2019 balandžio 19 d. penktadienis, 21:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Laiko kapsulė. Gedimino pr. 27

dr. Julija REKLAITĖ, Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovė      2019-03-20 10:06
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentatoriai pasidalijo į dvi grupes, vieni piktinosi sužalota architektūra, kiti teigė, kad pagaliau buvo sutvarkytas pastato kampas. Šis ginčas tapo teisiniu klausimu, nes gindami viešąjį interesą Lietuvos architektų rūmai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl šio kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių naikinimo.
nuotrauka
Pastatų kompleksas 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą, o administracinis pastatas saugomas savivaldybės lygmeniu. Dr. M. Drėmaitės nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų rūmai,
Pastatų kompleksas yra dar 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas 37270), o kompleksui priklausantis administracinis pastatas yra saugomas savivaldybės lygmeniu (unikalus kodas 15904). Ką mums gali papasakoti šis pastatas, kokios jo architektūros vertingos savybės ir apie ką galima diskutuoti situacijoje, kuomet ginamas viešasis interesas, kai regis niekas nenugriauta, o tik „pataisyta“, atsiskleidžia Lietuvos architektų rūmų kultūros projektų vadovės dr. Julijos Reklaitės interviu su architektūros istorike dr. Marija Drėmaite.

Kai papildėte Vilniaus architektūros gidą išsamesniu tyrimu apie Vilniaus tarpukario architektūrą, rašėte ir apie šį, ir apie kitus pastatus, nešančius to meto istorinį krūvį. Kokią vietą Vilniaus tarpukario architektūros kontekste užima šis pastatas? Ką šis periodas reiškia Vilniaus tapatybei?

Drėmaitė

Nuotraukoje – architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė (teksto autorės nuotrauka)

Sakyčiau, kad šis pastatas yra vienas vertingiausių, jei ne pats vertingiausias, tarpukario Vilniaus moderniosios architektūros statinys. Tai – tam tikra laiko kapsulė (nepaisant to, kad keletas elementų – sukamosios durys, lenkti langų rėmai, kai kurios vidaus detalės jau yra sunaikintos). Čia vis dar yra išlikę labai daug autentiškos medžiagos, planavimo sprendimų ir netgi funkcija (poliklinika, vaistinė). Kito tokio avangardiško, modernaus pastato pavyzdys būtų nebent mokykla Liepkalnio g. 18 (suprojektuota žymaus lenkų modernisto Romuald Gutt), apie kurią dar labai mažai yra žinoma.

Kuo išsiskiria tarpukario Vilniaus modernizmas?

Pirmiausia reikėtų pažiūrėti į situaciją iš tarpukario perspektyvos. Jei, pasak tuometinės spaudos, didžiausia Lietuvos nelaimė – Vilniaus praradimas, tapo Kauno laime ir optimistiniu impulsu Kaunui modernizuotis bei augti, tai Vilnius neteko sostinės statuso ir čia galima įžvelgti savotišką pesimizmo gaidelę. Juk visos investicijos naujai atsikūrusiose/susikūrusiose valstybėse buvo nukreiptos sostinėms modernizuoti. Vilnius, kaip Lenkijos pakraščio (Kresy) miestas tuo metu nebuvo prioritetiniame sąraše. Juo labiau, jis buvo suvokiamas ir puoselėjamas kaip istorinis LDK miestas, tą gerai atskleidžia romantiškos Jano Bulhako nuotraukos, kuriose užfiksuotas Vilniaus senamiestis. Tuo metu moderniosios architektūros centru Lenkijoje buvo Varšuva, ypatingai suklestėjo architektūros studijos Varšuvos Politechnikos mokykloje, kuri tuo metu palaikė glaudžius santykius su tuo, kas vyko to meto Europoje. Ir bendrai Varšuvos architektai labai aktyviai įsitraukė į avangardinės architektūros judėjimą, susibūrė tokios grupės kaip Blok ir Praesens, prasidėjo aktyvus bendradarbiavimas su Europos modernistinės architektūros centrais, visų pirma su Prancūzija ir su pirmąja tarptautine organizacija CIAM.
 Tačiau ir Vilnius kaip regiono centras pradėjo atsigauti apie 1930-1935 m. ir tada Gedimino prospektas, tuometinė Adomo Mickevičiaus alėja, pradėta aktyviau vystyti, čia planuota statyti valstybinius pastatus, įrengti Adomo Mickevičiaus paminklą. Taip Gedimino prospekte atsirado modernūs nauji pastatai, kurie buvo svarbių valstybinių Lenkijos institucijų filialai – Taupomojo banko (PKO – Powszechna Kasa Oszczędnosci, Gedimino pr. 12), Krašto ūkio banko (BGK – Bank Gospodarstwa Krajowego, Gedimino pr. 14) ir Gedimino pr. 27 pastatytas Visuomeninio draudimo rūmų (Ubezpieczalnia Społeczna) pastatų kompleksas. Visi jie atsirado po architektūrinių konkursų, juos projektavo to meto žinomi Lenkijos architektai modernistai.

