2020 liepos 15 d. trečiadienis, 0:05
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lukiškių kalėjimo kompleksas: turtas – ekonominiame pike, bet ar pavyks susitarti?

2019-10-30 13:38
Galimybė realizuoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą jam pasiekus savo vertės piką pasitaiko itin retai. Tačiau būtent tokią progą šiandien suteikia Lukiškių kalėjimo iškeldinimas iš miesto centro. Kalėjimo kompleksas diskusijų objektas yra jau bene 15 metų. Ne kartą bandyta atrasti ekonomiškai naudingą modelį, tačiau iki šiol pritrūkdavo politinės valios priimti sprendimus. Nesant jų ir privatūs investuotojai procesą tiesiog sekė iš šalies. Šiandien situacija keičiasi.
nuotrauka
Aurimas ASTRAMSKAS, NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris


Minimos įmonės
Solid Real Advisors, UAB
Centrinėje sostinės dalyje esantis 6 pastatų Lukiškių kompleksas nuo pat akimirkos, kai buvo paskelbta apie patalpų atlaisvinimą, sulaukė didžiulio visuomenės ir verslo dėmesio. Visų akys nukrypo į unikalią vietą, o, vadovaujantis rinkos dėsniais, tai reiškia, kad dabar yra palankiausias metas turtą realizuoti. Kartu tai ir išskirtinė galimybė miestui padovanoti naują traukos objektą bei atgaivinti šiuo metu gyvybės stokojančią vakarinę Gedimino prospekto dalį.

Norint geriausios rezultato, reikės bendradarbiauti

Vis dėlto, nors optimizmo daug, o dėmesio iš visuomenės ir NT plėtotojų šiam valstybiniam objektui dar daugiau, viskas nevyks taip greitai. Tam, kad ledai pajudėtų (o jie judinami jau ne pirmą kartą), reikėtų veikti pragmatiškai ir priimti racionalius sprendimus. Būtina rasti balansą tarp kultūros vertybių išsaugojimo, istorinės vertės ir ekonominio patrauklumo potencialiems investuotojams.

Nuo šio balanso – aiškios institucijų pozicijos Lukiškių ateities klausimu – priklauso finansinė nauda, kurią valstybė gali gauti realizavusi buvusio kalėjimo kompleksą, įvertinusi savo interesų ribas. Susitarus dėl dalies patalpų pritaikymo valstybės reikmėms (jei toks poreikis iš tiesų yra), reikės galvoti apie ekonominį aspektą.

Radus geriausią konceptualų sprendimą turto panaudojimui, bus skelbiamas aukcionas – pastatų kompleksas (ar jo dalis) bus nupirkta už tuo aukštesnę kainą, kuo statytojas iš jo galės gauti daugiau finansinės grąžos, o tą jis apskaičiuoti gali turėdamas kuo daugiau informacijos: žinodamas pastatus, kuriems būtina rekonstrukcija, o kuriuos galima griauti.

Matematika paprasta: kuo daugiau apribojimų, draudimų, kuo daugiau reikalavimų pastatų rekonstrukcijai (o tai apie 10–15 proc. brangiau nei naujų pastatų statyba), tuo mažesnę sumą investuotojas galės skirti komplekso pirkimui. Ir tuo mažesnė finansinė nauda iš sandorio valstybei.

Vis dėlto iš šio turto gautos lėšos bus panaudotos miestui. Tad gauti kuo didesnę finansinę naudą aktualu tiek institucijoms, tiek kiekvienam miestiečiui.

Dažnas tokių valstybės projektų aspektas – reikalavimas mainais už turto įsigijimą papildomai investuoti į kažkokią infrastruktūrą, susijusią su šiuo objektu. Tarkime, įrengti muziejų arba skverą. Tačiau visi investuotojai žiūri paprastai – išlaidų gali būti, tačiau jas įsivertinsime ir vėliau atitinkamu dydžiu sumažinsime turto kainą savo pasiūlyme.

Todėl pasiūlymas valstybei – pirmiausia kiek įmanoma tiksliau įsivertinti poreikius – pavyzdžiui, ar šioje vietoje tikrai reikalingas muziejus, jei jame apsilankys keli šimtai žmonių per metus? Jei taip – tam reiktų skirti atitinkamą ploto dalį būsimame projekte, kas vėlgi taptų svarbiu faktoriumi maksimalizuojant ekonominę naudą.

