Ką naudojame šiandien?

Šiuo metu vis dar naudojami, ypač Rytų Europoje, antikoroziniai dažai, todėl, nors jų daug kur ir atsisakoma, bet, pristatant antikozines priemones, jų negalima praleisti. Šie dažai dažnai būna skiedžiami agresyviais sveikatai tirpikliais, nors dabar jau pasirodo ir vandeniu skiedžiami dažai. Kaip rodo tyrimai, praktiniuose darbuose dažniausiai vartojami antikoroziniai dažai epoksido (pastarieji sudaro 50 % praktikoje naudojamų atvejų), poliuretano (20 %) ir alkido pagrindu (10 %). Paruoštas ir gruntuotas metalas paprastai dažomas 2, o kartais ir 3 sluoksniais.

Nuotraukoje – teksto autorius dr. G. Mačys

Deja, praktikoje dažniausiai naudojamų epoksidinių dažų plėvelės, veikiant ultravioletiniams (UV) spinduliams, per ilgesnį laiką kalkėja ir, norint išlaikyti pirminę spalvą, blizgesį, paviršius dar kartą dengiamas aromatinio poliuretano dažais. Priminsime, kad dabar jau naudojamas gruntas su cinko komponente, padidinančia atsparumą vandeniui, elektrolitams ir deguoniui. Vis dėlto, kaip minėta pirmojoje dalyje, tokių dažų sluoksnis, priklausomai nuo korozinės aplinkos kategorijos C1-C5, išlaiko antikorozines savybes 5-10 metų. O toliau?

Toliau trūkinėjanti, nusilupinėjanti dažų danga keičiama, bet – vienos galimybės metalo ceche ir visiškai kitos – lauke, dažnai aukštuminėse konstrukcijose. Prisimenate Eifelio bokšto pavyzdį pirmojoje straipsnio dalyje: kas 7 metai bokšto konstrukcijos šveičiamos ir perdažomos 3 sluoksniais, tam kaskart išleidžiant po 4 mln. €. O mūsų ažūrinės ir paprastos metalo atviros konstrukcijos? Einamasis remontas, dažniausiai dėl lėšų trūkumo, vykdomas „apkarpytais“ pinigais. Daugiau apsistoti ties dažymu neverta, nes parašyta daug gerų vadovėlių, tarp jų net ir lietuvių kalba, todėl dažymo techniką žino visi technologai.

Technologine prasme riba tarp dažymo ir dangų yra labai trapi, nes dažai sudaro ploną plėvelę, danga taip pat, tik danga stipriai prisiklijuoja prie metalo, užpildydama visas paviršines mikroertmes. Dažų plėvelė yra pažeidžiama mechaniškai ir, kaip minėta, dėl atmosferos poveikio greitai sensta, o antikorozinių dangų apsauginės funkcijos išlieka kelis kartus ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, skiriasi konsistensijos. Be abejo, antikorozinio dažymo technologijos taip pat vystosi, pav., žinoma kompanija „Heubach GmbH“ (Vokietija) siūlo dažus, gruntą su antikoroziniais pigmentais. Toks 6-8µm storio gruntas ir 20-24µm dažų sluoksnis su Al, Zn ar Mb fosfatų pigmentais demonstruoja puikią antikorozinę apsaugą, kuri, beje, laikui bėgant stiprėja, t. y. susidaro polifosfatinis metalo paviršių stabilizuojantis sluoksnis ir vyksta anodinė pasyvacija. Tuo tarpu kiti tradiciniai dažai, netgi kai kurios dangos, turi skirtingą, bet ribotą apsaugos resursą.

(Mėlyna kreivė žymi dažus su pigmentais, raudona – tradicinius kontrolinius dažus)

Kokios gi tos antikorozinės dangos?

