Spąstai verslui: pelnas arba bankrotas
2019-06-06 10:36
Artimiausiu metu LR Respublikos Seimas planuoja priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kuris nuo 2020 metų sausio 1 d. reglamentuos juridinių asmenų bankroto bei restruktūrizavimo procedūras. Įstatymu po daugelio metų reformuojama bendrovių nemokumo sistema.

Tomas BAIRAŠAUSKAS, advokatas, WINT Law Firm asocijuotas partneris
Verslui nuo šiol svarbu suprasti bei įsivertinti, kokios jam rizikos kils po JANĮ įsigaliojimo, taip pat kokios atsivers ir galimybės, susidūrus su finansiniais sunkumais.
Pelno neuždirbančioms įmonėms bus lengviau iškelti bankroto bylas
Įsigaliojus JANĮ nemokiomis bus pripažįstamos įmonės, kurios laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
Naujajame nemokumo apibrėžime nenurodomi nei pradelstų įsipareigojimų vertė, nei jų santykis, lyginant su įmonių turtu ar jų veikla. Taigi, iš esmės nustatomas reikalavimas Lietuvos įmonėms veikti tik pelningai, o neigiami rezultatai, net ir laikini, gali kelti bankroto bylos riziką.
Verslui suprantama, kad kiekvienoje įmonėje egzistuoja įmonės veiklos rezultatų svyravimai ir nuostolingi laikotarpiai nėra tokie jau reti. Ypač didelė rizika dėl naujojo reguliavimo kyla statybų, nekilnojamojo turto vystymo sektoriaus bei kitoms projektiniais pagrindais veikiančioms įmonėms, besiskolinančioms įmonėms, taip pat pradedantiems verslą asmenims. Taigi tokios įmonės nuolat balansuos ant nemokumo ribos.
Kol teismai nesuformuos aiškesnių kriterijų bei neišaiškins naujojo įstatymo taikymo sprendžiant, ar įmonė yra nemoki, verslas liks rizikos zonoje. Teismų praktika susiformuos mažiausiai per 1-2 metus, tad per tą laiką įmanomi atvejai, kai įmonės gali nukentėti nuo piktnaudžiaujančių kreditorių.
Įstatymas nutolsta nuo ES nubrėžtų principų
ES Restruktūrizavimo direktyva ir Europos Komisijos rekomendacijos dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą finansinių sunkumų patiriančio verslo restruktūrizavimą įvardina prioritetu ir siekia išvengti bankroto. Taip siekiama sudaryti galimybes verslui įveikti sunkumus, atsikurti ir išsaugoti darbo vietas.
Tokius pat tikslus kelia ir UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairės. Jose teigiama, kad nemokumo teisė turi nubrėžti gaires teismams dėl nemokumo inicijavimo tam, kad būtų išvengta priešlaikinio bankroto.
Tuo tarpu naujajame įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka supaprastina bankroto iškėlimą – galimybės įmonėms iškelti bankrotą bus tik didesnės, bankroto bylų skaičius teismuose didės, darbuotojai praras darbo vietas.
Nauji instrumentai, padėsiantys subalansuoti savo veiklą ir išvengti nemokumo
JANĮ suteikia verslui naujus instrumentus, kurie skirti padėti finansinių sunkumų turinčioms įmonėms subalansuoti savo veiklą ir taip išvengti nemokumo.
Pirma, inicijuojant įmonės restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, skolininkas ir kreditorius turi siekti sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kuriuo kreditorius suteiktų skolininkui pagalbą jo problemoms spręsti, pvz., atidėti skolų mokėjimo terminus, atsisakyti dalies reikalavimų ar palengvinti vykdomą išieškojimą. Toks susitarimas turi būti sudarytas per laikotarpį nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio. Derybų dėl susitarimo metu bus negalima išieškoti skolų.
Įdomu tai, kad Restruktūrizavimo direktyvoje nurodyta, jog prevencinio restruktūrizavimo procesas, kas JANĮ prasme yra susitarimo sudarymas, turėtų būti veiksmingas. Direktyva pabrėžia, jog teismai laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias inicijuoti išieškojimus ar kelti bankroto bylą, galėtų taikyti net iki keturių mėnesių ar vienerių metų, tuo metu skolininkui toliau vykdant verslą.
