2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 11:17
Reklama  |  facebook

Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis. 2 dalis

prof. dr. Gediminas MAČYS      2016-01-13 15:00
Antrojoje straipsnio „Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis“ dalyje tęsiame pirmojoje dalyje pradėtą diskusiją apie korozijos sukeltus nuostolius, žalą, kuri Lietuvos ūkiui sudaro 984 mln. € kasmet. Tai tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai, Tarptautinės korozijos organizacijos duomenimis, gali siekti du kartus daugiau. Antrojoje dalyje bus trumpai pristatomos šiuo metu naudojamos antikorozinės prevencijos priemonės ir aptariamos viešųjų statybų Lietuvoje perspektyvos, įvertinant skandalingai žalingus korozijos procesus ir jų žalą.
nuotrauka
Tiltas. Asociatyvi portalo archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ

Ką naudojame šiandien?

Šiuo metu vis dar naudojami, ypač Rytų Europoje, antikoroziniai dažai, todėl, nors jų daug kur ir atsisakoma, bet, pristatant antikozines priemones, jų negalima praleisti. Šie dažai dažnai būna skiedžiami agresyviais sveikatai tirpikliais, nors dabar jau pasirodo ir vandeniu skiedžiami dažai. Kaip rodo tyrimai, praktiniuose darbuose dažniausiai vartojami antikoroziniai dažai epoksido (pastarieji sudaro 50 % praktikoje naudojamų atvejų), poliuretano (20 %) ir alkido pagrindu (10 %). Paruoštas ir gruntuotas metalas paprastai dažomas 2, o kartais ir 3 sluoksniais.

Nuotraukoje – teksto autorius dr. G. Mačys

Deja, praktikoje dažniausiai naudojamų epoksidinių dažų plėvelės, veikiant ultravioletiniams (UV) spinduliams, per ilgesnį laiką kalkėja ir, norint išlaikyti pirminę spalvą, blizgesį, paviršius dar kartą dengiamas aromatinio poliuretano dažais. Priminsime, kad dabar jau naudojamas gruntas su cinko komponente, padidinančia atsparumą vandeniui, elektrolitams ir deguoniui. Vis dėlto, kaip minėta pirmojoje dalyje, tokių dažų sluoksnis, priklausomai nuo korozinės aplinkos kategorijos C1-C5, išlaiko antikorozines savybes 5-10 metų. O toliau?

Toliau trūkinėjanti, nusilupinėjanti dažų danga keičiama, bet – vienos galimybės metalo ceche ir visiškai kitos – lauke, dažnai aukštuminėse konstrukcijose. Prisimenate Eifelio bokšto pavyzdį pirmojoje straipsnio dalyje: kas 7 metai bokšto konstrukcijos šveičiamos ir perdažomos 3 sluoksniais, tam kaskart išleidžiant po 4 mln. €. O mūsų ažūrinės ir paprastos metalo atviros konstrukcijos? Einamasis remontas, dažniausiai dėl lėšų trūkumo, vykdomas „apkarpytais“ pinigais. Daugiau apsistoti ties dažymu neverta, nes parašyta daug gerų vadovėlių, tarp jų net ir lietuvių kalba, todėl dažymo techniką žino visi technologai.

Technologine prasme riba tarp dažymo ir dangų yra labai trapi, nes dažai sudaro ploną plėvelę, danga taip pat, tik danga stipriai prisiklijuoja prie metalo, užpildydama visas paviršines mikroertmes. Dažų plėvelė yra pažeidžiama mechaniškai ir, kaip minėta, dėl atmosferos poveikio greitai sensta, o antikorozinių dangų apsauginės funkcijos išlieka kelis kartus ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, skiriasi konsistensijos. Be abejo, antikorozinio dažymo technologijos taip pat vystosi, pav., žinoma kompanija „Heubach GmbH“ (Vokietija) siūlo dažus, gruntą su antikoroziniais pigmentais. Toks 6-8µm storio gruntas ir 20-24µm dažų sluoksnis su Al, Zn ar Mb fosfatų pigmentais demonstruoja puikią antikorozinę apsaugą, kuri, beje, laikui bėgant stiprėja, t. y. susidaro polifosfatinis metalo paviršių stabilizuojantis sluoksnis ir vyksta anodinė pasyvacija. Tuo tarpu kiti tradiciniai dažai, netgi kai kurios dangos, turi skirtingą, bet ribotą apsaugos resursą.

