Filmuose matome namus, kurie griūva vos pūstelėjus stipresniam vėjui. Vadinasi, tai nėra nei namai tvirtovės, nei neperšaunami namai, kokių, pasirodo, prašo mūsų bendrapiliečiai. Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad žmonės, prisistatę namų-tvirtovių, kuriose manė gyvensiant suaugusius vaikus, dabar nebežino, ką su savo tvirtovėmis daryti – nei parduoti, nei apšildyti.

Keturių asmenų šeimai siūlo 150-160 kv. metrų namą

Šiuolaikiškas namas, kaip pastebėjo UAB „Roda Architects“ direktorius architektas Rytis Kaminskas, nebėra didelio ploto namas. „Energiškai efektyvus ir šiuolaikiškas namas nebėra didelio ploto. Vokiečiai yra suskaičiavę ploto santykį su jame gyvenančių žmonių skaičiumi. Vienam asmeniui skiriama apie 40 kv. metrų. Kai turime tokį santykį, tada lengva pasiekti komfortą ir kokybę“, – sakė architektas. Tad šiuolaikiškas, taupus keturių asmenų šeimos namas galėtų būti apie 150-160 kv. metrų ploto. Kaip pastebėjo R. Kaminskas, trijų kambarių butas gali būti patogesnis gyventi, negu, tarkim, keturių kambarių butas. Visa lemia projektavimas, apsisprendimas dėl nereikalingų erdvių.  

Specialistai nuolat primena, kad negalima akcentuoti vien energinio efektyvumo, nors pas mus kaip tik tokia nuostata ir vyrauja. Lietuvoje taupaus ir ekonomiško namo sinonimu tapo skandinaviškas namas. Tačiau skandinaviška gyvensena, kalbėjo R. Kaminskas, nėra susijusi vien su tuo, kaip nebrangiai namą išlaikyti. Skandinaviška gyvensena yra ir gyvenimo kokybė, komfortas, saugumas.

„Svarbu, kokia oro temperatūra name, kaip jame jaučiasi vaikai, ar nėra didelių temperatūrų skirtumo“, – sako architektas.

Siūlo neprisirišti prie vieno namo

Diskusijos klausęsis architektas Darius nesutinka su kolega R. Kaminsku dėl optimalaus 150 kv. m ploto namo. Jis pastebėjo, kad daug svarbiau – kaip jame jausis visi šeimos nariai. 

Darius prabilo apie tai, kad nereikia bijoti keisti namų – svarbiausia, jo žodžiais, konkrečiu gyvenimo etapu turi būti toks namas, kokio reikia tuo metu šeimai. O pasikeitus aplinkybėms, nereikia baimintis keisti. „Mes su žmona auginame keturis vaikus. Šeima yra kintantis organizmas – su savo poreikiais, etapais, tradicijomis. Kol vaikai eina į darželį, yra vieni poreikiai, kai išeina į mokyklą – kiti, kai užauga – treti, vaikai išeina – ketvirti“, – pasakojo Darius. Jo žodžiais, Amerikoje žmonės pakeičia po 7-8 būstus per gyvenimą ir kiekvienas būstas atitinka to laikotarpio gyvenimo poreikius. Nuspėti per daug į priekį, sakė pašnekovas, sunkiai įmanoma, ir nereikia. Jis siūlo nesibaiminti permainų. Komfortas, jo žodžiais yra tuomet, kai būstas atitinka šeimos gyvenimo sąlygas ir šeimos narių poreikius.

„Būsto keitimas būtų labai pozityvus dabarties statyboje, nes priverstų peržiūrėti ir inventorizuoti esamus pastatus, padaryti juos kokybiškais“, – sakė Darius. 

Energinis naudingumas – siūlo žvelgti į priekį ir rinktis A plius

Vieno recepto, kaip pastatyti taupų namą, nėra. Tačiau būtina paisyti, kaip pastebėjo specialistai, kelių svarbiausių dalykų.

