100 proc. būsto baigtumas: kas turės būti atlikta ir kokios praktikos taikomos užsienyje
2023-04-12 09:48
Nuo kitų metų, pagal Seimo priimtą Statybos įstatymo pakeitimą, butus vystytojai galės parduoti tik esant 100 proc. viso pastato baigtumui. Šis sprendimas vis dar kelia nemažai diskusijų – visuomenei įdomu, kokie darbai daugiabučiuose turės būti atlikti, o specialistai ne visada sutaria tvarumo ir nuosavybės teisių ribojimo klausimais.

Iš kairės: Simonas SKUKAUSKAS ir Mindaugas RADVILAVIČIUS
Kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje apie tokius įstatymo pakeitimus dar nėra kalbama, tačiau Švedijoje panaši praktika galioja jau daugiau nei tris dešimtmečius.
Naujos taisyklės nuo kitų metų bus taikomos ne tik gyvenamosioms, bet taip pat ir paslaugų, prekybos bei administracinėms patalpoms, esančioms daugiabučiuose namuose – jos taip pat bus parduodamos tik tada, kai pastatas bus baigtas 100 proc., – teigia teisės firmos „Sorainen" partneris, advokatas Simonas Skukauskas.
„Norint visiškai priduoti pastatą, visi projekto sprendiniai turės būti įgyvendinti iki galo, tačiau statybos techniniai reglamentai numato, kad daugiabučių namų apdailos darbų apimtis gali būti kiek mažesnė", – tęsia advokatas.
Anot jo, butuose turės būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų durys, atitvarų paviršius parengtas baigiamajam apdailos procesui (dažymui, plytelių ir tapetų klijavimui), įrengti pagrindai grindų dangoms, įrengtos funkcionuojančios inžinerinės sistemos, įrengta bent po vieną unitazą, praustuvą ar plautuvę, o kiti vartotojo inžinerinių sistemų vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendro naudojimo objektų apdaila.
„Priduodamas pastatas turės atitikti ir energetinio naudingumo, sandarumo ir garso klasės reikalavimus. Pavyzdžiui, A++ klasės pastatuose reikės įrengti galinius rekuperacinės sistemos įrenginius. Tokiu būdu vystytojai skatinami pardavinėti pilnai įrengus butus", – sako S. Skukauskas.
Kitose šalyse – praktika kitokia
Nors Latvijoje ir Estijoje gan populiaru pirkti pilnai įrengtus butus, tačiau griežtos tvarkos, kad butai ar kitos paskirties patalpos čia būtų parduodamos tik 100 proc. baigtuose daugiabučiuose – nėra, – pasakoja advokatas. Tuo tarpu Švedijoje, net 99 proc. visų gyvenamosios paskirties namų yra įrengiami pilnai, nors reikalavimai čia gana stipriai skiriasi nuo Lietuvos.
Kaip teigia Švedijoje fasadų apdailos darbus atliekančios įmonės „Kovenda" projektų vadovas Mindaugas Radvilavičius, Lietuvoje ir Švedijoje 100 proc. baigtumo sąvoka labai skiriasi. Šioje Skandinavijos šalyje įsigijus butą, jame yra jau visa gyvenimui reikalinga buitinė technika, tad nusipirkti reikia tik papildomus baldus, tokius kaip sofa ar televizorius.
„Perkant butą išsirenkama orkaitė, plytelės voniai, grindys ir sienų dažų spalva iš net keleto pavyzdžių. Taip pat normalu, kad bute jau būna skalbyklė, indaplovė, praktiškai visi šviestuvai. Tereikia nusipirkti tik patogesniam gyvenimui reikalingus baldus – sofą, lovą, televizorių, stalą, kėdes ir pan.", – sako M. Radvilavičius.
Tokią, jau daugiau nei 30 metų galiojančią, praktiką Švedijoje, anot projektų vadovo, diktuoja pati šalies rinka, mat tarp butų paklausos ir pasiūlos yra gana didelis atotrūkis, o tai reiškia, kad vos pasirodžius naujiems daugiabučių ar gyvenamųjų namų projektams – jie yra iš karto nuperkami. M. Radvilavičius prideda, kad pilnai įrengdami butus projektų vystytojai kartu ne tik patenkina perkančiųjų poreikius, bet kartu ir apsidraudžia, mat kokybė Švedijoje – itin svarbus rodiklis.