(Mėlyna kreivė žymi dažus su pigmentais, raudona – tradicinius kontrolinius dažus)

Kokios gi tos antikorozinės dangos?

Seniausiąją antikorozinių dangų grupę sudaro organinės polimerinės dangos. Jos yra bene plačiausiai vartojamos metalo korozijos prevencijoje, dešimtmečius buvo sėkmingai taikomos, apsaugant nuo korozijos virš 80 % atvirų metalo dirbinių ir konstrukcijų. Organinės dangos pasižymi ne tik stipriomis antikorozinėmis savybėmis, bet ir gražia estetine išvaizda.

Šios dangos pasižymi gera gilumine ir šonine elektros izoliacija, riboja vandens, deguonies ir elektrolito skvarbą link saugomo metalo. Visgi, atsparumas vandeniui sparčiai mažėja, kylant temperatūrai, efektą dar sustiprina UV spinduliai. Taigi laikui bėgant, ypač pastaruoju dešimtmečiu, kai Europa vargsta dėl stiprėjančios saulės spinduliuotės, pagrindinės izoliacinės organinių dangų savybės nyksta ir pasenusios dangos turi būti pakeistos. Kaip minėta pirmojoje dalyje, pastaruoju dešimtmečiu intensyviai ieškoma naujų antikorozinių dangų, ypač pasinaudojant naujausiomis nanokompozicinių medžiagų technologijomis.

Vakarų Europos šalyse naudojamas kitas šiuolaikines antikorozines dangas paprastai pristato patys didieji gamintojai. Žinoma korporacija „Acotec NV“ (Belgija) minėtoje konferencijoje Duseldorfe pristatė dangą „Humidur“, pritaikytą ypač agresyvioms sąlygoms metalo konstrukcijoms jūros vandenyje. Tai yra danga poliestero pagrindu su stiklo gijomis. Ji, visų pirma, dedama 1 sluoksniu (taigi, žymiai pigesnė), o antikorozinėmis savybėmis kelis kartus viršija tradicinius 2-3 sluoksnių epoksidinius dažus. Paskutiniai „Humidur“ dangos modeliai nereikalauja netgi grunto sluoksnio, t. y. 3-4 sluoksniai pakeičiami vieninteliu 443 µm storio sluoksniu, o antikorozinės savybės nesikeičia 25 metus jūros potvynio zonose. Mūsų atmosferos sąlygomis savybės nesikeičia žymiai ilgiau. Metalas apdorojamas pirmoje dalyje minėtu specialiu plazminiu būdu.

Garsi tarptautinė kompanija „Ruetgers Novares GmbH“ (Vokietija) pateikė visą jų gaminamą antikorozinių dangų grupę, kuri pasižymi stipriomis hidrofobinėmis, cheminio reaktyvumo, mažo tąsumo savybėmis, dideliu atsparumu aukštoms temperatūroms. Kai kuriose jų dangose yra įterptos epoksidinės grandinės ir pastarosios be minėtų išskirtinių savybių dar lengvai užnešamos ant įvairių metalo paviršių, naudojant ten dirbančiųjų sveikatai nekenksmingus tirpiklius – ir vandenį. Kitos kompanijos, kaip „Evonic Ind.“ (Vokietija), „Hexion Inc.“ (Belgija), pristatė visą gamą jų sukurtų itin atsparių dangų. „Evonic Ind.“ pateikė silikono-epoksido hibridines dangas, pasižyminčias labai aukštomis antikorozinėmis, atsparumo mechaniniams pažeidimams savybėmis, savaime nusivalančias, pav., graffity terliones, superaukšto tankio, t. y. itin plonas dangas. „Hexion Inc“ pateikė vandens pagrindu naudojamas dangas su epoksido-amino polimerais. Šios dangos kurtos, stipriai mažinant rišiklių kainą, bet stiprinant antikorozines savybes ir pratęsiant gyvavimo laiką, naudojimą chemiškai agresyviose aplinkose. Čia taip pat nekalbėta apie nanokompozicines medžiagas. Jos taip pat sėkmingai skinasi kelią statybų versle.

Tačiau tai jau kito straipsnio tema. 