Taigi, JANĮ nustatytas laikotarpis gerokai per trumpas. Vieno mėnesio tikrai nepakanka pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesus atitinkančiam susitarimui, ypač atsižvelgiant, kad bendrovės veiklos bei įsipareigojimų restruktūrizavimas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis tiek esmingų pokyčių skolininko veikloje, tiek realių galimybių įtikinti kreditorių, kad jo skolos bus padengtos.
Antra, įmonei restruktūrizavimo bylą galės siekti iškelti ne tik pati bendrovė, bet ir kreditorius. Tokia galimybė leidžia kreditoriui tikėtis, kad įmonė gaus restruktūrizavimo suteikiamą apsaugą nuo kitų kreditorių vykdomų išieškojimų, vykdys veiklą bei kreditorius atgaus daugiau lėšų, nei įmonės bankroto atveju.
Visgi, neaišku, ar toks procesas bus perspektyvus – restruktūrizavimas, visų pirma, yra susitarimas tarp skolininko ir kreditorių, tikint sėkminga įmonės veikla. Jei įmonė bus nemoki, ar nenorės restruktūrizuotis, kreditoriaus iniciatyva bus pasmerkta žlugti.
Trečia, įmonei, kuriai jau iškelta bankroto byla, galės būti iškeliama restruktūrizavimo byla, taip užtikrinant jos veiklos atnaujinimą. Be abejo, šiuo scenarijumi kreditoriai turės gauti didesnę naudą, nei įmonės bankroto atveju. Toks reguliavimas puikiai atitinka Restruktūrizavimo direktyvos idėją.
Ketvirta, kreditoriai restruktūrziavimo procese bus skatinami suteikti finansavimą skolininkei, finansavimą apsaugant tuo atveju, jei įmonė bankrutuotų, per pirmą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pat saugant nuo galimybės tokį finansavimą ginčyti, išskyrus jei jis suteiktas pažeidžiant įstatymus ar apgaule.
Bankroto procesai vyks greičiau bei pigiau
Dar 2014 m. lapkričio 25 d. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad Lietuvoje bankrotai vyksta per ilgai.
Naujas įstatymas numato visą eilę svertų, kurie turėtų skatinti bankroto procedūras vykdyti operatyviai bei ekonomiškai.
Visų pirma, bankroto procedūroms užbaigti po įmonės pripažinimo bankrutavusia numatomas vienerių metų terminas, su galimybe jį tęsti. Bankroto administratoriai privalės parengti ir pristatyti kreditoriams bankroto proceso planą, kuriame turės būti numatyti visi bankroto proceso veiksmai, jų terminai, turto realizavimas, planuojamos gauti pajamos bei jų paskirstymas kreditoriams, bankroto trukmė. Dalis atlyginimo bankroto administratoriui taip pat priklausys už bankroto proceso rezultatus, kas skatins kuo greičiau ir efektyviau, stengiantis kuo didesnės grąžos kreditoriams, vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras.
Antra, įstatyme numatytas visos įmonės verslo kaip turtinio vieneto pardavimas. Toks bankrutuojančios įmonės turto pardavimo būdas turėtų padidinti turto įsigijimo patrauklumą ir leistų suinteresuotiems asmenims įsigyti visą verslą iš karto.
Trečia, įstatyme yra įtvirtinama nuostata, leidžianti įkaito turėtojui iki sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo savo žinion perimti įkeistą turtą, kas suteiks daugiau galimybių įkaito turėtojui užtikrinti savo teises.
Bendrovių bankrotuose taikos sutartį sudaryti bus sudėtingiau. Taip pat keičiasi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Įstatyme grįžtama prie reikalavimo, kad taikos sutarčiai bankroto procese turi pritarti visi kreditoriai, o ne 2/3 jų. Toks reikalavimas tik apsunkina ir padaro mažiau realistišką galimybę sudaryti taikos sutartį ir baigti bankroto procedūras, kadangi net nedidelį reikalavimą turintis ir nieko nelemiantis kreditorius gali sustabdyti visą perspektyvų procesą.