„Pirmiausia klientas turėtų pasirinkti projektuotojus“, – sakė UAB „Descon“ direktorius, konstruktorius Mindaugas Dagys. Jis įspėjo nesirinkti aklai – siūlė pasidomėti jų patirtimi, kvalifikacija, nes projektavimas yra svarbiausias etapas, nes geras projektas yra aukso vertės.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis akcentavo, kad turint gerą projektą, būtina laikytis ir technologinio proceso. „Suprojektuota tinkamai, įgyvendinta tinkamai, pasitikrinu, ar taip gyvenu. Reikia mokėti ir gyventi pastate, kad jo nesugadintum“, – sakė A. Vaičiulis. Jis patarė neskubėti įsigyti B klasės energinio naudingumo sertifikato namui. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius ragina žiūrėti į ateitį ir siekti tokio efektyvumo, kuris kuria pridėtinę vertę. Tad jeigu statyti sau, tai bent jau A + energinio naudingumo klasės namą. Jeigu statyti, tai kokį namą, kurį parduodami ir vaikai neturėtų jo renovuoti.

Negalima žiūrėti vienos medžiagos, reikia spręsti kompleksiškai

Atsakydamas į klausimą, kaip pastatyti taupų namą, M. Dagys pastebėjo, kad sprendimas turi būti kompleksiškas. Vienam namui reikės 30 cm vatos, kitam – kitoje vietoje stovinčiam, gali užtekti ir 15 centimetrų. Lemia ir langai, ir rekuperacinė sistema, – lemia sudėtinės dalys. „Negalima žiūrėti vienos medžiagos, reikia spręsti kompleksiškai, tada galima pastatyti ekonomišką namą“, – sakė konstruktorius.

Namą pastatyti reikia viso komplekto teisingų sprendimų, tinkamos komandos, kuri turi bendradarbiauti, įsitikinęs statybininkų atstovas, UAB „Verslo ekspresas“ direktorius Andrėjus Kožemiakinas.

UAB „Paroc“ pardavimų direktorius Aurimas Matulionis, pristatydamas bendrovės iniciatyvą Išmintinga investicija, pastebėjo, kad investicija į namą yra ne tik investicija į „mažesnes sąskaitas už šildymą“ ar energinį naudingumą, bet ir į garso izoliavimą, gaisrinę saugą, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką.

„Esu už tą vartotoją, kuris yra intelektualus, kuris domisi viskuo, kas susiję su produktu, – sakė Saulius Bakutis, SKV marketingo projektų vadovas, patardamas bendrauti ir diskutuoti su projektuotojais, architektais ir statybininkais. – Jeigu namas yra pastatytas iš ARKO blokų, jame jauku ir gera gyventi.“ SKV atstovas akcentavo, kad jeigu lauko temperatūra yra minusinė, tai ARKO blokų šiluminė inercija ilgai išlaiko namo viduje teigiamą temperatūrą ir priešingai – lauke esant aukštai temperatūrai, viduje yra maloni kūnui temperatūra. Šie blokai lėtai reaguoja į temperatūrų pasikeitimus, todėl namuose visada išlieka jauki šiluma.

Persigalvojo dėl namo ploto

Vilnietė Viktorija, kuri atėjo į diskusiją sužinoti, kas yra namo statyba, nuo ko pradėti šį procesą, kaip įgyvendinti projektą, baigiantis pokalbiui su specialistais, pripažino, kad namuose lauks ilgas pokalbis su vyru, pergalvojant savo namo planus. „Prieš diskusiją maniau, kad reikia 200 kv. metrų namo, o dabar manau, kad gal užteks 120 kv. metrų namo“, – sakė Viktorija, kuriai portalo www.statybunaujienos.lt diskusija padėjo apsispręsti dėl mažesnio namo ploto ir sutaupyti 80 kv. metrų plotą. 

„Man komfortas yra turėti visiems po kambarį bei vieną didelę erdvę, kurioje galėtume būti visi kartu“, – kalbėjo vilnietė Viktorija.