2019 spalio 23 d. trečiadienis, 22:20
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis  1

prof. dr. Gediminas MAČYS      2015-12-21 06:01
Nieko nenustebinsime, pasakę, kad metalas, plienas rūdija visur ir visada, – net esantis betone, o ypač sparčiai – atviroje atmosferoje ar vandenyje. Gelbsti, bet tik laikinai, įvairios antikorozinės dangos. Ir daug kas žino, jog sąlygos korozijai kasmet tik stiprėja, nes rūgštėja lietūs, vis stipriau užteršiami vandenys bei jūros. Natūralu, kad auga susirūpinimas, vis daugiau pastangų skiriama kiek pažaboti korozijos padarinius, nors nuostoliai kol kas tik auga.
nuotrauka
Pasaulinės korozijos organizacijos (WCO) duomenimis korozija kas sekundę pasaulyje sunaikina 5 tonas plieno. Iliustracijas parinko autorius


Korozija kas sekundę pasaulyje sunaikina 5 t plieno

(Nuotraukoje - teksto autorius dr. G. Mačys) Pastaruoju metu dirbant su naujomis technologijomis statybų, kelių tiesimo sektoriuose, aiškėjo, kad vis daugiau dėmesio skiriama metalų korozijai ne tik aviapramonėje, laivų ar autopramonėje, bet ir ypač atviruose statybiniuose objektuose ar kelių infrastruktūroje, kur naudojamos įvairios metalinės konstrukcijos, dažnai esančios atšiauriose atmosferos, vandens telkinių ar netgi jūros sąlygose. Nors Lietuvoje tuo visiškai nesidomima, bet pasaulyje, Europoje korozijos problemai ir antikorozinėms dangoms skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Kodėl? 

Kokie yra nuostoliai dėl metalo korozijos? Duomenys kiek svyruoja, nes ši problema, tenka apgailestauti, dar ne visose šalyse suprasta iki galo, taigi, ne visur ir matuojama. Ją intensyviai tiria bei modernias antikorozines priemones jau taiko praktiškai Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose, turtingose šalyse. Deja, problemą menkai suvokia Rytų Europos šalys. Kas keisčiausia, į ją ne tik nesigilinama, bet netgi rimtai nesidomima Lietuvoje.

Taigi, Pasaulinės korozijos organizacijos (WCO) duomenimis korozija kas sekundę pasaulyje sunaikina 5 tonas plieno, o tai, išvertus į suprantamesnę ekonominę kalbą, 2014–aisiais sudarė 2,9 trilijono JAV dolerių. Dar 2009 m. tuometinėje Euro zonoje šie nuostoliai siekė 250 mlrd. eurų. Palyginkime: tuometinės Europos Komisijos biudžetas siekė tik 133,8 mlrd. eurų. Reiškia, nuostoliai šiose šalyse dėl metalų korozijos jau tada žymiai viršijo EK biudžetą. Ir tai tik tiesioginiai nuostoliai, o pridėjus saugumo, produkcijos, aplinkosaugos praradimą, išlaidas tyrimams – t. y. netiesiogines išlaidas, ši suma net padvigubėja. Beje, korozijos tiesioginiai nuostoliai 2009 m. pasaulyje buvo „tik“ 1,8 trilijono JAV dolerių, t. y. per 5 metus nuostoliai jau beveik padvigubėjo.

Galima būtų tęsti, kur kokia padėtis svetur, bet įdomiau – kaip Lietuvoje? Tos pačios WCO vertinimu, industrinėse Europos šalyse šie nuostoliai 2014 m. sudarė 3-5 % nuo šalies BVP. Lietuva neseniai priskirta šiai šalių kategorijai, todėl, imant net žemesnę 3 % ribą, paskaičiuota korozijos tiesioginių nuostolių suma 2014 m. siekė 983,97 mln. Eurų. Tai – šiek tiek daugiau nei šiais metais šalies socialinei apsaugai skiriama biudžeto asignavimų (trečiosios pagal asignavimų dydį ministerijos biudžetas – 980,94 mln. eurų). Politikai dejuoja, kad nėra lėšų varganiems mokytojų, medicinos seserų atlyginimams ar tik juoką keliančioms garbaus amžiaus žmonių pensijoms, neįgaliųjų paramai didinti, o tokios lėšos, vaizdžiai tariant, „kasmet užkasamos žemėn“. Žinoma, jų visų išgelbėti iš karto tikrai nėra galimybės, bet nors dalį – ne tik galima, bet ir būtina. Nedovanotina būtų to nepradėti nieko nelaukiant, tuoj pat.

