2020 rugpjūčio 8 d. šeštadienis, 17:52
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Spąstai verslui: pelnas arba bankrotas

2019-06-06 10:36
Artimiausiu metu LR Respublikos Seimas planuoja priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kuris nuo 2020 metų sausio 1 d. reglamentuos juridinių asmenų bankroto bei restruktūrizavimo procedūras. Įstatymu po daugelio metų reformuojama bendrovių nemokumo sistema.
nuotrauka
Tomas BAIRAŠAUSKAS, advokatas, WINT Law Firm asocijuotas partneris


Verslui nuo šiol svarbu suprasti bei įsivertinti, kokios jam rizikos kils po JANĮ įsigaliojimo, taip pat kokios atsivers ir galimybės, susidūrus su finansiniais sunkumais.

Pelno neuždirbančioms įmonėms bus lengviau iškelti bankroto bylas

Įsigaliojus JANĮ nemokiomis bus pripažįstamos įmonės, kurios laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.

Naujajame nemokumo apibrėžime nenurodomi nei pradelstų įsipareigojimų vertė, nei jų santykis, lyginant su įmonių turtu ar jų veikla. Taigi, iš esmės nustatomas reikalavimas Lietuvos įmonėms veikti tik pelningai, o neigiami rezultatai, net ir laikini, gali kelti bankroto bylos riziką.

Verslui suprantama, kad kiekvienoje įmonėje egzistuoja įmonės veiklos rezultatų svyravimai ir nuostolingi laikotarpiai nėra tokie jau reti. Ypač didelė rizika dėl naujojo reguliavimo kyla statybų, nekilnojamojo turto vystymo sektoriaus bei kitoms projektiniais pagrindais veikiančioms įmonėms, besiskolinančioms įmonėms, taip pat pradedantiems verslą asmenims. Taigi tokios įmonės nuolat balansuos ant nemokumo ribos.

Kol teismai nesuformuos aiškesnių kriterijų bei neišaiškins naujojo įstatymo taikymo sprendžiant, ar įmonė yra nemoki, verslas liks rizikos zonoje. Teismų praktika susiformuos mažiausiai per 1-2 metus, tad per tą laiką įmanomi atvejai, kai įmonės gali nukentėti nuo piktnaudžiaujančių kreditorių.

Įstatymas nutolsta nuo ES nubrėžtų principų

ES Restruktūrizavimo direktyva ir Europos Komisijos rekomendacijos dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą finansinių sunkumų patiriančio verslo restruktūrizavimą įvardina prioritetu ir siekia išvengti bankroto. Taip siekiama sudaryti galimybes verslui įveikti sunkumus, atsikurti ir išsaugoti darbo vietas.

Tokius pat tikslus kelia ir UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairės. Jose teigiama, kad nemokumo teisė turi nubrėžti gaires teismams dėl nemokumo inicijavimo tam, kad būtų išvengta priešlaikinio bankroto.

Tuo tarpu naujajame įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka supaprastina bankroto iškėlimą – galimybės įmonėms iškelti bankrotą bus tik didesnės, bankroto bylų skaičius teismuose didės, darbuotojai praras darbo vietas.

Nauji instrumentai, padėsiantys subalansuoti savo veiklą ir išvengti nemokumo

JANĮ suteikia verslui naujus instrumentus, kurie skirti padėti finansinių sunkumų turinčioms įmonėms subalansuoti savo veiklą ir taip išvengti nemokumo.

Pirma, inicijuojant įmonės restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, skolininkas ir kreditorius turi siekti sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kuriuo kreditorius suteiktų skolininkui pagalbą jo problemoms spręsti, pvz., atidėti skolų mokėjimo terminus, atsisakyti dalies reikalavimų ar palengvinti vykdomą išieškojimą. Toks susitarimas turi būti sudarytas per laikotarpį nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio. Derybų dėl susitarimo metu bus negalima išieškoti skolų.

Įdomu tai, kad Restruktūrizavimo direktyvoje nurodyta, jog prevencinio restruktūrizavimo procesas, kas JANĮ prasme yra susitarimo sudarymas, turėtų būti veiksmingas. Direktyva pabrėžia, jog teismai laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias inicijuoti išieškojimus ar kelti bankroto bylą, galėtų taikyti net iki keturių mėnesių ar vienerių metų, tuo metu skolininkui toliau vykdant verslą.

Taigi, JANĮ nustatytas laikotarpis gerokai per trumpas. Vieno mėnesio tikrai nepakanka pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesus atitinkančiam susitarimui, ypač atsižvelgiant, kad bendrovės veiklos bei įsipareigojimų restruktūrizavimas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis tiek esmingų pokyčių skolininko veikloje, tiek realių galimybių įtikinti kreditorių, kad jo skolos bus padengtos.