Seniausiąją antikorozinių dangų grupę sudaro organinės polimerinės dangos. Jos yra bene plačiausiai vartojamos metalo korozijos prevencijoje, dešimtmečius buvo sėkmingai taikomos, apsaugant nuo korozijos virš 80 % atvirų metalo dirbinių ir konstrukcijų. Organinės dangos pasižymi ne tik stipriomis antikorozinėmis savybėmis, bet ir gražia estetine išvaizda.

Šios dangos pasižymi gera gilumine ir šonine elektros izoliacija, riboja vandens, deguonies ir elektrolito skvarbą link saugomo metalo. Visgi, atsparumas vandeniui sparčiai mažėja, kylant temperatūrai, efektą dar sustiprina UV spinduliai. Taigi laikui bėgant, ypač pastaruoju dešimtmečiu, kai Europa vargsta dėl stiprėjančios saulės spinduliuotės, pagrindinės izoliacinės organinių dangų savybės nyksta ir pasenusios dangos turi būti pakeistos. Kaip minėta pirmojoje dalyje, pastaruoju dešimtmečiu intensyviai ieškoma naujų antikorozinių dangų, ypač pasinaudojant naujausiomis nanokompozicinių medžiagų technologijomis.

Vakarų Europos šalyse naudojamas kitas šiuolaikines antikorozines dangas paprastai pristato patys didieji gamintojai. Žinoma korporacija „Acotec NV“ (Belgija) minėtoje konferencijoje Duseldorfe pristatė dangą „Humidur“, pritaikytą ypač agresyvioms sąlygoms metalo konstrukcijoms jūros vandenyje. Tai yra danga poliestero pagrindu su stiklo gijomis. Ji, visų pirma, dedama 1 sluoksniu (taigi, žymiai pigesnė), o antikorozinėmis savybėmis kelis kartus viršija tradicinius 2-3 sluoksnių epoksidinius dažus. Paskutiniai „Humidur“ dangos modeliai nereikalauja netgi grunto sluoksnio, t. y. 3-4 sluoksniai pakeičiami vieninteliu 443 µm storio sluoksniu, o antikorozinės savybės nesikeičia 25 metus jūros potvynio zonose. Mūsų atmosferos sąlygomis savybės nesikeičia žymiai ilgiau. Metalas apdorojamas pirmoje dalyje minėtu specialiu plazminiu būdu.

Garsi tarptautinė kompanija „Ruetgers Novares GmbH“ (Vokietija) pateikė visą jų gaminamą antikorozinių dangų grupę, kuri pasižymi stipriomis hidrofobinėmis, cheminio reaktyvumo, mažo tąsumo savybėmis, dideliu atsparumu aukštoms temperatūroms. Kai kuriose jų dangose yra įterptos epoksidinės grandinės ir pastarosios be minėtų išskirtinių savybių dar lengvai užnešamos ant įvairių metalo paviršių, naudojant ten dirbančiųjų sveikatai nekenksmingus tirpiklius – ir vandenį. Kitos kompanijos, kaip „Evonic Ind.“ (Vokietija), „Hexion Inc.“ (Belgija), pristatė visą gamą jų sukurtų itin atsparių dangų. „Evonic Ind.“ pateikė silikono-epoksido hibridines dangas, pasižyminčias labai aukštomis antikorozinėmis, atsparumo mechaniniams pažeidimams savybėmis, savaime nusivalančias, pav., graffity terliones, superaukšto tankio, t. y. itin plonas dangas. „Hexion Inc“ pateikė vandens pagrindu naudojamas dangas su epoksido-amino polimerais. Šios dangos kurtos, stipriai mažinant rišiklių kainą, bet stiprinant antikorozines savybes ir pratęsiant gyvavimo laiką, naudojimą chemiškai agresyviose aplinkose. Čia taip pat nekalbėta apie nanokompozicines medžiagas. Jos taip pat sėkmingai skinasi kelią statybų versle.

Tačiau tai jau kito straipsnio tema. 