Akivaizdu, jog dėl neaiškaus Lukiškių kalėjimo komplekso likimo Vakarinės Gedimino prospekto dalies ir aplinkinių teritorijų potencialas yra tarsi užrakintas. Todėl sėkmingas šio iššūkio sprendimo būdo suradimas greta gyvenantiems miestiečiams pasijaustų dėl ūgtelėjusios turto vertės, o kaimynystėje sunkiai galą su galu besuduriantys verslininkai pajustų padidėjusį klientų srautą. Beje, šiuo metu fiksuojamas didžiausias nuo 2011 metų nenaudojamų prekybos ir paslaugų paskirties patalpų kiekis Gedimino pr. dalyje nuo Lukiškių aikštės.

Todėl vertėtų apsvarstyti, ar dalis iš parduoto turto gautų lėšų negalėtų būti nukreipta į šios teritorijos ir aplinkinių zonų infrastruktūros tobulinimą. Tai tikrai nenauja praktika – pavyzdžiui, dalis iš degalų akcizo gautų lėšų panaudojama kelių infrastruktūrai gerinti. Tad galimybių – daug, tačiau nuo to, kaip prioritetus įsivertins valstybė, priklausys tolimesnis projekto likimas.

Trūksta aiškios valstybės pozicijos

Šiandien plėtotojai tokių Lukiškių komplekso dydžio teritorijų Vilniaus centre naujiems projektams įgyvendinti laukia su didžiausiu nekantrumu, todėl nenuostabu, kad susidomėjimas rinkoje yra toks didelis. Tai reiškia, kad valstybei dabar būtų pats palankiausias metas Lukiškių kompleksą parduoti aukciono būdu.

Vis dėlto patirtis rodo, kad dažnai tokie projektai aukcionuose nebūna parduodami iš pirmo ar antro karto. Paspartinti procesą – o šiuo atveju laikas labai svarbus – ir paruošti iš tiesų kokybišką projektą leistų kuo išsamesnis informacijos konkurso dalyviams pateikimas, glaudus institucijų bendradarbiavimas su potencialiais investuotojais, rekomendacijų pateikimas.

Tačiau šiandien kalbėti apie konkrečius projektus dar gerokai per anksti. Pirmiausia būtina žinoti valstybinių institucijų – Kultūros ir Finansų ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir kt. – pozicijas.

Teks išspręsti paveldosaugos klausimus

Kai kurie apribojimai neleis maksimaliai panaudoti konkrečias patalpas – tą žinoti būtina prieš investuojant į objektą. Pavyzdžiui, ne kartą buvo užsiminta apie būtinybę išsaugoti Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvę. Tai investuotojui reiškia didžiulius rekonstrukcijos ir išlaikymo kaštus. Kita vertus, cerkvė – unikali ir ją išsaugoti reikėtų. Tad, galbūt, valstybė galėtų ką nors investuotojui duoti mainais į tai arba pati atlikti jos rekonstrukciją bei vėliau administruoti?

Komerciškai tokį objektą panaudoti sunku, tačiau jame galėtų veikti koncertų salė ar meno galerija. Valstybės pasiryžimas renovuoti ir administruoti pastatą gerokai padidintų investuotojų susidomėjimą.

Komplekse esama ir daugiau erdvių bei elementų, kurie būtų sunkiai pritaikomi naujoms reikmėms. Jei šie komplekso elementai nėra įtraukti į kultūros vertybių sąrašą, juos turėtų būti leidžiama griauti.