Įsigaliojus naujajam įstatymui keisis ir kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto procedūrose eilės. Bendrovių restruktūrizavimui finansavimą suteikę kreditoriai tenkins savo reikalavimus lygiomis teisėmis su buvusiais įmonių darbuotojais, mokesčių institucijomis ir kreditoriais, kylančiais iš bankrutuojančios bendrovės ūkinės-komercinės veiklos. Toks pakeitimas ypatingai neigiamai palies buvusių įmonių darbuotojų teises, kurių reikalavimai šiuo metu yra tenkinami pirma eile. Dažnu atveju vienintele darbuotojų reikalavimo tenkinimo galimybe liks tik Garantinio fondo išmokos.
***
Iš priimtojo JANĮ galima daryti tokią išvadą, kad naujas reguliavimas yra pakankamai prieštaringas: viena vertus, įstatymas nukreipia Lietuvos įmonių ateitį restruktūrizavimo siekiamybės link, kita vertus, palengvina įmonėms iškelti bankroto bylas. Nemokumo reforma turi trūkumų ir ateityje turės būti tobulinama. Visgi, nauji iššūkiai bei galimybės palies Lietuvos verslą jau netrukus.
Pelno neuždirbančioms įmonėms bus lengviau iškelti bankroto bylas
Įsigaliojus JANĮ nemokiomis bus pripažįstamos įmonės, kurios laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.
Naujajame nemokumo apibrėžime nenurodomi nei pradelstų įsipareigojimų vertė, nei jų santykis, lyginant su įmonių turtu ar jų veikla. Taigi, iš esmės nustatomas reikalavimas Lietuvos įmonėms veikti tik pelningai, o neigiami rezultatai, net ir laikini, gali kelti bankroto bylos riziką.
Verslui suprantama, kad kiekvienoje įmonėje egzistuoja įmonės veiklos rezultatų svyravimai ir nuostolingi laikotarpiai nėra tokie jau reti. Ypač didelė rizika dėl naujojo reguliavimo kyla statybų, nekilnojamojo turto vystymo sektoriaus bei kitoms projektiniais pagrindais veikiančioms įmonėms, besiskolinančioms įmonėms, taip pat pradedantiems verslą asmenims. Taigi tokios įmonės nuolat balansuos ant nemokumo ribos.
Kol teismai nesuformuos aiškesnių kriterijų bei neišaiškins naujojo įstatymo taikymo sprendžiant, ar įmonė yra nemoki, verslas liks rizikos zonoje. Teismų praktika susiformuos mažiausiai per 1-2 metus, tad per tą laiką įmanomi atvejai, kai įmonės gali nukentėti nuo piktnaudžiaujančių kreditorių.
Įstatymas nutolsta nuo ES nubrėžtų principų
ES Restruktūrizavimo direktyva ir Europos Komisijos rekomendacijos dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą finansinių sunkumų patiriančio verslo restruktūrizavimą įvardina prioritetu ir siekia išvengti bankroto. Taip siekiama sudaryti galimybes verslui įveikti sunkumus, atsikurti ir išsaugoti darbo vietas.
Tokius pat tikslus kelia ir UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairės. Jose teigiama, kad nemokumo teisė turi nubrėžti gaires teismams dėl nemokumo inicijavimo tam, kad būtų išvengta priešlaikinio bankroto.
Tuo tarpu naujajame įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka supaprastina bankroto iškėlimą – galimybės įmonėms iškelti bankrotą bus tik didesnės, bankroto bylų skaičius teismuose didės, darbuotojai praras darbo vietas.
Nauji instrumentai, padėsiantys subalansuoti savo veiklą ir išvengti nemokumo
JANĮ suteikia verslui naujus instrumentus, kurie skirti padėti finansinių sunkumų turinčioms įmonėms subalansuoti savo veiklą ir taip išvengti nemokumo.