Aš turiu svajonę

Kokia viešųjų statybų ateitis Lietuvoje? Žinoma, ir toliau bus statoma, ypač už ES finansinės paramos lėšas, nes jos griežtai tikslinės ir dažnai skirtos tiems objektams, apie kuriuos kokio nors rajono savivaldybė su savo ne itin gausiu biudžetu net nedrįstų pasvajoti. Puiku, gražinkime savo kraštą, kelius, kelelius, valykime dar daug kur riogsančius griuvėsius, puoškime miestelius ir kaimus. 

Tačiau, gerbiamieji statybų bendrovių vadovai, technologai, specialistai, nepamirškime ir nuolat besikeičiančių ir vis daugiau naudos teikiančių naujų technologijų.

Jeigu Jūs, tik ištiesę erdvią gatvę, kitąmet lopote vėl ir vėl ten atsiveriančias duobes, jei iškilmingai atidarę greitkelio ruožą su nuostabiomis metalo estakadomis ar vandens skalaujamą tiltą po metų kitų patyliukais siunčiate remonto brigadas, nes dėl vidinės korozijos pradeda pavojingai trupėti betono konstrukcijos ar atviros metalo konstrukcijos praranda savo žvilgesį ir pasidengia „nežinia iš kur“ atsirandančiomis pavojingomis rūdžių dėmėmis, tai ir yra jūsų statybų bendrovės brokas. 

Kodėl mes, mokesčių mokėtojai, turime vėl ir vėl mokėti, kitaip tariant, kodėl užsakovai turi skirti milžiniškas lėšas tą broką taisyti? Kodėl negalite pastatyti taip, kad remonto nereiktų 50 metų? Žinoma, Jūs lenksite pirštus, kad trūksta to ir ano, bet labiausiai trūksta Jūsų noro keistis. O technologijos ateis ir į mūsų šia prasme apleistą viešųjų statybų sektorių, norite to, ar ne.

Prisiminkite pasakojimą pirmojoje dalyje apie Romos imperatorių Tiberijų. Jis, kaip ir Jūs, galvojo, kam jam to galvos skausmo, jei reikalai ir taip tvarkosi? Beje, dabar nereikės, kaip Tiberijaus atveju, laukti 2 tūkstančius metų. Su šiomis antikorozijos technologijomis jau šiandien puikiai tvarkosi statybininkai Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose Vakarų Europos, Amerikos, Azijos šalyse. Daug kur antikorozinių dangų naudojimas įtrauktas į užsakymų sąmatas ir nekvestionuojama. O pas mus Lietuvoje?

Aš taip pat turiu svajonę, kad labai greitai ateis jauna, veržli, nebijanti rizikuoti ir laiminti statybininkų karta. Ji neapsiribos domėtis tik viešųjų konkursų tvarka, bet žvelgs į naujoves, priešakines technologijas, ir ne tik žvelgs, bet taikys jas ir statys ilgiems amžiams be „einamųjų“ remontų. O korozija, jos milijardiniai nuostoliai? Ne iš karto, palaipsniui pritaikant antikorozines dangas, kitas priemones, korozija ateityje liks tik pasakose apie nerangius statybininkus.

Pirmosios straipsnio dalies komentaruose buvo sakoma, kad daug parašyta, bet nenurodyta, ką ir kur konkrečiai ieškoti bei taikyti? Bet jei čia būtų pateiktos visos jus dominančios detalės, tekstas išsiplėstų iki 300-400 lapų. Jūs tikrai neturėtumėte laiko jų net perversti. Taigi, jei Jus sudomino kažkurios dangų savybės, kainos, ar Jus dominančių savybių ar kainų neradote, prašome kreiptis į Lietuvos statybininkų asociaciją, Lukiškių 5-501, tel. +370 5 2125901. Ten ir sužinosite, kada Jums norimą informaciją iki smulkių techninių charakteristikų ir gamintojų kontaktų galite gauti. Taigi, laukiame Jūsų skambučių.