Aš turiu svajonę

Kokia viešųjų statybų ateitis Lietuvoje? Žinoma, ir toliau bus statoma, ypač už ES finansinės paramos lėšas, nes jos griežtai tikslinės ir dažnai skirtos tiems objektams, apie kuriuos kokio nors rajono savivaldybė su savo ne itin gausiu biudžetu net nedrįstų pasvajoti. Puiku, gražinkime savo kraštą, kelius, kelelius, valykime dar daug kur riogsančius griuvėsius, puoškime miestelius ir kaimus. 

Tačiau, gerbiamieji statybų bendrovių vadovai, technologai, specialistai, nepamirškime ir nuolat besikeičiančių ir vis daugiau naudos teikiančių naujų technologijų.

Jeigu Jūs, tik ištiesę erdvią gatvę, kitąmet lopote vėl ir vėl ten atsiveriančias duobes, jei iškilmingai atidarę greitkelio ruožą su nuostabiomis metalo estakadomis ar vandens skalaujamą tiltą po metų kitų patyliukais siunčiate remonto brigadas, nes dėl vidinės korozijos pradeda pavojingai trupėti betono konstrukcijos ar atviros metalo konstrukcijos praranda savo žvilgesį ir pasidengia „nežinia iš kur“ atsirandančiomis pavojingomis rūdžių dėmėmis, tai ir yra jūsų statybų bendrovės brokas. 

Kodėl mes, mokesčių mokėtojai, turime vėl ir vėl mokėti, kitaip tariant, kodėl užsakovai turi skirti milžiniškas lėšas tą broką taisyti? Kodėl negalite pastatyti taip, kad remonto nereiktų 50 metų? Žinoma, Jūs lenksite pirštus, kad trūksta to ir ano, bet labiausiai trūksta Jūsų noro keistis. O technologijos ateis ir į mūsų šia prasme apleistą viešųjų statybų sektorių, norite to, ar ne.

Prisiminkite pasakojimą pirmojoje dalyje apie Romos imperatorių Tiberijų. Jis, kaip ir Jūs, galvojo, kam jam to galvos skausmo, jei reikalai ir taip tvarkosi? Beje, dabar nereikės, kaip Tiberijaus atveju, laukti 2 tūkstančius metų. Su šiomis antikorozijos technologijomis jau šiandien puikiai tvarkosi statybininkai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose Vakarų Europos, Amerikos, Azijos šalyse. Daug kur antikorozinių dangų naudojimas įtrauktas į užsakymų sąmatas ir nekvestionuojama. O pas mus Lietuvoje?

„Aš turiu svajonę“, – 1963 m. rugpjūčio 28 d. žygio į Vašingtoną metu tarė Martynas Liuteris Kingas, Nobelio taikos premijos laureatas. Jis sakė savo įžymiąją kalbą apie suvienytą, vienodomis teisėmis Ameriką. Tuo metu tai buvo labai drąsi svajonė. Leiskite pasvajoti ir mums.

Aš taip pat turiu svajonę, kad labai greitai ateis jauna, veržli, nebijanti rizikuoti ir laiminti statybininkų karta. Ji neapsiribos domėtis tik viešųjų konkursų tvarka, bet žvelgs į naujoves, priešakines technologijas, ir ne tik žvelgs, bet taikys jas ir statys ilgiems amžiams be „einamųjų“ remontų. O korozija, jos milijardiniai nuostoliai? Ne iš karto, palaipsniui pritaikant antikorozines dangas, kitas priemones, korozija ateityje liks tik pasakose apie nerangius statybininkus.

Pirmosios straipsnio dalies komentaruose buvo sakoma, kad daug parašyta, bet nenurodyta, ką ir kur konkrečiai ieškoti bei taikyti? Bet jei čia būtų pateiktos visos jus dominančios detalės, tekstas išsiplėstų iki 300-400 lapų. Jūs tikrai neturėtumėte laiko jų net perversti. Taigi, jei Jus sudomino kažkurios dangų savybės, kainos, ar Jus dominančių savybių ar kainų neradote, prašome kreiptis į Lietuvos statybininkų asociaciją, Lukiškių 5-501, tel. +370 5 2125901. Ten ir sužinosite, kada Jums norimą informaciją iki smulkių techninių charakteristikų ir gamintojų kontaktų galite gauti. Taigi, laukiame Jūsų skambučių.