Pirma, inicijuojant įmonės restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, skolininkas ir kreditorius turi siekti sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kuriuo kreditorius suteiktų skolininkui pagalbą jo problemoms spręsti, pvz., atidėti skolų mokėjimo terminus, atsisakyti dalies reikalavimų ar palengvinti vykdomą išieškojimą. Toks susitarimas turi būti sudarytas per laikotarpį nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio. Derybų dėl susitarimo metu bus negalima išieškoti skolų.
Įdomu tai, kad Restruktūrizavimo direktyvoje nurodyta, jog prevencinio restruktūrizavimo procesas, kas JANĮ prasme yra susitarimo sudarymas, turėtų būti veiksmingas. Direktyva pabrėžia, jog teismai laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias inicijuoti išieškojimus ar kelti bankroto bylą, galėtų taikyti net iki keturių mėnesių ar vienerių metų, tuo metu skolininkui toliau vykdant verslą.
Taigi, JANĮ nustatytas laikotarpis gerokai per trumpas. Vieno mėnesio tikrai nepakanka pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesus atitinkančiam susitarimui, ypač atsižvelgiant, kad bendrovės veiklos bei įsipareigojimų restruktūrizavimas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis tiek esmingų pokyčių skolininko veikloje, tiek realių galimybių įtikinti kreditorių, kad jo skolos bus padengtos.
Antra, įmonei restruktūrizavimo bylą galės siekti iškelti ne tik pati bendrovė, bet ir kreditorius. Tokia galimybė leidžia kreditoriui tikėtis, kad įmonė gaus restruktūrizavimo suteikiamą apsaugą nuo kitų kreditorių vykdomų išieškojimų, vykdys veiklą bei kreditorius atgaus daugiau lėšų, nei įmonės bankroto atveju.
Visgi, neaišku, ar toks procesas bus perspektyvus – restruktūrizavimas, visų pirma, yra susitarimas tarp skolininko ir kreditorių, tikint sėkminga įmonės veikla. Jei įmonė bus nemoki, ar nenorės restruktūrizuotis, kreditoriaus iniciatyva bus pasmerkta žlugti.
Trečia, įmonei, kuriai jau iškelta bankroto byla, galės būti iškeliama restruktūrizavimo byla, taip užtikrinant jos veiklos atnaujinimą. Be abejo, šiuo scenarijumi kreditoriai turės gauti didesnę naudą, nei įmonės bankroto atveju. Toks reguliavimas puikiai atitinka Restruktūrizavimo direktyvos idėją.
Ketvirta, kreditoriai restruktūrziavimo procese bus skatinami suteikti finansavimą skolininkei, finansavimą apsaugant tuo atveju, jei įmonė bankrutuotų, per pirmą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, taip pat saugant nuo galimybės tokį finansavimą ginčyti, išskyrus jei jis suteiktas pažeidžiant įstatymus ar apgaule.
Bankroto procesai vyks greičiau bei pigiau
Dar 2014 m. lapkričio 25 d. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad Lietuvoje bankrotai vyksta per ilgai.
Naujas įstatymas numato visą eilę svertų, kurie turėtų skatinti bankroto procedūras vykdyti operatyviai bei ekonomiškai.
Visų pirma, bankroto procedūroms užbaigti po įmonės pripažinimo bankrutavusia numatomas vienerių metų terminas, su galimybe jį tęsti. Bankroto administratoriai privalės parengti ir pristatyti kreditoriams bankroto proceso planą, kuriame turės būti numatyti visi bankroto proceso veiksmai, jų terminai, turto realizavimas, planuojamos gauti pajamos bei jų paskirstymas kreditoriams, bankroto trukmė. Dalis atlyginimo bankroto administratoriui taip pat priklausys už bankroto proceso rezultatus, kas skatins kuo greičiau ir efektyviau, stengiantis kuo didesnės grąžos kreditoriams, vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras.
Antra, įstatyme numatytas visos įmonės verslo kaip turtinio vieneto pardavimas. Toks bankrutuojančios įmonės turto pardavimo būdas turėtų padidinti turto įsigijimo patrauklumą ir leistų suinteresuotiems asmenims įsigyti visą verslą iš karto.
Trečia, įstatyme yra įtvirtinama nuostata, leidžianti įkaito turėtojui iki sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo savo žinion perimti įkeistą turtą, kas suteiks daugiau galimybių įkaito turėtojui užtikrinti savo teises.
