2019 lapkričio 12 d. antradienis, 11:20
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lukiškių kalėjimo kompleksas: turtas – ekonominiame pike, bet ar pavyks susitarti?

2019-10-30 13:38
Galimybė realizuoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą jam pasiekus savo vertės piką pasitaiko itin retai. Tačiau būtent tokią progą šiandien suteikia Lukiškių kalėjimo iškeldinimas iš miesto centro. Kalėjimo kompleksas diskusijų objektas yra jau bene 15 metų. Ne kartą bandyta atrasti ekonomiškai naudingą modelį, tačiau iki šiol pritrūkdavo politinės valios priimti sprendimus. Nesant jų ir privatūs investuotojai procesą tiesiog sekė iš šalies. Šiandien situacija keičiasi.
nuotrauka
Aurimas ASTRAMSKAS, NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris


Minimos įmonės
Solid Real, UAB
Centrinėje sostinės dalyje esantis 6 pastatų Lukiškių kompleksas nuo pat akimirkos, kai buvo paskelbta apie patalpų atlaisvinimą, sulaukė didžiulio visuomenės ir verslo dėmesio. Visų akys nukrypo į unikalią vietą, o, vadovaujantis rinkos dėsniais, tai reiškia, kad dabar yra palankiausias metas turtą realizuoti. Kartu tai ir išskirtinė galimybė miestui padovanoti naują traukos objektą bei atgaivinti šiuo metu gyvybės stokojančią vakarinę Gedimino prospekto dalį.

Norint geriausios rezultato, reikės bendradarbiauti

Vis dėlto, nors optimizmo daug, o dėmesio iš visuomenės ir NT plėtotojų šiam valstybiniam objektui dar daugiau, viskas nevyks taip greitai. Tam, kad ledai pajudėtų (o jie judinami jau ne pirmą kartą), reikėtų veikti pragmatiškai ir priimti racionalius sprendimus. Būtina rasti balansą tarp kultūros vertybių išsaugojimo, istorinės vertės ir ekonominio patrauklumo potencialiems investuotojams.

Nuo šio balanso – aiškios institucijų pozicijos Lukiškių ateities klausimu – priklauso finansinė nauda, kurią valstybė gali gauti realizavusi buvusio kalėjimo kompleksą, įvertinusi savo interesų ribas. Susitarus dėl dalies patalpų pritaikymo valstybės reikmėms (jei toks poreikis iš tiesų yra), reikės galvoti apie ekonominį aspektą.

Radus geriausią konceptualų sprendimą turto panaudojimui, bus skelbiamas aukcionas – pastatų kompleksas (ar jo dalis) bus nupirkta už tuo aukštesnę kainą, kuo statytojas iš jo galės gauti daugiau finansinės grąžos, o tą jis apskaičiuoti gali turėdamas kuo daugiau informacijos: žinodamas pastatus, kuriems būtina rekonstrukcija, o kuriuos galima griauti.

Matematika paprasta: kuo daugiau apribojimų, draudimų, kuo daugiau reikalavimų pastatų rekonstrukcijai (o tai apie 10–15 proc. brangiau nei naujų pastatų statyba), tuo mažesnę sumą investuotojas galės skirti komplekso pirkimui. Ir tuo mažesnė finansinė nauda iš sandorio valstybei.

Vis dėlto iš šio turto gautos lėšos bus panaudotos miestui. Tad gauti kuo didesnę finansinę naudą aktualu tiek institucijoms, tiek kiekvienam miestiečiui.

Dažnas tokių valstybės projektų aspektas – reikalavimas mainais už turto įsigijimą papildomai investuoti į kažkokią infrastruktūrą, susijusią su šiuo objektu. Tarkime, įrengti muziejų arba skverą. Tačiau visi investuotojai žiūri paprastai – išlaidų gali būti, tačiau jas įsivertinsime ir vėliau atitinkamu dydžiu sumažinsime turto kainą savo pasiūlyme.