Skirtingas požiūris
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiantis Statybos įstatymo pakeitimas yra grindžiamas siekiu apginti vartotojus ir sutramdyti nesąžiningus vystytojus, tačiau, kaip teigia advokatas S. Skukauskas, tikėtina, kad tikrai ne visi lietuviai norės įsigyti pagal naujus standartus įrengtus butus, mat nemažai nori butą įsirengti pagal savo individualius poreikius.
„Čia galime kelti ir tvarumo klausimą, kadangi siekiant priduoti 100 proc. baigta būstą, sumontuota įranga (rekuperatoriai, praustuvai, unitazai, šviestuvai, palangės) dažnai bus keičiama konkretaus pirkėjo poreikius atitinkančiais įrengimais. Butas bus iš naujo perplanuojamas, sena įranga utilizuojama", – sako S. Skukauskas.
Tai rodo, kad lietuviai mėgsta individualumą ir nori, kad butas būtų išskirtinis jiems, tuo tarpu Švedijoje – viskas yra priešingai. Kaip teigia „Kovenda" projektų vadovas, čia išskirtinumo nesiekia praktiškai niekas, visiems yra priimtinas ir patogus taip vadinamas „švediškas standartas".
„Mes dar vadiname tai švedišku paprastumu. Ir tokia praktika yra taikoma ne tik daugiabučiuose, bet ir, pavyzdžiui, viešbučiuose. Čia jį galima rinktis tik pagal vietą, mat kambariai praktiškai niekuo nesiskirs, nesvarbu, ar gyvensite miesto centre, ar pakraštyje", – pasakoja M. Radvilavičius.
Anot jo, lietuvių ir švedų požiūris ir dar vienu, būsto remonto klausimu. Švedijoje nepriimtina, kad specializacijos apdailos ar santechnikos srityje neturintis asmuo pats atliktų tokius darbus, tuo tarpu lietuviai labai dažnai panašių darbų imasi patys.
Siūlytų kitokias priemones
Abejones šiuo Statybos įstatymo pakeitimu reiškia ne tik kai kurios valstybės institucijos, bet ir specialistai. Kaip teigia S. Skukauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto įvardinti siekiai apginti vartotojus ir sutramdyti nesąžiningus vystytojus yra pagirtini, tačiau juos galima būtų pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, tobulinant projektavimo, statybos leidimų išdavimo, statybos užbaigimo procedūrų reglamentavimą, bet ne absoliučiai ribojant nuosavybės teises ir keičiant rinkos dalyvių įpročius.
„Galėtų būti mokamas vystytojo įsipareigojimą užbaigti pastatą užtikrinantis depozitas, pateikiamas vystytojo laidavimo draudimo raštas ar pastato statybos užbaigimas vykdomas etapais, koncentruojantis į reikalavimą priduoti užbaigtas pastato bendrąsias konstrukcijas ir bendro naudojimo objektus", – teigia advokatas.
Anot jo, būtų racionalu koreguoti dar neįsigaliojusias Statybos įstatymo nuostatas, panaikinant absoliučius draudimus ir numatant reikiamus saugiklius pirkėjams, taip pat mažinti apdailos ir įrengimo darbų apimtį pagal statybos techninius reglamentus.
Naujos taisyklės nuo kitų metų bus taikomos ne tik gyvenamosioms, bet taip pat ir paslaugų, prekybos bei administracinėms patalpoms, esančioms daugiabučiuose namuose – jos taip pat bus parduodamos tik tada, kai pastatas bus baigtas 100 proc., – teigia teisės firmos „Sorainen" partneris, advokatas Simonas Skukauskas.
„Norint visiškai priduoti pastatą, visi projekto sprendiniai turės būti įgyvendinti iki galo, tačiau statybos techniniai reglamentai numato, kad daugiabučių namų apdailos darbų apimtis gali būti kiek mažesnė", – tęsia advokatas.