Bendrovių bankrotuose taikos sutartį sudaryti bus sudėtingiau. Taip pat keičiasi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Įstatyme grįžtama prie reikalavimo, kad taikos sutarčiai bankroto procese turi pritarti visi kreditoriai, o ne 2/3 jų. Toks reikalavimas tik apsunkina ir padaro mažiau realistišką galimybę sudaryti taikos sutartį ir baigti bankroto procedūras, kadangi net nedidelį reikalavimą turintis ir nieko nelemiantis kreditorius gali sustabdyti visą perspektyvų procesą.
Įsigaliojus naujajam įstatymui keisis ir kreditorių reikalavimų tenkinimo bankroto procedūrose eilės. Bendrovių restruktūrizavimui finansavimą suteikę kreditoriai tenkins savo reikalavimus lygiomis teisėmis su buvusiais įmonių darbuotojais, mokesčių institucijomis ir kreditoriais, kylančiais iš bankrutuojančios bendrovės ūkinės-komercinės veiklos. Toks pakeitimas ypatingai neigiamai palies buvusių įmonių darbuotojų teises, kurių reikalavimai šiuo metu yra tenkinami pirma eile. Dažnu atveju vienintele darbuotojų reikalavimo tenkinimo galimybe liks tik Garantinio fondo išmokos.
***
Iš priimtojo JANĮ galima daryti tokią išvadą, kad naujas reguliavimas yra pakankamai prieštaringas: viena vertus, įstatymas nukreipia Lietuvos įmonių ateitį restruktūrizavimo siekiamybės link, kita vertus, palengvina įmonėms iškelti bankroto bylas. Nemokumo reforma turi trūkumų ir ateityje turės būti tobulinama. Visgi, nauji iššūkiai bei galimybės palies Lietuvos verslą jau netrukus.
Komentaras
2025-07-10 09:39
Lietuvos būsto rinka demonstruoja aiškius atsigavimo signalus po 2022–2024 metų sąstingio. Naujausi duomenys atskleidžia ne tik kainų augimą, bet ir realų sandorių aktyvumo padvigubėjimą, o tai leidžia optimistiškai žvelgti į tolesnę rinkos raidą.
2025-07-10 08:08
Lietuva pasiekė istorines aukštumas atsinaujinančios energetikos srityje – šių metų birželį net 80 proc. visos šalyje suvartotos elektros buvo pagaminta iš saulės, vėjo ir vandens. Spartus atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) augimas mažina priklausomybę nuo importo, stiprina šalies prekybos bal...
2025-07-09 10:23
Kraustantis iš tėvų namų ir ieškant naujos gyvenamosios vietos, daugumai akys pirmiausia krypsta į interjerą, būsto lokaciją, dydį. Deja, tačiau graži būsto išvaizda dar negarantuoja sklandaus gyvenimo jame, o pirmoji nuomos patirtis neretai tampa ir pirmąja rimta pamoka. Ką reikėtų žinoti, kad pirm...
2025-07-09 10:09
Namų statyba prasideda ne nuo plytų, o nuo tinkamo žemės sklypo. Tačiau, nors Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, ne kiekviena jų tinkama gyvenamajai statybai. Apie tai, kokius aspektus svarbu įvertinti, kad iš pirmo žvilgsnio patrauklus sklypas nevirstų galvos sk...
2025-07-08 09:08
Kompetentinga institucija pataria, perkančioji organizacija pasinaudoja rekomendacija ir vėliau pripažįstama pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ) bei patiria finansinių nuostolių. Advokatų kontoros TEGOS (buv. „TGS Baltic“) vyresnioji teisininkė Vitalija Varnaitienė ieško atsakymo, kas tokiu atv...
2025-07-07 13:57
Pasibaigusi Seimo pavasario sesija buvo kupina kontrastų, o Parlamento priimti įstatymai palieka dvejopą įspūdį. Viena vertus, buvo daromi pažangūs sprendimai, modernizuojantys ir stiprinantys mūsų ekonomiką. Bet kartu netrūko pokyčių, kurie visas geras pastangas vienu ypu gali nubraukti.