Todėl pasiūlymas valstybei – pirmiausia kiek įmanoma tiksliau įsivertinti poreikius – pavyzdžiui, ar šioje vietoje tikrai reikalingas muziejus, jei jame apsilankys keli šimtai žmonių per metus? Jei taip – tam reiktų skirti atitinkamą ploto dalį būsimame projekte, kas vėlgi taptų svarbiu faktoriumi maksimalizuojant ekonominę naudą.

Akivaizdu, jog dėl neaiškaus Lukiškių kalėjimo komplekso likimo Vakarinės Gedimino prospekto dalies ir aplinkinių teritorijų potencialas yra tarsi užrakintas. Todėl sėkmingas šio iššūkio sprendimo būdo suradimas greta gyvenantiems miestiečiams pasijaustų dėl ūgtelėjusios turto vertės, o kaimynystėje sunkiai galą su galu besuduriantys verslininkai pajustų padidėjusį klientų srautą. Beje, šiuo metu fiksuojamas didžiausias nuo 2011 metų nenaudojamų prekybos ir paslaugų paskirties patalpų kiekis Gedimino pr. dalyje nuo Lukiškių aikštės.

Todėl vertėtų apsvarstyti, ar dalis iš parduoto turto gautų lėšų negalėtų būti nukreipta į šios teritorijos ir aplinkinių zonų infrastruktūros tobulinimą. Tai tikrai nenauja praktika – pavyzdžiui, dalis iš degalų akcizo gautų lėšų panaudojama kelių infrastruktūrai gerinti. Tad galimybių – daug, tačiau nuo to, kaip prioritetus įsivertins valstybė, priklausys tolimesnis projekto likimas.

Trūksta aiškios valstybės pozicijos

Šiandien plėtotojai tokių Lukiškių komplekso dydžio teritorijų Vilniaus centre naujiems projektams įgyvendinti laukia su didžiausiu nekantrumu, todėl nenuostabu, kad susidomėjimas rinkoje yra toks didelis. Tai reiškia, kad valstybei dabar būtų pats palankiausias metas Lukiškių kompleksą parduoti aukciono būdu.

Vis dėlto patirtis rodo, kad dažnai tokie projektai aukcionuose nebūna parduodami iš pirmo ar antro karto. Paspartinti procesą – o šiuo atveju laikas labai svarbus – ir paruošti iš tiesų kokybišką projektą leistų kuo išsamesnis informacijos konkurso dalyviams pateikimas, glaudus institucijų bendradarbiavimas su potencialiais investuotojais, rekomendacijų pateikimas.

Tačiau šiandien kalbėti apie konkrečius projektus dar gerokai per anksti. Pirmiausia būtina žinoti valstybinių institucijų – Kultūros ir Finansų ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir kt. – pozicijas.

Teks išspręsti paveldosaugos klausimus

Kai kurie apribojimai neleis maksimaliai panaudoti konkrečias patalpas – tą žinoti būtina prieš investuojant į objektą. Pavyzdžiui, ne kartą buvo užsiminta apie būtinybę išsaugoti Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvę. Tai investuotojui reiškia didžiulius rekonstrukcijos ir išlaikymo kaštus. Kita vertus, cerkvė – unikali ir ją išsaugoti reikėtų. Tad, galbūt, valstybė galėtų ką nors investuotojui duoti mainais į tai arba pati atlikti jos rekonstrukciją bei vėliau administruoti?

Komerciškai tokį objektą panaudoti sunku, tačiau jame galėtų veikti koncertų salė ar meno galerija. Valstybės pasiryžimas renovuoti ir administruoti pastatą gerokai padidintų investuotojų susidomėjimą.

Komplekse esama ir daugiau erdvių bei elementų, kurie būtų sunkiai pritaikomi naujoms reikmėms. Jei šie komplekso elementai nėra įtraukti į kultūros vertybių sąrašą, juos turėtų būti leidžiama griauti.