Konferencijoje aptartos antikorozinės priemonės

Apie tai buvo diskutuota š. m. „Europos dangų, antikorozijos priemonių“ konferencijoje, lapkričio 3-4 dienomis vykusioje Diuseldorfe (Vokietija), kurioje dalyvauti buvo pakviestas ir teksto autorius. Daugiau atstovų nei iš Rytų Europos, nei iš Lietuvos nebuvo. 

Žinoma, specialistai, akademinė bendruomenė intensyviai diskutuoja ne tik šioje konferencijoje, bet ir daugelyje kitų panašių renginių. Čia aptariamos naujausios, ilgaamžės, padidinto antikorozinio poveikio, kibumo su metalu antikorozinės organinės, neorganinės dangos bei dangos su nanokompoziciniais priedais, o taip pat technologijos, kurios leidžia žymiai ploninti tokių dangų storį, taigi ir kainą. Diskutuojama apie dangas be sveikatai kenksmingų ingredientų, pačioms save atitaisančias ir išsivalančias, turinčias dar daug kitų naudingų savybių dangas. Aptariami ir metalo rūdžių momentinis šveitimas bei gruntavimas, kuriuos dabar atlieka programuojami plazminiai robotai ir dar daug kitų Vakaruose įprastų, o pas mus vis dar nežinomų technologinių naujovių.

WCO, kiti specialūs leidiniai ir organizacijos publikuoja daug įvairios informacijos, kuri turėtų būti gyvybiškai reikalinga mūsų šalies statybai, pramonei. Tik reikia nuosekliai susipažinti ir pasirinkti optimaliausias kainos bei naudingumo santykiu dangas.

Pasaulis atsisako dažymo, tik ne Lietuva

Kaip su korozija kovojama Lietuvoje? Gal čia korozijos net nėra? Juokaujate. Taigi, kaip ir mūsų senelių laikais, metalas šveičiamas, dažnai rankomis ar šratų technika, nurūgštinama gruntu ir dažoma. Žinoma, gruntai ir dažai jau šiuolaikiniai. 

Nors dažymo visur atsisakoma, pas mus nieko kito ta tema metalo cechuose net negirdėjo. Prisimenant, kad pagal ES ISO 12944-2 standartus atmosferinės korozijos C1-C4 kategorijas dažų sluoksnis apsaugo metalą 5-10 metų, priklausomai nuo jo paviršiaus parengimo, ir tai - viskas. O šiuolaikinės organinės ar neorganinės, nanokompozicinės dangos kartu su moderniomis grunto sistemomis metalo konstrukcijas apsaugo 30 ir daugiau metų.

Kiek šios dangos padidins gaminių kainą? Padidins, bet nereikės kas keli metai siųsti tų pačių brigadų ir kartoti brangiai kainuojančių rekonstrukcijų. Savivaldybių konkursuose laimi mažiausią kainą pateikusi bendrovė? O paskui? O kam rūpi paskui? Tarp kitko, dar geriau, kai konstrukcijos pradeda rodyti pirmuosius irimo ženklus, remonto brigados tuoj pat gauna darbo. Kita vertus, statybininkai Vakarų šalyse gauna švarius metalo ruošinius, o mūsiškiai, dažniausiai iš Rytų kaimynės, ir jau žymiai aprūdijusius. Taigi, korozijos problema pas mus tik dar aktualesnė, bet pažiūra niekinė: svarbu, laimėti konkursą, o tada, kaip visada. Peršasi analogija: gatvių, kelių tiesimas, kur užsakymų vykdytojams dar geriau, kai rudenį asfalto danga patiesiama, o pavasarį vėl ir vėl remontuojamos atsiradusios duobės, – visi turi darbo. Viskas gi daroma už mokesčių mokėtojų, pinigus.

Kas tinka bandelėms, netinka tiltui

Spaudžiant valstybei, visuomenei, statybininkai Vakarų šalyse tiek atvirose metalo konstrukcijose, tiek armatūrai betone metalo nedažo, o dengia minėtomis dangomis. Yra ir išimčių: visiems Paryžiuje matytas ir lankytas Eifelio bokštas kas 7 metai perdažomas antikoroziniais dažais, 3 sluoksniai, sunaudojant 60 tonų dažų ir kainuoja tai 4 milijonus eurų. Štai, sakysite, trumpalaikio antikorozinio dažymo pavyzdys Vakaruose. Bet bokšto aukštis – 324 metrai, kaip tokiame aukštyje kokybiškai nušveisti ir padengti kompozicinėmis dangomis metalą, kuris, beje, nekeistas nuo 1899-jų? Antra, bokštas buvo, yra ir bus Prancūzijos simbolis, taigi, ir atitinkamas dėmesys, o kas užsiims šveisti ir perdažyti kurias nors atviras metalo konstrukcijas, tarkime, naujai statomuose ruožuose Via Baltikos magistralėje? Kiek kainuoja tie pakartotiniai darbai? Jei jau tai suprato kolegos Vakaruose ir vartoja ilgalaikes antikorozines dangas, laikas suprasti ir pas mus.