Anot jo, butuose turės būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų durys, atitvarų paviršius parengtas baigiamajam apdailos procesui (dažymui, plytelių ir tapetų klijavimui), įrengti pagrindai grindų dangoms, įrengtos funkcionuojančios inžinerinės sistemos, įrengta bent po vieną unitazą, praustuvą ar plautuvę, o kiti vartotojo inžinerinių sistemų vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendro naudojimo objektų apdaila.
„Priduodamas pastatas turės atitikti ir energetinio naudingumo, sandarumo ir garso klasės reikalavimus. Pavyzdžiui, A++ klasės pastatuose reikės įrengti galinius rekuperacinės sistemos įrenginius. Tokiu būdu vystytojai skatinami pardavinėti pilnai įrengus butus", – sako S. Skukauskas.
Kitose šalyse – praktika kitokia
Nors Latvijoje ir Estijoje gan populiaru pirkti pilnai įrengtus butus, tačiau griežtos tvarkos, kad butai ar kitos paskirties patalpos čia būtų parduodamos tik 100 proc. baigtuose daugiabučiuose – nėra, – pasakoja advokatas. Tuo tarpu Švedijoje, net 99 proc. visų gyvenamosios paskirties namų yra įrengiami pilnai, nors reikalavimai čia gana stipriai skiriasi nuo Lietuvos.
Kaip teigia Švedijoje fasadų apdailos darbus atliekančios įmonės „Kovenda" projektų vadovas Mindaugas Radvilavičius, Lietuvoje ir Švedijoje 100 proc. baigtumo sąvoka labai skiriasi. Šioje Skandinavijos šalyje įsigijus butą, jame yra jau visa gyvenimui reikalinga buitinė technika, tad nusipirkti reikia tik papildomus baldus, tokius kaip sofa ar televizorius.
„Perkant butą išsirenkama orkaitė, plytelės voniai, grindys ir sienų dažų spalva iš net keleto pavyzdžių. Taip pat normalu, kad bute jau būna skalbyklė, indaplovė, praktiškai visi šviestuvai. Tereikia nusipirkti tik patogesniam gyvenimui reikalingus baldus – sofą, lovą, televizorių, stalą, kėdes ir pan.", – sako M. Radvilavičius.
Tokią, jau daugiau nei 30 metų galiojančią, praktiką Švedijoje, anot projektų vadovo, diktuoja pati šalies rinka, mat tarp butų paklausos ir pasiūlos yra gana didelis atotrūkis, o tai reiškia, kad vos pasirodžius naujiems daugiabučių ar gyvenamųjų namų projektams – jie yra iš karto nuperkami. M. Radvilavičius prideda, kad pilnai įrengdami butus projektų vystytojai kartu ne tik patenkina perkančiųjų poreikius, bet kartu ir apsidraudžia, mat kokybė Švedijoje – itin svarbus rodiklis.
Skirtingas požiūris
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigaliosiantis Statybos įstatymo pakeitimas yra grindžiamas siekiu apginti vartotojus ir sutramdyti nesąžiningus vystytojus, tačiau, kaip teigia advokatas S. Skukauskas, tikėtina, kad tikrai ne visi lietuviai norės įsigyti pagal naujus standartus įrengtus butus, mat nemažai nori butą įsirengti pagal savo individualius poreikius.
„Čia galime kelti ir tvarumo klausimą, kadangi siekiant priduoti 100 proc. baigta būstą, sumontuota įranga (rekuperatoriai, praustuvai, unitazai, šviestuvai, palangės) dažnai bus keičiama konkretaus pirkėjo poreikius atitinkančiais įrengimais. Butas bus iš naujo perplanuojamas, sena įranga utilizuojama", – sako S. Skukauskas.
Tai rodo, kad lietuviai mėgsta individualumą ir nori, kad butas būtų išskirtinis jiems, tuo tarpu Švedijoje – viskas yra priešingai. Kaip teigia „Kovenda" projektų vadovas, čia išskirtinumo nesiekia praktiškai niekas, visiems yra priimtinas ir patogus taip vadinamas „švediškas standartas".