Antra, įmonei restruktūrizavimo bylą galės siekti iškelti ne tik pati bendrovė, bet ir kreditorius. Tokia galimybė leidžia kreditoriui tikėtis, kad įmonė gaus restruktūrizavimo suteikiamą apsaugą nuo kitų kreditorių vykdomų išieškojimų, vykdys veiklą bei kreditorius atgaus daugiau lėšų, nei įmonės bankroto atveju.

Visgi, neaišku, ar toks procesas bus perspektyvus – restruktūrizavimas, visų pirma, yra susitarimas tarp skolininko ir kreditorių, tikint sėkminga įmonės veikla. Jei įmonė bus nemoki, ar nenorės restruktūrizuotis, kreditoriaus iniciatyva bus pasmerkta žlugti.

Trečia, įmonei, kuriai jau iškelta bankroto byla, galės būti iškeliama restruktūrizavimo byla, taip užtikrinant jos veiklos atnaujinimą. Be abejo, šiuo scenarijumi kreditoriai turės gauti didesnę naudą, nei įmonės bankroto atveju. Toks reguliavimas puikiai atitinka Restruktūrizavimo direktyvos idėją.

Ketvirta, kreditoriai restruktūrziavimo procese bus skatinami suteikti finansavimą skolininkei, finansavimą apsaugant tuo atveju, jei įmonė bankrutuotų, per pirmą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pat saugant nuo galimybės tokį finansavimą ginčyti, išskyrus jei jis suteiktas pažeidžiant įstatymus ar apgaule.

Bankroto procesai vyks greičiau bei pigiau

Dar 2014 m. lapkričio 25 d. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad Lietuvoje bankrotai vyksta per ilgai.

Naujas įstatymas numato visą eilę svertų, kurie turėtų skatinti bankroto procedūras vykdyti operatyviai bei ekonomiškai.

Visų pirma, bankroto procedūroms užbaigti po įmonės pripažinimo bankrutavusia numatomas vienerių metų terminas, su galimybe jį tęsti. Bankroto administratoriai privalės parengti ir pristatyti kreditoriams bankroto proceso planą, kuriame turės būti numatyti visi bankroto proceso veiksmai, jų terminai, turto realizavimas, planuojamos gauti pajamos bei jų paskirstymas kreditoriams, bankroto trukmė. Dalis atlyginimo bankroto administratoriui taip pat priklausys už bankroto proceso rezultatus, kas skatins kuo greičiau ir efektyviau, stengiantis kuo didesnės grąžos kreditoriams, vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras.

Antra, įstatyme numatytas visos įmonės verslo kaip turtinio vieneto pardavimas. Toks bankrutuojančios įmonės turto pardavimo būdas turėtų padidinti turto įsigijimo patrauklumą ir leistų suinteresuotiems asmenims įsigyti visą verslą iš karto.

Trečia, įstatyme yra įtvirtinama nuostata, leidžianti įkaito turėtojui iki sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo savo žinion perimti įkeistą turtą, kas suteiks daugiau galimybių įkaito turėtojui užtikrinti savo teises.

Bendrovių bankrotuose taikos sutartį sudaryti bus sudėtingiau. Taip pat keičiasi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Įstatyme grįžtama prie reikalavimo, kad taikos sutarčiai bankroto procese turi pritarti visi kreditoriai, o ne 2/3 jų. Toks reikalavimas tik apsunkina ir padaro mažiau realistišką galimybę sudaryti taikos sutartį ir baigti bankroto procedūras, kadangi net nedidelį reikalavimą turintis ir nieko nelemiantis kreditorius gali sustabdyti visą perspektyvų procesą.

Įsigaliojus naujajam įstatymui keisis ir kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto procedūrose eilės. Bendrovių restruktūrizavimui finansavimą suteikę kreditoriai tenkins savo reikalavimus lygiomis teisėmis su buvusiais įmonių darbuotojais, mokesčių institucijomis ir kreditoriais, kylančiais iš bankrutuojančios bendrovės ūkinės-komercinės veiklos. Toks pakeitimas ypatingai neigiamai palies buvusių įmonių darbuotojų teises, kurių reikalavimai šiuo metu yra tenkinami pirma eile. Dažnu atveju vienintele darbuotojų reikalavimo tenkinimo galimybe liks tik Garantinio fondo išmokos.