Kuo išskirtinis pastatas Gedimino pr. 27?

Pirmiausia – tai labai gera architektūra ir kokybiška statyba. Tačiau Visuomeninio draudimo įstaigos būstinė yra moderni ir būdinga laikmečiui ne tik savo architektūra, bet ir funkcija. Visuomeninė sveikatos apsauga ir draudimas apskritai yra modernių laikų reiškinys, Kaune ir Vilniuje tokia valstybinė sveikatos apsaugos sistema įsigali tik apie 1930 m. Tam projektuojami ir statomi specialios paskirties statiniai, kokių iki tol nebūta. Pavyzdžiui, Vilniuje tai yra ne tik administracinis pastatas su kabinetais, bet kartu ir poliklinika (skirta nemokamam greitam gyventojų aptarnavimui) ir vaistinė, kuri išliko iki šiol. Šalia pastatytas labai modernus namas (A. Jakšto g. 2) su butais valdytojui ir keliems specialistams.

Taigi tai yra toks multifunkcinis kompleksas, modernios įstaigos ir modernaus administravimo pavyzdys. Jam, kaip valstybiniam pastatui, 1937 m. buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, kurį laimėjo architektų Jerzy Sołtan (1913-2005 m.) ir Stanisław Murczyński (1906-1974 m.) duetas. Sołtan tuo metu buvo labai jaunas architektas, tik baigęs Varšuvos politechnikos mokyklą, o Murczyński šiek tiek metų vyresnis, vėliau jis tapo labai žymiu architektu Krokuvoje. Jerzy Sołtan apskritai yra vienas žymiausių lenkų architektų-modernistų, padaręs svaigią karjerą – jis dirbo Le Corbusier biure, buvo pakviestas profesoriumi į Harvardo universitetą, kur dirbo 1959-1979 m. ir netgi užėmė Architektūros fakulteto dekano pareigas. Taigi Vilniuje turime vieną pirmųjų kūrinių, projektuotą architektų, kurie po to pasaulyje labai išgarsėjo. Per šį pastatą Vilnius įsirašo į tarptautinį klasikinio modernizmo kontekstą.

Iš ko matome, kad pastatas yra toks modernus ir avangardiškas?

Aš manyčiau, kad jis atspindi entuziastingą jaunystės polėkį ir drąsą dalyvaujant pirmuose architektūriniuose konkursuose. Pastate matyti daug drąsos. Karkasas yra gelžbetoninis, susižavėjimą naujomis medžiagomis išduoda ir gelžbetoninis poliklinikos įėjimo stogelis, ir labai daug stiklo. Išorės apdailos elementai – smiltainis, tašytas akmuo, įvairių spalvų rupus tinkas rodo glaudžias sąsajas su varšuvietišku modernizmu, kuriame naudotos panašios apdailos medžiagos. Iš karto pasakytum, kad tai ne Kauno modernizmas, kuriame daug spalvoto tinko, lipdybinio dekoro, ornamentikos, tačiau visai nerastume smiltainio plokščių ar tašyto akmens apdailos.

Apskritai modernioje architektūroje išorės fasaduose nebelieka dekoro, lipdinių, raitytų formų, įprastos ornamentikos, baliustradų, stogelių ir frontonėlių. Išryškinama medžiagų estetika. Jei vėliau kalbame apie nedekoruoto betono estetiką (beton brut), tai čia jis dar dengiamas, bet dengiamas natūraliomis medžiagomis, naudojamas šlifuotas smiltainis, skaldytas akmuo ir pan.

Kokios yra vertingos šio pastato savybės ir kaip saugoti, kaip pastebėti arba įvertinti tai, kas nėra dekoras?