Šioje vietoje svarbų vaidmenį galėtų atlikti Kultūros paveldo departamentas, kuris investuotojams galėtų pateikti konkrečias rekomendacijas bei drauge ieškoti geriausių sprendimų, o ne tik fiksuoti potencialius pažeidimus. Galima neabejoti – turėdamas daugiau laisvės veikti, verslas bus linkęs į kompleksą investuoti daugiau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiam miestui. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2019-10-24 11:50
Seimas su kitų metų biudžetu gali patvirtinti ir LR Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą, pagal kurį būtų apmokestinami stambieji prekybininkai. Nors įstatymas savo dvasia sukurtas kasdienio vartojimo, mažmeninės prekybos prekėms apmokestinti, tačiau pagal savo formuluotę jis turės įtakos ir...
nuotrauka
2019-10-23 09:10
Pasitaiko atvejų, kai įsikūrus naujai įrengtame būste ima ryškėti įvairūs defektai. Deja, ne visi į tokias situacijas pakliuvę gyventojai žino, kaip reikėtų elgtis ir kokių priemonių imtis, susidūrus su nenumatytomis problemomis. Advokatų profesinės bendrijos (APB) „IUSTUM“ partneris, advokatas Neda...
nuotrauka
2019-10-14 10:11
Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik labai nedidelė dalis bendrovių savo gyvavimą užbaigia ne teismo keliu. Statistika yra tokia: daugiau kaip 90 proc. bankrutuojančių įmonių atvejų nagrinėja teismai. Tai iškalbinga vien tuo aspektu, kad teismus pas...
nuotrauka
2019-10-10 11:05
Per metus pasitraukus iš verslo nuomonių lyderių topo keliems garsiems komentatoriams, jame šįkart itin daug naujų veidų – beveik pusė dvidešimtuko. Kone dukart atitrūkęs nuo kitų pagal komunikacijos aktyvumą pirmauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, o ryškiausią šuolį padarė LPS...
nuotrauka
2019-10-07 11:45
Lietuvoje atliktas išsamus „Lean“ metodų, skaitmeninių inovacijų ir skaitmeninių paslaugų tyrimas atskleidė, kad šalies įmonėms konkurencinį pranašumą gali sukurti tik vis dar retos skaitmeninės paslaugos. Tuo tarpu išteklių mažinimu ir efektyvumo didinimu paremta „Lean“ metodologija bei skaitmeninė...
nuotrauka
2019-10-03 13:17
Po ypač šiltos vasaros į Lietuvą sugrįžo vėsūs, rudeniški orai, tačiau tokius karščius veikiausiai galėsime pamiršti tik iki kito šiltojo sezono. Mokslininkai tikina, kad alinančios karščio bangos kasmet dažnės. Tad tikėtina, kad dėl besikeičiančio klimato vis daugiau žmonių namuose įsirengs vėsinim...
nuotrauka
2019-10-03 11:38
Lietuvos darbo rinką kamuoja dvi akivaizdžios problemos: dėl emigracijos valstybė nuolat praranda darbingo amžiaus piliečius bei vis labiau jaučiamas tam tikrų sričių kvalifikuotų specialistų trūkumas. KTU mokslininkių atliktas tyrimas rodo, kad egzistuoja galimas problemos sprendimo būdas – virtual...
nuotrauka
2019-09-26 09:19
Kaip įsivaizduojame savo gimtąjį miestą 2030-aisiais? Greičiausiai skraidančių mašinų dar neišvysime, bet, be abejonės, didieji miestai bus išmanieji – nuo infrastruktūros, saugumo, iki švietimo, sveikatos.
nuotrauka
2019-09-25 15:14
Šiuo klausimu pasisakau jau ne pirmą kartą, tačiau temos aktualumas ir ekonominė-visuomeninė svarba prie jo privers grįžti ir ateityje.
nuotrauka
2019-09-18 12:57
Naujas sezonas po vasarai būdingo štiliaus prasideda ne tik vėjo jėgainių parkuose, bet ir Seime bei kitose institucijose. Jų priimti sprendimai bus ypač svarbūs tolesniam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui ir atsinaujinančios energetikos projektų vystymui.
nuotrauka
2019-09-17 12:50
Kai oficialioji statistika kalba apie šiek tiek per metus padidėjusias statybų sąnaudas, nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės mato kitokią situaciją – kai kurios statybinės medžiagos ar darbai yra itin pabrangę. Labiausiai dėl darbuotojų trūkumo ir atlyginimų augimo išaugusios statybų ka...
nuotrauka
2019-09-02 09:56
Pirmiausia išskirčiau milžiniškus kokybės pokyčius, kuriuos lemia ir modernios technologijos, ir pasikeitusi darbo kultūra. Tai pastebime ne tik mes patys – tai mato ir užsienio svečiai. Mato ir įvertina, todėl nemažai mūsų įmonių darbuojasi užsienio rinkose.
nuotrauka
2019-08-27 14:51
Už mažiausią kainą įgyvendinti projektai paprastai yra ir blogos kokybės, panaudoti neracionalūs sprendiniai, aiškiai matomi projekto trūkumai. Už mažą kainą aukštos kokybės nenupirksi.
nuotrauka
2019-08-26 10:32
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, kuris vis labiau verčia sunerimti statybos rangovus. Valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kaip brangu gali būti jį išlaikyti.
nuotrauka
2019-08-20 09:47
Statybos sektoriaus įmonių apyvartos auga, bet pažvelgus į viešuosius pirkimus ir stebint konkurentų pasiūlymus, situacija verčia sunerimti ir rinkos lyderius. Generalinės rangos segmente išlieka didžiulė konkurencija ir spaudimas kainoms. Statybos darbų pirkimuose rangovai vis dar dalyvauja bet kok...
nuotrauka
2019-08-14 09:08
Vyriausybei svarstant idėją perkelti 8 ministerijas į vieną vietą sostinėje, pateikiamos 4 alternatyvos statyti ministerijų miestelį skirtingose Vilniaus vietose. Tačiau ar toks modelis yra geriausias pasirinkimas? Privačių ir pažangių valstybės įmonių pavyzdžiai bei užsienio šalių praktika rodo vis...
nuotrauka
2019-07-25 10:31
Skirtingiems klientų segmentams pritaikomi projektai, jiems siūlomos įvairios pridėtinės vertės ir sparčiu tempu augantys pardavimai. Būtent taip galima apibūdinti visą pirmąjį pusmetį Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje stebėtą ir toliau besitęsiančią situaciją. Ji puikiai iliustruoja ir klientų, ...
nuotrauka
2019-07-22 10:55
ES skaičiuojama apie 220 mln. darbuotojų, iš jų virš 30 mln. yra laisvai samdomi arba sau darbo vietą sukūrę žmonės. Jų vis daugėja ir Lietuva yra viena tų šalių, kur per pastarąjį dešimtmetį fiksuotas itin spartus netipinių darbuotojų skaičiaus augimas (dabar – apie 150 tūkst.). Vis dėlto čia slypi...
nuotrauka
2019-07-12 10:43
Liepos 10 dieną Vyriausybė nepritarė ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2 ir 3 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (toliau – projektas). Ko gi siekiama šiuo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu? Žmonėms, kurie nežino užkulisinių dalykų, vykstančių Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje, noriu pateikti Šiaulių miesto...
nuotrauka
2019-07-01 09:33
2019 m. pirmoje pusėje Vilniaus būsto rinka toliau stebina aktyvumu. Per II 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota lygiai tiek pat butų kaip ir metų pradžioje – 1469 butai, ir tai yra net 68 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. 2019 metais vidutiniškai...

Statybunaujienos.lt » Komentaras