2025-07-07 07:39
Vasara jau čia, o kartu su ja ir atostogų sezonas. Tačiau nors daug kas tikisi per atostogas atsikvėpti nuo darbų, vis daugiau žmonių grįžta iš poilsio dar labiau pavargę nei prieš tai. Kodėl? Todėl, kad atostogos dar nereiškia tikro poilsio.
2025-07-04 14:48
VILNIUS TECH mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip įvairias atliekas pritaikyti garsą slopinančioms konstrukcijoms kurti. Pavyzdžiui, tam galima naudoti perforuotas plastiko plokštes, gumos granules iš naudotų padangų, oro tarpą, neretai papildomai slopinantį garsą. Šių komponentų derinys leidžia su...
2025-06-30 16:02
LR Seimas pakoregavo Statybos įstatymą – nuo šiol statybos leidimas bus išduodamas, kai yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai, o techninio darbo projekto institucijos nebetikrins, nes už jo tikslumą bus atsakingi patys projektuotojai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) pritaria siekiui mažinti...
2025-06-26 15:25
Pastaraisiais metais pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui. Statybų sektorius – ne išimtis. Jo pokyčių būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Statybų metu sunaudojama daug energijos, labai išauga atliekų apimtis, o statybinės medžiagos dažnu atveju daro neigiamą poveikį ne tik gamtai, bet ir žmo...
2025-06-26 10:12
Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien s...
2025-06-23 12:46
Ant daugiabučių laiptinių sienų ir savo pašto dėžutėje dažnas randa pasiūlymą – „Pirkčiau butą jūsų name". Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patraukli galimybė greitai parduoti būstą, tačiau, pasak nekilnojamojo turto (NT) specialisto Tado Meiliūno, už šių skrajučių dažnai slypi visai kiti t...
2025-06-19 11:15
Nors 25 tūkstančiai šalies įmonių turi paskolų kredito įstaigose, tačiau bendras verslo kreditavimo lygis išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekspertai pastebi, kad daugeliui įmonių nepavyksta peržengti net pirmojo laiptelio norint gauti paskolą – pateikta kreditavimo paraiška dažnai yr...
2025-06-17 15:47
Sukaupti pinigų būstui įsigyti yra vienas populiariausių tikslų, kuriuos sau kelia taupantis jaunimas. O kad Lietuvos jaunimas taupo, rodo naujausia apklausa: 77 proc. 18–29 metų gyventojų nurodė turintys santaupų. Dalis jų santaupas laiko indėliuose arba investuoja, siekdami savo tikslą pasiekti gr...
2025-06-12 12:20
Ketvirtadienį Seime svarstant pelno mokesčio tarifo didinimą iki 17 proc., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad politikai neatsižvelgė į ekonomistų bei verslo raginimus išmintingai atsverti vykstantį kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos.
2025-06-09 08:43
Šiandien tvarumas tapo žodžiu, kuris vieniems kelia viltį, o kitiems – akių vartymą. ESG, arba trys žodžiai – aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena – šiandien skamba visur: prezentacijose, strategijose, ant kavos puodelių ir „Slack'ų“ statusuose. Bet kai įsigilini, pasimeti. Kiek iš to – t...
2025-06-06 09:43
Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Primename, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
2025-06-03 11:59
Klausimų apie atostogas darbo teisėje pagausėja kiekvieną vasarą, o pastaruoju metu atsiranda ir nauja tema – ar darbdavys gali vienu ypu atostogų išleisti visą kolektyvą? Ar grupinių atostogų planavimas neprasilenkia su Darbo kodekso nuostatomis? Ir ar toks sprendimas darbuotojams tikrai naudingesn...
2025-05-28 15:32
Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes. Darbo teisė gyventojams tokią galimybę sut...
2025-05-26 15:48
Skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės turi skirtingus prioritetus, kai renkasi, kur gyventi – tai parodė naujausias „Luminor“ banko užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas. Nors visiems aktualūs panašūs aspektai – kaina, ramybė, paslaugų pasiekiamumas – jų svarba skiriasi priklausomai nuo r...