Šioje vietoje svarbų vaidmenį galėtų atlikti Kultūros paveldo departamentas, kuris investuotojams galėtų pateikti konkrečias rekomendacijas bei drauge ieškoti geriausių sprendimų, o ne tik fiksuoti potencialius pažeidimus. Galima neabejoti – turėdamas daugiau laisvės veikti, verslas bus linkęs į kompleksą investuoti daugiau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiam miestui. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-07-14 09:44
Gyventojų lūkesčiai nuo koronaviruso protrūkio pradžios judėjo aukštyn ir žemyn lyg spyruoklė. Iš pradžių dėl didelės nežinios, kaip seksis suvaldyti virusą ir kaip smarkiai nukentės ekonomika bei kiekvieno namų ūkio finansai, padaugėjo gyventojų, laukiančių, kad gyvenamojo būsto kaina mažės. Dar ba...
nuotrauka
2020-07-02 12:37
Iki šiol istorijoje turbūt nebuvo fiksuota drastiškesnių pokyčių Vilniaus naujo būsto rinkoje nei kad jų buvo šių metų pirmąjį pusmetį: pasiekus rekordinį 596 ir 655 sandorių kiekį sausį ir vasarį, rinka praktiškai sustojo kovo viduryje po karantino paskelbimo, kai plėtotojai realizavo tik 132 butus...
nuotrauka
2020-06-30 10:20
Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi, tokie kaip ūgis, svoris, kūno laikysena ar akių spalva. Tuo tarpu kitiems skirtumams identifikuoti reikalingas laikas ir bendravimas.
nuotrauka
2020-06-29 14:12
Prieš 3 metus įsigaliojęs Darbo kodeksas įtvirtino naują Lietuvos darbo teisėje atleidimo darbdavio valia pagrindą, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Dėl jo iki šiol praktikoje kilo daugybė klausimų, kuriuos skirtingai ai...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-05-27 09:48
Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir...
nuotrauka
2020-05-26 07:50
Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonėmis. Tiesa, buvo daug diskutuojama vieša...
nuotrauka
2020-05-22 08:26
Europos Sąjunga iškėlė tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. „Prie šio perėjimo prisidės visi ekonomikos sektoriai, tad kaip niekad svarbu užtikrinti darnų jų vystymą, tarpusavio integraciją ir koordinuotą valdymą. Dujų, šilumos, elektros, transporto, pramonės, mi...
nuotrauka
2020-05-21 12:55
Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai.
nuotrauka
2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis r...
nuotrauka
2020-05-18 11:10
Dėl COVID-19 pandemijos ypač nukenčia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, kurios sprendžia klausimą – kaip išgyventi sustojus ekonomikos varikliui. SVV įmonės yra pažeidžiamos, nes daugelis jų neturi sukaupusios rezervų juodai dienai. Net trumpalaikis pajamų sumažėjimas joms gali būti lemting...
nuotrauka
2020-05-12 10:36
Balandį gyventojų nuomonė dėl būsto kainų pokyčių per artimiausius dvylika mėnesių pakito nedaug. SEB banko užsakymu balandžio 28–30 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 23 proc. apklaustųjų tikisi, jog būstas brangs, 39 proc. mano, kad pigs, o 16 proc. galvoja, kad kaina liks panaši. Kov...
nuotrauka
2020-04-30 20:44
Seime karantino metu buvo priimti Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys darbdavius per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti apie tai Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Nors prastovų paskelbimas buvo pakankamai reglamentuotas ir prieš karantiną, kyla klausimas, kodėl darbuotojus i...
nuotrauka
2020-04-27 10:17
Milijardo eurų likvidumo pagalba – toks ekonomikos skatinimo paketas prieš savaitę buvo pasiūlytas finansinių sunkumų dėl koronaviruso protrūkio patiriantiems būsto, lizingo ir vartojimo paskolų turėtojams, kai Lietuvos komerciniai bankai pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidė...
nuotrauka
2020-04-24 08:18
„Milsos“ įmonių grupės bendrovių veikla yra priklausoma nuo sezono. Šiemet darbų sezono pradžia sutapo su karantino dėl koronaviruso grėsmės paskelbimu. Vykdome įprastą tokiam metui gamybinę veiklą, pasitelkdami kai kurias neįprastas – apsaugos nuo koronaviruso – priemones. Darbas organizuojamas mak...
nuotrauka
2020-04-23 11:07
Dėl karantino didelė dalis darbuotojų šiuo metu dirba nuotoliniu būdu namuose, visos statybvietės yra aprūpintos būtinomis darbuotojų apsaugos ir dezinfekcinėmis priemonėms, pirštinėmis ir kaukėmis, išsaugojome absoliučiai visus kompanijos darbuotojus.
nuotrauka
2020-04-22 09:58
Karantinas „Švykų“ veiklos nesustabdė, tačiau didžioji dalis įmonės administracijos darbuotojų dirba nuotoliniu būdu – iš namų.
nuotrauka
2020-04-20 15:06
Po ilgų darbo energetikos srityje metų susidūrimas su kai kurių asmenų kompetencijos trūkumu nustoja stebinti. Tačiau 2020 m. sausio 22 d. paviešintam LRT tyrimui „Icor“ ir „Veolia“ Šimašiui po Vilniumi pakasė brangų rusišką standartą“ visgi pavyko nustebinti ir mane.
nuotrauka
2020-04-20 08:38
Vyriausybės šiuo metu siūloma 100 mln. Eur vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo priemonė prilygintina subsidijai išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, t. y. daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams. Tai reiškia, kad tiesioginiai tokios valstybės paramos gavėjai...
nuotrauka
2020-04-17 13:08
Kasdien stebime, kaip stoja ekonomika, krenta pramonės, prekybos, gamybos ir visų kitų sričių rodikliai, drastiškai mažėja vartojimas, dalis įmonių vis labiau balansuoja ant nemokumo slenksčio, o darbo vietų kasdien netenka tūkstančiai žmonių. Šiandien didžiulį nerimą kelią tai, jog šiuo metu Lietuv...

Statybunaujienos.lt » Komentaras