Apskritai medžiagų estetika, faktūra čia labai svarbi, todėl turėtų būti saugoma ir tik jei būtina – keičiama tik tokia pačia medžiaga. Nes nulupus šias plokštes ir tiesiog nudažius fasadą geltonai nebūtų tas pats, ar ne? Lygiai taip pat su tūrine kompozicija. Apskrito plano kolonos, kurios iš išorės pereina į vidų (nes jos yra karkaso dalis), vestibiulį nuo gatvės skirianti lenkta stiklinė siena, virš atviro praėjimo su kolonomis pakabintas sunkus stačiakampis korpusas demonstruoja konstrukcijų ir medžiagų naujumą, o atviras praėjimas – socialinį atvirumą, kai erdvės persilieja, vieša erdvė persilieja iš išorės į vidų, jas skiria tik lenkta skaidri stiklo siena. Tai tarptautinė modernizmo kalba, kurios prototipą galime matyti Le Corbusier 1928 m. projektuotoje Villa Savoye.

Jei pažvelgtume į tarptautinį modernizmą, ne tik Prancūzijos ar Varšuvos, tų lenktų atitrauktų stiklo sienų rastume labai daug. Kauno modernizmui jos nebūdingos, o štai Vilniuje – yra. Todėl tos atviros erdvės negali būti uždaromos, net jei tai stiklas. Tai nebuvo architekto klaida ar pražiopsotas „naudingas plotas“, tai sąmoningas sprendimas, turintis prasmę.

Dar daugiau, pamačiau nusikaltimą kitoje užstiklintos dalies pusėje, jo nesimato iš Gedimino pr., bet iš A. Jakšto g. pusės ten iškasta duobė ir įstatyti laiptai, taigi atviras praėjimas sugadintas iš esmės. Dabar net nuėmus įstiklinimą, nebebus galimybės laisvai praeiti. Apgailėtina, bet šiame pastate vertingosios savybės naikinamos po truputį. Pavyzdžiui, 2012 m. į saugomų vertybių sąrašą buvo įrašytos sukamosios durys, kurios buvo vienos iš labai retų išlikusių Vilniuje, dabar jų nebėra, likęs tik apskrito plano tambūras. Pagrindinio įėjimo mozaikinėse grindyse dar galima matyti buvusių durų vietos kontūrą. Taip pat išnyko vertingos medinės langų konstrukcijos, dvigubi langai nudažyti pagal to laiko madą – iš vidaus baltai, iš išorės tamsiai. Jie irgi buvo išlupti ir įdėtas pilko rėmo stiklo paketas.

Klausimą galima kelti ir kitaip, ar tokių pastatų saugojimas yra įmanomas ir kaip?

Jei tokių pastatų, tokio tipo ir tokio lygio yra keliasdešimt ar keli šimtai, kaip Varšuvoje, galima saugoti tą, kuris geriausiai išlikęs ir išsaugotas autentiškas, kiti pavyzdžiai gali būti saugomi lengvesniais režimais. Šiuo atveju mes kalbame apie pastatą, kuris yra vienintelis, unikalus ir vertingas visom prasmėm – architektūrine-menine, technine, socialine, išlikusia funkcija, jo interjerai taip pat yra išlikę, o architektų asmenybės yra išskirtinės. Taigi šis pastatas nėra šiaip pastatas, su juo reikia itin jautriai elgtis, nes jo vertė ateityje tik augs.

O koks yra architekto vaidmuo tokiose rekonstrukcijose? Kokia yra šiuolaikinė paveldo samprata, ypač XX a. paveldo?

Aš asmeniškai dedu daug vilties į pačius architektus, jų išsilavinimą ir skonį. Jei jau architektui reikia aiškinti kas yra vertinga, tai yra liūdna. O paveldo išsaugojimo būdų egzistuoja įvairių. Svarbu, kad pastatas galėtų veikti, funkcionuoti šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau kartu išsaugant pagarbą architekto sumanymui. Architektas Davidas Chipperfieldas teigia, kad darbas modernaus paveldo objektuose jam yra įdomus iššūkis. Kaip jis pats sako, prie stalo sėdasi „trise“ – užsakovas su savo poreikiais, šiuolaikinis architektas, kuris ieško kaip juos įgyvendinti ir trečiasis nematomas – originalaus istorinio pastato autorius. Labai jautriai dirbdamas prie Naujosios nacionalinės galerijos Berlyne renovacijos Chipperfieldas sako, kad negali negerbti ar sugadinti jos autoriaus Mies van der Rohe sumanymo, todėl sprendimų ieško trise. Jis pajungė inžinierių komandą ir išsprendė labai sudėtingus klausimus, išsaugodamas ir išryškindamas pirminį galerijos sumanymą.

Olandų architektas Vessel de Jong sako labai panašiai – kad darbas su modernizmo pastatais jam yra iššūkis rasti netradicinius sprendimus. Jis renovavo labai žymų Amsterdamo pastatą, statytą 1953 m. Ten buvo nepakenčiamos sąlygos dėl stiklinio fasado, nes pasirodo nuo pat pradžių nebuvo pilnai įgyvendinti architekto sprendimai. De Jongas archyve surado brėžinius su išorinėmis užuolaidomis ir jas įgyvendino šiuolaikinėmis priemonėmis. Kitaip tariant architektas šiuolaikinėmis priemonėmis įgyvendino pirminį architekto sumanymą.

Abu šie pavyzdžiai man demonstruoja kūrėjo jautrumą, kuris lemia unikalų dizainą.

O kaip manote, kiek rezultatus lemia paveldo samprata apskritai, kiek šiuolaikinis paveldas yra lankstus?

Paveldas visada yra kompromisas. Tai požiūrio, skonio, išsilavinimo ir meistriškumo klausimas, ir aš tikiuosi to iš šiuolaikinio architekto. Arba mes darome kažką blogai su mokymo procesu ir ambicijomis.

Apskritai, šiandien tendencija yra tokia, jog ateityje bus dirbama labai daug su jau pastatytais pastatais ir renovacija gali užimti iki 50 proc. architektų veiklos. Ši šiuolaikinė pastatų archeologija – tai bendras architektų, tyrėjų, istorikų, inžinierių, technologų darbas. Todėl pagarba ir jautrumas jau pastatytai gerai architektūrai privalo išlikti. 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2019-04-19 11:21
Įsirengti būstą taip, kad jis išsyk taptų jaukiais namais – tai ne tik nelengva ir atsakinga užduotis, bet ir tam tikra avantiūra, į kurią stačia galva nerti išdrįsta ne kiekvienas. Nijolė ir Modestas – pastaraisiais metais daugiau laiko tolimojoje Kinijoje nei gimtinėje praleidžiantys sutuoktiniai....
nuotrauka
2019-04-17 07:33
Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.
nuotrauka
2019-04-16 12:20
Jei kiekviena šeima turi iš kartos į kartą perduodamas Kalėdų stalo dekoravimo tradicijas, Velykų laikotarpiu tam skiriame kur kas mažiau dėmesio. IKEA Lietuva interjero dizainerė Eimantė Nemanė dalijasi artėjančios šventės dekoro patarimais, kuriuos lengvai galėsite pritaikyti pagal savo skonį ir n...
nuotrauka
2019-04-16 09:22
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) svarstė administracinio pastato su viešbučiu projektą vienoje svarbiausių Kauno aikščių šalia Įgulos bažnyčios. Ekspertų vertinimu, tai nėra urbanistiškai patrauklus projektas, gerbiantis reprezentacinę Nepriklausomybės aikštės funkciją.
nuotrauka
2019-04-12 07:43
Nors gyvenate bute, kartais norisi pusryčius pagardinti šviežio baziliko lapeliais, o įsibėgėjus vasarai pasimėgauti naminiais pomidorais? Specialistai sako, kad mėgautis šviežiu derliumi net ir gyvenant mieste įmanoma, o sodininkystės eksperimentams puikiai tinka balkonas.
nuotrauka
2019-04-10 12:32
Panevėžio regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pateikė išvadas dėl numatomo rekonstruoti daugiafunkcinio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ architektūrinės koncepcijos pasiūlymų (autorius Gražvydas Sabaliauskas).
nuotrauka
2019-03-27 11:17
Individualus gyvenamasi namas „Hiyoku“ šalia Japonijos miesto Saporo pripažintas prestižinio architektūros konkurso „The Architecture MasterPrize“ nugalėtoju individualių gyvenamųjų namų kategorijoje. Prie šio laimėjimo prisidėjo ir Jiezno bendrovės „Doleta“ specialistai, kurie šiam unikaliam namui ...
nuotrauka
2019-03-22 12:57
Remiantis 30 000 architektų iš 30-ies Europos šalių atsakymais, Europos architektų tarybos (angl. ACE) tyrimo išvadose teigiama, kad susidomėjimas architekto profesija Europoje auga, o bendras architektų skaičius nuo 2008 m. iki 2018 m. padidėjo 24 proc. ir siekia 562 000.
nuotrauka
2019-03-13 14:20
Europos Sąjungos Taryba patvirtino 2019-2022 m. Kultūros darbo planą (Work plan for Culture). Jame, prisidedant Europos architektų tarybai (angl. ACE), pirmą kartą minima architektūra. Jai skirtas vienas punktas iš septyniolikos – „Aukštos kokybės architektūra ir kuriama aplinka kiekvienam“.
nuotrauka
2019-03-04 15:41
Grožio salono „Mon salon“ sostinėje interjero autorė dizainerė Kristina Grybaitė įsitikinusi – erdvė turi atspindėti veiklą, kuri joje vyks. Taigi, projektuojant grožio salono interjerą, sąmoningai pasirinkta jauki ir elegantiška modernioji klasika. Nors šis stilius gali pasirodyti kiek eklektiškas,...
nuotrauka
2019-02-22 13:19
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pateikė išvadas dėl administracinės paskirties pastato ir lauko teniso kortų su pagalbinėmis patalpomis (K. Donelaičio g. 6A, Klaipėdoje) rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų. Ekspertai įvertino jų atitikimą architektūros kokybės kriterijams i...
nuotrauka
2019-02-18 10:55
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nuže...
nuotrauka
2019-02-14 14:50
Vos paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, savivaldybė sulaukė net 16-os dalyvių. Ekspertų komisija savo vertinimus paskelbs vasario 28 d., o vilniečius kviečiame jau dabar pasidairyti į konkurso darbus – kokius tiltus architektai siūlo Vilniui.
nuotrauka
2019-02-14 11:50
Prisiminti, kad jokių būtinosios apdailos darbų sekmadieniais ir švenčių dienomis, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 val. Įvertinti, kad bendros naudojimo erdvės, pavyzdžiui, stogas, yra visų namo gyventojų, o ne asmeninė nuosavybė. Įsidėmėti, kad be rašytinio pardavėjo sutikimo naujakuriai neturi teis...
nuotrauka
2019-02-06 14:33
Turėti jaukius, patogius ir gražius namus – ko gero dažniausia būsimų naujakurių svajonė. Jai įgyvendinti dažnas renkasi profesionalų – interjero dizainerių – paslaugas. Apie tai, kaip patikėti savo svajones į specialisto rankas ir jam ne tik netrukdyti, bet ir padėti, kartu išvengti klaidų ir įtamp...
nuotrauka
2019-02-04 11:29
Skraidančių taksi „uostas“, „hiperkilpa” ar magnetinės levitacijos (angl. maglev) traukiniai – galbūt šie išradimai per artimiausius dešimtmečius pakeis Lietuvos kraštovaizdį bei infrastruktūrą. Užsienio specialistai įspėja, kad tai, kokiu keliu pasuksime, priklausys ne tik nuo specialistų įžvalgų, ...
nuotrauka
2019-02-01 14:54
Panevėžio regioninė architektūros taryba, susirinkusi posėdžiauti pirmą kartą, išnagrinėjo naujos statybos prekybos paskirties pastato Nemuno g. 29B, Panevėžyje, projektinius pasiūlymus (autorius Julius Volungevičius). Įvertinti jų atitiktį Architektūros įstatyme numatytiems architektūros kokybės re...
nuotrauka
2019-01-24 10:50
Tobulėjant technologijoms, buitinės įrangos kūrėjai kiekvienais metais pristato vis išmanesnius televizorių modelius. O vartotojai paprastai nori ne tik išnaudoti jų funkcinę vertę, bet ir padaryti pagrindiniu namų akcentu. Paverčiant modernius įrenginius namų centru ir integruojant juos skirtingose...
nuotrauka
2019-01-17 10:07
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) išnagrinėjo parduotuvės su vaistine Lietuvininkų g. 58, Šilutėje projektinių pasiūlymų (autorius Osvaldas Jankauskas) atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė išvadas bei rekomendacijas. Rekonstruojamas pastatas patenka į registru...
nuotrauka
2019-01-16 10:34
Šią savaitę Kelne, Vokietijoje, prasidėjo viena didžiausių pasaulyje baldų ir interjero parodų IMM.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...
nuotrauka

„Resta 2019“: kokias naujienas rasite JUNG stende?

Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.