Žinoma, negalima kaltinti tik statybininkus, nesidominčius technologine pažanga, bet ir šalies politikus būtina pažadinti iš letargo miego. Mažiausia viešojo pirkimo kaina, be abejo, tinkama. Tačiau ji lemiama, galėtų būti, tarkime, bandelių kepimo konkurse. O tilto, viaduko, greitkelio statyboje ne galutinė kaina turėtų būti pagrindinis kriterijus, tačiau optimalus kainos ir pasiekto efektyvumo santykis. Nes dabar laimi mažiausią kainą pasiūliusi statybos bendrovė, sumažinusi net esminių darbų, medžiagų sąnaudas. Rezultatai akivaizdūs: objektas „priduodamas“, nors netrukus atsiveria defektai, kuriuos vėl įprasta užkamšyti „einamais“ remontais. Vėl – nauji užsakymai, vėl naujos pajamos. Tad didžiausio efektyvumo darbai, kai jokio „einamo“ remonto šiame objekte nereikės ištisus 50, o ne 10-20 metų, į konkursų akiratį niekaip nepatenka.

Diskusija apie koroziją

Kaip neprisiminti pasakojimo, kurį užrašė Gajus Plinijus Cecilijus vyresnysis. Kartą Romos imperatoriui Tiberijui Julijui Cezariui rūmų sargyba pranešė, kad prašosi priimamas kažkoks amatininkas. Šis imperatorius nebuvo itin garsus, buvo geras karo vadas, geras finansininkas. Jis, beje, buvo Kristaus amžininkas. Taigi, atveskite, jis sako. Sargyba atveda žmogelį, kuris nedaugžodžiaudamas įteikia tuo metu nežinomo metalo lėkštelę. Ji žibėjo kaip sidabras, buvo lengva ir tvirta. Auksakalys teigė, kad šį metalą jis pagamino iš specialaus molio, naudodamas slaptą technologiją, žinomą tik jam ir dievams. 

Imperatorius trumpai pagalvojo: Roma valdo visą tuo metu žinomą pasaulį, visi turi savo pareigas ir teises, kariai kariauja, prekijai prekiauja ir t.t. Atsiskaitoma auksu, visur viešpatauja tvarka. Jei auksą pradės keisti šis retas metalas, turtas bus nuvertintas, prasidės chaosas. Taigi vietoje pagarbos išradėjui, jis įsakė auksakaliui nukirsti galvą.

Kaip jau supratome, šis amatininkas rado žematemperatūrinę aliuminio gamybos technologiją. Tiberijus, galvodamas tik apie artimiausią jam įsivaizduojamą laikotarpį (tuomet jau buvo senas žmogus), žmonijos pažangą šioje srityje sustabdė beveik 2 tūkst. metų. Tik 1800-iais pasirodė pirmosios technologijos, nors aliuminis tada buvo tiek retas metalas, kad jo gaminiai konkuravo su auksiniais. Taigi, viešai tik Napoleonas III pokylyje Siamo karaliui pateikė pirmąsias aliuminines lėkštes, nors visi kiti turėjo tenkintis auksiniais dirbiniais. Na, o šiandien be aliuminio, diuraliuminio negali veikti nei aviacija, nei kosminė, nei karinė, nei daugelis kitų technologijų. Nieko ši analogija neprimena?

Šiuo straipsniu, Lietuvos statybininkų asociacijai sutikus, pradedama diskusija apie koroziją, modernias antikorozines priemones statyboje, tiesiant kelius ir kitur, apie Jūsų žymiai stipresnę konkurencinę poziciją rinkoje, apie žymiai patikimesnę statybą ir akivaizdžią naudą Lietuvos valstybei, tautai, taigi, apie netolimą statybos, kelių tiesimo ateitį.

 

Autorius yra Europos dangų asociacijos narys,
Amerikos tarptautinių tyrėjų asociacijos,
Globalaus mokslo ir technologijų forumo narys,
Vytauto Didžiojo universiteto vyriausias mokslo darbuotojas
 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Pilietis
2015-12-22 14:21
Daug parašyta, bet sprendimo nepasiūlyta jokio..:( Manau, kad geriausias sprendimas būtu metalizuoti ir tada dažyti..

