VDI pradėjo tyrimus ir vertins ...
nuotrauka
2025-07-16 09:10
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pastangomis 2025 m. I pusmetį įveiklinta 14 620 ha valstybinės žemės, o už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 27,03 mln. eurų, atitinkamai – 16,94 mln. eurų ir 10,09 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-15 09:11
Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama gyventojams suteikti paslaugas kuo arčiau namų, Mazūriškiuose statys modernų viešųjų paslaugų centrą, kuriame įsikurs net 5 įstaigos – Paupių pirminės sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro ir J. Lankučio bibliotekos padalinia...
nuotrauka
2025-07-14 14:36
Teisės aktai neužtikrina valdybų sudarymo skaidrumo bei jų nepriklausomumo, todėl kyla rizika dėl valdybų politizavimo ir interesų konfliktų. Tokią išvadą daro Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi du antikorupcinius vertinimus dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių, valdomų bend...
nuotrauka
2025-07-14 11:03
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 23 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių sostinės gyventojų naujam būstui galėtų skirti 250 tūkst. ir daugiau eurų. Tai – 9 procentiniais punktais didesnė gyventojų dalis nei pe...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 15:06
Klaipėdos miesto centre esanti Atgimimo aikštė – viena svarbiausių viešųjų erdvių, kurioje jau keliolika metų planuojama didelė rekonstrukcija. Šiandien projektas pagaliau įgyvendinamas – aikštėje įrengta statybvietė, pradėti intensyvūs parengiamieji darbai, tarp jų ir teritorijos išminavimas bei ar...
nuotrauka
2025-07-11 14:52
Š. m. liepos 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) padėjo tašką ilgai trukusioje byloje dėl Visagine esančios Tarybų gatvės pavadinimo. Teismas atmetė Visagino savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centr...
nuotrauka
2025-07-11 10:23
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), rašoma ministerijos pranešime, parengė ir pateikė derinti Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma tikslinti reikalavimus gyvenamosioms vietovėms, siekiančioms gauti kurorto ar kurortinės teritorijos statusą. Pakeitimais siekiama sumažinti pertekline...
nuotrauka
2025-07-10 13:06
Nuo šių metų pradžios Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradėjo aktyviai konsultuoti savivaldybių specialistus, siekdama užtikrinti sklandų valstybinės žemės valdymą. Šių pastangų rezultatai jau matomi – per mėnesį nustatomų pažeidimų skaičius žemės sandoriuose sumažėjo 7 proc.
nuotrauka
2025-07-10 12:58
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) primena: įvykdžius privalomąjį nurodymą, pranešti apie tai reikia ne tik teismui ar antstoliui – svarbiausia raštu informuoti pačią Statybps inspekciją. Priešingu atveju gali kilti nereikalingų teisinių pasekmių.
nuotrauka
2025-07-10 10:00
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė reikšmingą nutartį dėl nekilnojamojo turto agentūrų sutarčių – vienašališkai parengtos brokerių sutartys, kuriose numatytos pareigos mokėti komisinius ir už neįvykdytas paslaugas, laikytinos nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos