2020 balandžio 7 d. antradienis, 1:28
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lukiškių kalėjimo kompleksas: turtas – ekonominiame pike, bet ar pavyks susitarti?

2019-10-30 13:38
Galimybė realizuoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą jam pasiekus savo vertės piką pasitaiko itin retai. Tačiau būtent tokią progą šiandien suteikia Lukiškių kalėjimo iškeldinimas iš miesto centro. Kalėjimo kompleksas diskusijų objektas yra jau bene 15 metų. Ne kartą bandyta atrasti ekonomiškai naudingą modelį, tačiau iki šiol pritrūkdavo politinės valios priimti sprendimus. Nesant jų ir privatūs investuotojai procesą tiesiog sekė iš šalies. Šiandien situacija keičiasi.
nuotrauka
Aurimas ASTRAMSKAS, NT konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris


Minimos įmonės
Solid Real Advisors, UAB
Centrinėje sostinės dalyje esantis 6 pastatų Lukiškių kompleksas nuo pat akimirkos, kai buvo paskelbta apie patalpų atlaisvinimą, sulaukė didžiulio visuomenės ir verslo dėmesio. Visų akys nukrypo į unikalią vietą, o, vadovaujantis rinkos dėsniais, tai reiškia, kad dabar yra palankiausias metas turtą realizuoti. Kartu tai ir išskirtinė galimybė miestui padovanoti naują traukos objektą bei atgaivinti šiuo metu gyvybės stokojančią vakarinę Gedimino prospekto dalį.

Norint geriausios rezultato, reikės bendradarbiauti

Vis dėlto, nors optimizmo daug, o dėmesio iš visuomenės ir NT plėtotojų šiam valstybiniam objektui dar daugiau, viskas nevyks taip greitai. Tam, kad ledai pajudėtų (o jie judinami jau ne pirmą kartą), reikėtų veikti pragmatiškai ir priimti racionalius sprendimus. Būtina rasti balansą tarp kultūros vertybių išsaugojimo, istorinės vertės ir ekonominio patrauklumo potencialiems investuotojams.

Nuo šio balanso – aiškios institucijų pozicijos Lukiškių ateities klausimu – priklauso finansinė nauda, kurią valstybė gali gauti realizavusi buvusio kalėjimo kompleksą, įvertinusi savo interesų ribas. Susitarus dėl dalies patalpų pritaikymo valstybės reikmėms (jei toks poreikis iš tiesų yra), reikės galvoti apie ekonominį aspektą.

Radus geriausią konceptualų sprendimą turto panaudojimui, bus skelbiamas aukcionas – pastatų kompleksas (ar jo dalis) bus nupirkta už tuo aukštesnę kainą, kuo statytojas iš jo galės gauti daugiau finansinės grąžos, o tą jis apskaičiuoti gali turėdamas kuo daugiau informacijos: žinodamas pastatus, kuriems būtina rekonstrukcija, o kuriuos galima griauti.

Matematika paprasta: kuo daugiau apribojimų, draudimų, kuo daugiau reikalavimų pastatų rekonstrukcijai (o tai apie 10–15 proc. brangiau nei naujų pastatų statyba), tuo mažesnę sumą investuotojas galės skirti komplekso pirkimui. Ir tuo mažesnė finansinė nauda iš sandorio valstybei.

Vis dėlto iš šio turto gautos lėšos bus panaudotos miestui. Tad gauti kuo didesnę finansinę naudą aktualu tiek institucijoms, tiek kiekvienam miestiečiui.

Dažnas tokių valstybės projektų aspektas – reikalavimas mainais už turto įsigijimą papildomai investuoti į kažkokią infrastruktūrą, susijusią su šiuo objektu. Tarkime, įrengti muziejų arba skverą. Tačiau visi investuotojai žiūri paprastai – išlaidų gali būti, tačiau jas įsivertinsime ir vėliau atitinkamu dydžiu sumažinsime turto kainą savo pasiūlyme.

Todėl pasiūlymas valstybei – pirmiausia kiek įmanoma tiksliau įsivertinti poreikius – pavyzdžiui, ar šioje vietoje tikrai reikalingas muziejus, jei jame apsilankys keli šimtai žmonių per metus? Jei taip – tam reiktų skirti atitinkamą ploto dalį būsimame projekte, kas vėlgi taptų svarbiu faktoriumi maksimalizuojant ekonominę naudą.

Akivaizdu, jog dėl neaiškaus Lukiškių kalėjimo komplekso likimo Vakarinės Gedimino prospekto dalies ir aplinkinių teritorijų potencialas yra tarsi užrakintas. Todėl sėkmingas šio iššūkio sprendimo būdo suradimas greta gyvenantiems miestiečiams pasijaustų dėl ūgtelėjusios turto vertės, o kaimynystėje sunkiai galą su galu besuduriantys verslininkai pajustų padidėjusį klientų srautą. Beje, šiuo metu fiksuojamas didžiausias nuo 2011 metų nenaudojamų prekybos ir paslaugų paskirties patalpų kiekis Gedimino pr. dalyje nuo Lukiškių aikštės.