***

Iš priimtojo JANĮ galima daryti tokią išvadą, kad naujas reguliavimas yra pakankamai prieštaringas: viena vertus, įstatymas nukreipia Lietuvos įmonių ateitį restruktūrizavimo siekiamybės link, kita vertus, palengvina įmonėms iškelti bankroto bylas. Nemokumo reforma turi trūkumų ir ateityje turės būti tobulinama. Visgi, nauji iššūkiai bei galimybės palies Lietuvos verslą jau netrukus.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-08-07 11:14
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metų įmonių įgyta patirtis, Vyriausybės komunikacijoje atsargiai minima antrosios bangos tikimybė ir augantis nuotolinio darbo poreikis pastebimai keičia situaciją biurų nuomos rinkoje. Kadangi dalis nuomojamų biurų plotų šiuo laikotarpiu yra menkai naudojami, vi...
nuotrauka
2020-08-06 09:25
Baltijos šalių teisinių paslaugų rinka perima gerąją Šiaurės Europos šalių praktiką ir pristato verslo visuomenei teisės departamento paslaugą LDaaS (angl. Legal Department as a Service), leidžiančią net ir mažoms įmonėms kasdien gauti aukščiausios kokybės teisinį aptarnavimą racionaliomis sąlygomis...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.
nuotrauka
2020-08-04 10:51
Birželio 30 d. Užimtumo tarnybos direktorius patvirtino naują Trūkstamų profesijų sąrašą. Šis sąrašas galios iki 2020 m. pabaigos. Sąrašas yra suskirstytas į tris sektorius: statybos, pramonės ir paslaugų. Kaip praktikoje atrodo trečiųjų šalių piliečių iš Trūkstamo profesijų sąrašo įdarbinimas Lietu...
nuotrauka
2020-08-04 09:13
Pastaruosius tris mėnesius fiksuojamas nuoseklus naujos statybos butų rinkos atsigavimas šalies didmiesčiuose. Ypač tai stebima šalies sostinėje, kuri pasižymi gausiausiomis naujo būsto statybų apimtimis bei pakankama duomenų imtimi, leidžiančia aiškiai matyti bendras šio segmento tendencijas. Tuo t...
nuotrauka
2020-07-30 10:00
Nepaisant pandemijos visame pasaulyje sukelto neapibrėžtumo, didelių pokyčių gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvos gyventojai nesitiki, rodo pasibaigus karantinui tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 64 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būsto kaino...
nuotrauka
2020-07-29 12:41
Karantino metu nuvilnijus atleidimų bangai, nemažai įmonių vadovų susidūrė su konfidencialios informacijos nutekinimo pavojumi. Išeidami darbuotojai dažnai išsineša ne tik sukauptas žinias ir patirtį, bet ir vertingą informaciją. Nors daugelis Lietuvos darbdavių pasirašo konfidencialumo susitarimus ...
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-20 13:55
Nekilnojamojo turto (NT) specialistų atliktas tyrimas įvertino, ar dabartinėje COVID-19 pandemijos sukeltoje ekonominėje situacijoje egzistuoja prielaidos pasikartoti 2008-ųjų metų scenarijui, kai buvo fiksuotas didelis NT kainų mažėjimas. Remdamiesi NT rinkos ir makroekonomikos statistiniais duomen...
nuotrauka
2020-07-14 09:44
Gyventojų lūkesčiai nuo koronaviruso protrūkio pradžios judėjo aukštyn ir žemyn lyg spyruoklė. Iš pradžių dėl didelės nežinios, kaip seksis suvaldyti virusą ir kaip smarkiai nukentės ekonomika bei kiekvieno namų ūkio finansai, padaugėjo gyventojų, laukiančių, kad gyvenamojo būsto kaina mažės. Dar ba...
nuotrauka
2020-07-02 12:37
Iki šiol istorijoje turbūt nebuvo fiksuota drastiškesnių pokyčių Vilniaus naujo būsto rinkoje nei kad jų buvo šių metų pirmąjį pusmetį: pasiekus rekordinį 596 ir 655 sandorių kiekį sausį ir vasarį, rinka praktiškai sustojo kovo viduryje po karantino paskelbimo, kai plėtotojai realizavo tik 132 butus...
nuotrauka
2020-06-30 10:20
Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi, tokie kaip ūgis, svoris, kūno laikysena ar akių spalva. Tuo tarpu kitiems skirtumams identifikuoti reikalingas laikas ir bendravimas.
nuotrauka
2020-06-29 14:12
Prieš 3 metus įsigaliojęs Darbo kodeksas įtvirtino naują Lietuvos darbo teisėje atleidimo darbdavio valia pagrindą, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Dėl jo iki šiol praktikoje kilo daugybė klausimų, kuriuos skirtingai ai...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-05-27 09:48
Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir...
nuotrauka
2020-05-26 07:50
Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonėmis. Tiesa, buvo daug diskutuojama vieša...
nuotrauka
2020-05-22 08:26
Europos Sąjunga iškėlė tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. „Prie šio perėjimo prisidės visi ekonomikos sektoriai, tad kaip niekad svarbu užtikrinti darnų jų vystymą, tarpusavio integraciją ir koordinuotą valdymą. Dujų, šilumos, elektros, transporto, pramonės, mi...
nuotrauka
2020-05-21 12:55
Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai.
nuotrauka
2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis r...
nuotrauka
2020-05-18 11:10
Dėl COVID-19 pandemijos ypač nukenčia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, kurios sprendžia klausimą – kaip išgyventi sustojus ekonomikos varikliui. SVV įmonės yra pažeidžiamos, nes daugelis jų neturi sukaupusios rezervų juodai dienai. Net trumpalaikis pajamų sumažėjimas joms gali būti lemting...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...