Autorius yra Europos dangų asociacijos narys,
Amerikos tarptautinių tyrėjų asociacijos,
Globalaus mokslo ir technologijų forumo narys,
Vytauto Didžiojo universiteto vyriausias mokslo darbuotojas
Statybunaujienos.lt



Diskusijos

nuotrauka
2023-10-20 11:11
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) valdybos ir Lietuvos architektų rūmų (LAR) tarybos narių susitikime buvo sutarta apjungti organizacijų jėgas siekiant realių pokyčių valstybės teisėkūriniuose procesuose.
nuotrauka
2023-09-12 15:56
Profesinės statybos inžinierių asociacijos paskelbė apklausą, skirtą visiems inžinieriaus profesijos atstovams, ir kviečia anonimiškai išsakyti savo nuomonę apie profesinę savivaldą ir jos principus.
nuotrauka
2021-02-25 16:13
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...
nuotrauka
2020-05-04 13:37
Kiekviena krizė atveria ir galimybių langą, o Lietuva gali suskubti jį išnaudoti tam, kad įgyvendintų pokyčius, reikalingus šalies klestėjimui, įsitikinę Lietuvos ekonomikos, verslo, pramonės, politikos, mokslo bei kultūros atstovai.
nuotrauka
2019-07-10 15:41
Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus...
nuotrauka
2019-02-18 15:00
„Britų patirtis rodo, kad norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymine baze, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo...
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2018-11-28 15:59
Vakar (11 27) Kaune vyko viešojo ir privataus sektoriaus diskusija „Atsparumo korupcijai užtikrinimas vykdant ūkio subjektų priežiūrą statybos srityje“. Diskusiją inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
nuotrauka
2018-11-19 17:26
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) surengė viešą diskusiją Architektūros įstatymo įsigaliojimo metinėms pažymėti. Į ją susirinko įvairių organizacijų – bendruomenių, savivaldybės, Seimo, investuotojų, Architektų sąjungos ir rūmų – atstovai. Kaip pažymėjo Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, šio...
nuotrauka
2016-11-14 10:55
Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?
nuotrauka
2016-05-01 09:17,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – stipriai išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai reprezentuoti įmonę“, – statybų ir remonto parodoje „RESTA“ pradė...
nuotrauka
2016-04-29 20:30,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
It nulietas ant kūno gulantis kostiumas, brangūs aksesuarai, nuoširdus bendravimas ir paprastumas – kai viskas prasideda nuo tokio pirmojo įspūdžio, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai...
nuotrauka
2016-04-21 06:30
Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta pasiekti. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarast...
nuotrauka
2015-12-21 06:01
Nieko nenustebinsime, pasakę, kad metalas, plienas rūdija visur ir visada, – net esantis betone, o ypač sparčiai – atviroje atmosferoje ar vandenyje. Gelbsti, bet tik laikinai, įvairios antikorozinės dangos. Ir daug kas žino, jog sąlygos korozijai kasmet tik stiprėja, nes rūgštėja lietūs, vis stipri...
nuotrauka
2015-11-25 14:36
Šiuo metu portalo www.statybunaujienos.lt redakcijoje vyksta VšĮ „Propagandos ministerija“ organizuota diskusija „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“.
nuotrauka
2015-05-27 18:42
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, adm...
nuotrauka
2015-04-02 08:29
Baigiantis diskusijai „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“ vilnietė Viktorija nusprendė, kad koreguos savo svajonių namo projektą – statys 80 kv. m mažesnį, negu buvo sugalvojusi su savo šeima.
nuotrauka
2015-03-29 22:35
Pirmą namą reikia nugriauti, antrą parduoti, trečiame gali gyventi pats. Šį mitą nuvainikuoja specialistai, primindami, kad nesame tokie turtingai, kad statytume blogus namus, o tuolab – griautume. Diskusijoje „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“, kurią organizavo portalas ww...
nuotrauka
2015-03-25 11:04
Diskusijos „Kaip pastatyti taupų namą“ dalyviai aiškinosi, kaip, naudojant silikatinius blokelius, pastatyti namą šeimai – kad jis būtų ne tik stilingas, jaukus, bet ir taupytų šilumą.
nuotrauka
2015-03-22 10:06
Diskusijoje „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“, kurią organizavo portalas www.statybunaujienos.lt, specialistai paaiškino, ką reikia žinoti apie namo statybą: nuo projekto ir statybininkų pasirinkimo iki medžiagų, iš kurių siūlė statyti sienas ir jas apšiltinti.

Statybunaujienos.lt » Diskusijos