Todėl vertėtų apsvarstyti, ar dalis iš parduoto turto gautų lėšų negalėtų būti nukreipta į šios teritorijos ir aplinkinių zonų infrastruktūros tobulinimą. Tai tikrai nenauja praktika – pavyzdžiui, dalis iš degalų akcizo gautų lėšų panaudojama kelių infrastruktūrai gerinti. Tad galimybių – daug, tačiau nuo to, kaip prioritetus įsivertins valstybė, priklausys tolimesnis projekto likimas.

Trūksta aiškios valstybės pozicijos

Šiandien plėtotojai tokių Lukiškių komplekso dydžio teritorijų Vilniaus centre naujiems projektams įgyvendinti laukia su didžiausiu nekantrumu, todėl nenuostabu, kad susidomėjimas rinkoje yra toks didelis. Tai reiškia, kad valstybei dabar būtų pats palankiausias metas Lukiškių kompleksą parduoti aukciono būdu.

Vis dėlto patirtis rodo, kad dažnai tokie projektai aukcionuose nebūna parduodami iš pirmo ar antro karto. Paspartinti procesą – o šiuo atveju laikas labai svarbus – ir paruošti iš tiesų kokybišką projektą leistų kuo išsamesnis informacijos konkurso dalyviams pateikimas, glaudus institucijų bendradarbiavimas su potencialiais investuotojais, rekomendacijų pateikimas.

Tačiau šiandien kalbėti apie konkrečius projektus dar gerokai per anksti. Pirmiausia būtina žinoti valstybinių institucijų – Kultūros ir Finansų ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir kt. – pozicijas.

Teks išspręsti paveldosaugos klausimus

Kai kurie apribojimai neleis maksimaliai panaudoti konkrečias patalpas – tą žinoti būtina prieš investuojant į objektą. Pavyzdžiui, ne kartą buvo užsiminta apie būtinybę išsaugoti Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvę. Tai investuotojui reiškia didžiulius rekonstrukcijos ir išlaikymo kaštus. Kita vertus, cerkvė – unikali ir ją išsaugoti reikėtų. Tad, galbūt, valstybė galėtų ką nors investuotojui duoti mainais į tai arba pati atlikti jos rekonstrukciją bei vėliau administruoti?

Komerciškai tokį objektą panaudoti sunku, tačiau jame galėtų veikti koncertų salė ar meno galerija. Valstybės pasiryžimas renovuoti ir administruoti pastatą gerokai padidintų investuotojų susidomėjimą.

Komplekse esama ir daugiau erdvių bei elementų, kurie būtų sunkiai pritaikomi naujoms reikmėms. Jei šie komplekso elementai nėra įtraukti į kultūros vertybių sąrašą, juos turėtų būti leidžiama griauti.