Diskusijos

nuotrauka
2019-07-10 15:41
Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus...
nuotrauka
2019-02-18 15:00
„Britų patirtis rodo, kad norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymine baze, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo...
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2018-11-28 15:59
Vakar (11 27) Kaune vyko viešojo ir privataus sektoriaus diskusija „Atsparumo korupcijai užtikrinimas vykdant ūkio subjektų priežiūrą statybos srityje“. Diskusiją inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
nuotrauka
2018-11-19 17:26
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) surengė viešą diskusiją Architektūros įstatymo įsigaliojimo metinėms pažymėti. Į ją susirinko įvairių organizacijų – bendruomenių, savivaldybės, Seimo, investuotojų, Architektų sąjungos ir rūmų – atstovai. Kaip pažymėjo Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, šio...
nuotrauka
2018-10-31 11:00
2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujasis Architektūros įstatymas. Lietuvos architektų rūmai, norėdami paminėti šią svarbią datą bei aptarti įstatymo įgyvendinimo patirtis, rengia viešą diskusiją.
nuotrauka
2016-11-14 10:55
Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?
nuotrauka
2016-05-01 09:17,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – stipriai išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai reprezentuoti įmonę“, – statybų ir remonto parodoje „RESTA“ pradė...
nuotrauka
2016-04-29 20:30,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
It nulietas ant kūno gulantis kostiumas, brangūs aksesuarai, nuoširdus bendravimas ir paprastumas – kai viskas prasideda nuo tokio pirmojo įspūdžio, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai...
nuotrauka
2016-04-21 06:30
Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta pasiekti. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarast...
nuotrauka
2016-04-13 07:01
Verslo pasaulis seniai įsisavino paprastą tiesą: klientui parduodi ne tik prekę ar paslaugą, bet ir savo įmonės įvaizdį bei reputaciją. Deja, vis dar paslystame lygioje vietoje.
nuotrauka
2016-03-04 14:40
Aplinkos ministerija kviečia visuomenę kuo aktyviau įsitraukti į viešą diskusiją apie Kuršių nerijos ateitį. Ši diskusija jau prasidėjo praėjusią savaitę Nidoje, kur Aplinkos ministerijos iniciatyva susirinkę apie septynias dešimtis valstybės ir savivaldos institucijų, įvairių organizacijų, visuomen...
nuotrauka
2016-01-13 15:00
Antrojoje straipsnio „Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis“ dalyje tęsiame pirmojoje dalyje pradėtą diskusiją apie korozijos sukeltus nuostolius, žalą, kuri Lietuvos ūkiui sudaro 984 mln. € kasmet. Tai tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai, Tarptautinės korozijos organizacijos ...
nuotrauka
2015-12-04 15:12,      papildyta 2015-12-16 08:30, Papildyta antrosios dalies vaizdo įrašu.
Viešuosiuose pirkimuose, kaip sakė diskusijoje dalyvavusi Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, problemų esama nemažų, nes procesas yra susijęs su labai dideliais pinigais, – pernai viešųjų pirkimų (VP) vertė buvo per 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1 mlrd. eurų panaudojama neskai...
nuotrauka
2015-11-30 08:01
Neveikia nebaudžiamumo principas, viešieji pirkimai nėra audituojami, žmonės nėra kvalifikuoti ir suinteresuoti viešuosius pirkimus įgyvendinti gerai – diskusijoje apie viešuosius pirkimus ir korupcijos prevenciją problemas išvardino advokatų kontoros „Triniti“ asocijuotas teisininkas Tomas Seikalis...
nuotrauka
2015-11-27 12:00
Diskusijos „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“ dalyviai sutaria, kad viešuosiuose pirkimuose veikia įvairūs apgaulės, nešvarių žaidimų mechanizmai. Tačiau dėl prevencinių priemonių turi skirtingas nuomones.
nuotrauka
2015-11-26 17:20,      papildyta 2015-11-27 11:30, papildyta nuotraukomis
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys sako, kad Lietuva, viešųjų pirkimų (VP) srityje nėra tokia korumpuota, kaip kalbama. Problemų yra daug, pripažino jis, bet ES komisija, atlikusi ES narių apžvalgą kovoje su korupcija, Lietuvos VP sritį pripažino ...
nuotrauka
2015-11-25 14:36
Šiuo metu portalo www.statybunaujienos.lt redakcijoje vyksta VšĮ „Propagandos ministerija“ organizuota diskusija „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“.
nuotrauka
2015-05-27 18:42
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, adm...
nuotrauka
2015-05-24 14:29,      papildyta 2015-05-24 17:57, pakeista pasiūlymų teikimo data, papildyta vaizdo įrašu
Daugiabučių namų bendrijos nėra laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Tačiau tik iki tol, kol jos nepasirenka renovacijos pirkti per CPO LT katalogą. Šiuo atveju joms taikomi visi tie patys reikalavimai, kaip ir perkančiosioms organizacijoms. Todėl buvo tik laiko klausimas, kada valstybė susivok...

Statybunaujienos.lt » Diskusijos