Šioje vietoje svarbų vaidmenį galėtų atlikti Kultūros paveldo departamentas, kuris investuotojams galėtų pateikti konkrečias rekomendacijas bei drauge ieškoti geriausių sprendimų, o ne tik fiksuoti potencialius pažeidimus. Galima neabejoti – turėdamas daugiau laisvės veikti, verslas bus linkęs į kompleksą investuoti daugiau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiam miestui. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-04-06 11:19
Kasdien tikimės sulaukti optimistinių žinių, kurios praneštų, jog pandemijos plitimas jau stabilizuotas. Kai susiduriame su baime ir išgyvenimo klausimu – svarbiausiu siekiu tampa pavojaus mažinimas ir žmonių gyvybių išsaugojimas. Šį stabilizacijos tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu tu...
nuotrauka
2020-04-06 09:56
Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje prasidėjus karantinui smarkiai pasikeitė. Dar gruodį daugiau negu pusė – 55 proc. apklaustų gyventojų manė, kad būsto kaina per artimiausius metus didės, ir tik 9 proc. galvojo, kad būstas pigs. Kovo pabaigoje manančių, kad kaina augs, teliko 19 ...
nuotrauka
2020-04-02 08:30
2020 m. I ketvirtis Vilniaus būsto rinkoje fiksavo vidutiniškai panašius rezultatus, kaip ir visus 2019 m. – buvo rezervuota-parduota 1390 butų. Tačiau statistika po skaičiais slepia ne tik ypatingai aktyvius sausio ir vasario mėnesius, kai buvo mušami rekordai ir pardavimai siekė net 660 butų per m...
nuotrauka
2020-03-27 09:45
Verslas šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu: ne vienai įmonei dėl ekonominės krizės tenka grumtis išlikimo kovoje, kyla ir nesusipratimų bandant rasti sprendimus dėl darbuotojų. Šios ekstremalios situacijos metu ryškėja tai, kad darbdavys neturi daug įrankių, kaip tokios krizinės situacijos me...
nuotrauka
2020-03-25 15:24
Po šilčiausios istorijoje žiemos iššūkio, šilumos tiekėjams gresia dar vienas išbandymas, kuriam pasirengti nebuvo galima. Pradėję sulaukti gyventojų pranešimų apie sunkumus atsiskaitant už karštą vandenį ir šilumą, suvartotą karantino laikotarpiu, šilumos tiekėjai primena, kad neeiliniu laikotarpiu...
nuotrauka
2020-03-23 13:59
Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dalis įmonių ir organizacijų susidūrė su sunkumais – daugelyje verslo sektorių sudėtinga arba visai neįmanoma prisitaikyti prie karantino, todėl verslas patiria milžiniškus nuostolius ir papildomas rizikas. Siekdamos išsilaikyti, įmonės ieško...
nuotrauka
2020-03-20 12:10
Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros sąnaudų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų re...
nuotrauka
2020-03-18 10:25,      papildyta 2020-03-19 08:40, Papildyta aktualia informacija
Kovo 17 d. Seimas priėmė Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurių tikslas – padėti įmonėms susidoroti su ekstremalios padėties ir karantino sukeltais sunkumais ir išsaugoti darbo vietas. Šias įstatymų pataisas dar turi pasirašyti Prezidentas.
nuotrauka
2020-03-17 17:37,      papildyta 2020-03-17 17:49, papildyta naujausia informacija dėl prastovų
Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plintant koronavirusui COVID-19, nuostolių bei nelauktų pokyčių patiria visi: tiek verslas, tiek privatūs asmenys. Lietuvoje imtasi ekstremalių priemonių užkrato plitimui sustabdyti. Viena iš jų – karantinas. Po pirmųjų karantino dienų matyti, kad tie...
nuotrauka
2020-03-17 08:59
Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriuo siekiama sušvelninti būsimo ekonomikos smukimo padarinius Lietuvoje. Palyginus su kitose ES valstybėse numatomais ekonomikos skatinimo planais (o juos skelbia dauguma ES valstybių), Lietuvos valdžios veiksmai ir jų planuojama apimtis atitinka ...
nuotrauka
2020-03-16 09:28
Koronavirusui vis labiau keliant grėsmę visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama ir Lietuvos visuomenės sveikatai. Situaciją valdo Ekstremalių situacijų koordinavimo centras su jam vadovaujančiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Tačiau dėl pavojingo viruso infekuota jau tapo ir šalies ek...
nuotrauka
2020-03-14 13:02
Viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija Mažeikiuose, kur įmonė galimai slėpė iš Italijos grįžusius darbuotojus ir savivaldybei apie tai neteikė informacijos. Skelbta, kad už tai ši galinti sulaukti teisėsaugininkų – policijos ir prokuratūros pareigūnų – vizito. Ši istorija sukėlė diskusijų bangą apie ...
nuotrauka
2020-03-13 13:00
Po visą šalį sukrėtusių skandalų, kai buvo išaiškinti grubūs vandens telkinių teršimo nevalytomis nuotekomis atvejai, Seime sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą. Tačiau pasirodo, kad principas „teršėjas moka“ ir vėl nesuveiks – numatyta, kad už pramonės įmonių išleidžiamus teršalus mokės gyve...
nuotrauka
2020-03-13 12:03
Vakar, kovo 12 d., LR Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino teisės aktus, kurie skirti žmonių sveikatos ir gyvybės saugai bei prevencijai, bet itin paveiks verslo rezultatus. Lietuvos statybininkų asociacija vykdo savo narių apklausą, kuri padės nustatyti COVID-19 viruso poveikį ir va...
nuotrauka
2020-03-05 10:29
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų sutinka – globalizacija atnešė fundamentalius erdvės, atstumų, laiko ir socialinio būvio pokyčius, ženkliai paveikusius ir žmonių veiklą, ir santykius. Spartus technologijų ir komunikacijų vystymas panaikino geografinio nuotolio poveikį žmonių bendravimui ir pasaulio...
nuotrauka
2020-03-03 11:52
Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina situaciją finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poz...
nuotrauka
2020-02-28 08:27
Jau dabar grįžusieji iš susirgimo židinių gali gauti laikino nedarbingumo pažymėjimą, todėl didesnis susirgimo mastas neabejotinai paveiktų ir šalies įmonių darbo procesus. Teisininkai sako, kad tiek darbuotojai, tiek darbdaviai galimoms situacijoms turi ruoštis iš anksto: nors teisiniame reguliavim...
nuotrauka
2020-02-28 07:51
Lietuvoje vyriausybei dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir platinant instrukcijas visuomenei, verslo organizacijoms būtina suplanuoti veiksmus tam atvejui, jei darbuotojų judėjimas būtų apribotas. Dalis PVPA narių jau ruošiasi darbui apsunkintomis sąlygomis, kurdami naujus arba adaptu...
nuotrauka
2020-02-24 12:03
Daugiau nei 2000 mirusiųjų, beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų įkalintų savo namuose – bauginanti koronaviruso statistika ar perdėta reakcija ir dėmesys? Istorinės analogijos šiuo atveju nėra labai naudingos, tačiau pirmieji ekonominiai duomenys rodo, kad bent jau šių metų pradžia d...
nuotrauka
2020-02-14 10:06
Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiai...

Statybunaujienos.lt » Komentaras