„Mes dar vadiname tai švedišku paprastumu. Ir tokia praktika yra taikoma ne tik daugiabučiuose, bet ir, pavyzdžiui, viešbučiuose. Čia jį galima rinktis tik pagal vietą, mat kambariai praktiškai niekuo nesiskirs, nesvarbu, ar gyvensite miesto centre, ar pakraštyje", – pasakoja M. Radvilavičius.
Anot jo, lietuvių ir švedų požiūris ir dar vienu, būsto remonto klausimu. Švedijoje nepriimtina, kad specializacijos apdailos ar santechnikos srityje neturintis asmuo pats atliktų tokius darbus, tuo tarpu lietuviai labai dažnai panašių darbų imasi patys.
Siūlytų kitokias priemones
Abejones šiuo Statybos įstatymo pakeitimu reiškia ne tik kai kurios valstybės institucijos, bet ir specialistai. Kaip teigia S. Skukauskas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto įvardinti siekiai apginti vartotojus ir sutramdyti nesąžiningus vystytojus yra pagirtini, tačiau juos galima būtų pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, tobulinant projektavimo, statybos leidimų išdavimo, statybos užbaigimo procedūrų reglamentavimą, bet ne absoliučiai ribojant nuosavybės teises ir keičiant rinkos dalyvių įpročius.
„Galėtų būti mokamas vystytojo įsipareigojimą užbaigti pastatą užtikrinantis depozitas, pateikiamas vystytojo laidavimo draudimo raštas ar pastato statybos užbaigimas vykdomas etapais, koncentruojantis į reikalavimą priduoti užbaigtas pastato bendrąsias konstrukcijas ir bendro naudojimo objektus", – teigia advokatas.
Anot jo, būtų racionalu koreguoti dar neįsigaliojusias Statybos įstatymo nuostatas, panaikinant absoliučius draudimus ir numatant reikiamus saugiklius pirkėjams, taip pat mažinti apdailos ir įrengimo darbų apimtį pagal statybos techninius reglamentus.
Komentaras
2023-09-19 14:23
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad kiekvienoje įmonėje turi būti paskiriamas vienas arba daugiau, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir įmonės veiklos rizikingumą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atitinkantis teisės aktais nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, k...
2023-09-01 09:41
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, rugpjūtį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 218 būstų ir fiksuoti 28 sutarčių nutraukimai. Rugpjūtį būstų parduota 31 proc. daugiau, palyginti su liepa, kuomet parduoti 166 būstai, ir 74 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, ka...
2023-08-31 13:17
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra gyventojų įvardijama kaip viena patraukliausių, be to, yra nesudėtingai valdoma. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su būstu. Praėjusiais metais buvo atlyginta daugiau nei 22 mln. eurų būsto nuostoliams padengti, rodo „Lietuvos draudimo“ duom...
2023-08-30 09:42
Kai iš darbo vienu metu atleidžiami keli darbuotojai, neretai iškyla klausimas, ar tai neturi būti traktuojama kaip grupės darbuotojų atleidimas. Darbo teisės ekspertai sako, kad keleto darbuotojų atleidimas grupiniu atleidimu tampa, kai atitinka tris kriterijus: darbo sutartys nutraukiamos remianti...
2023-08-29 10:26
Tikriausiai kiekvienas esame matę produktų pakuočių, ant kurių puikuojasi specialūs ekologiškumą ir tvarumą patvirtinantys ženklai. Visgi, Europos komisija skelbia, kad net 53 proc. ant Europos sąjungos šalyse parduodamų produktų pakuočių ir jų reklamose skelbiamų ekologiškumo teiginių yra susiję su...
2023-08-28 09:56
Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. Tokie klausimai dominavo ...
2023-08-23 08:53
Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Apie tai plačiau pas...
2023-08-23 07:11
Dalis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų svarsto apie galimybes ir toliau likti darbovietėje, tačiau neretai kyla klausimų, ar ir toliau bus taikomos tokios pat garantijos ir ar likusieji dirbti pensinio amžiaus darbuotojai vėliau nepraras galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmo...
2023-08-22 10:04
Užuot statę nuosavą namą ar pirkę naują nekilnojamąjį turtą, dažnai žmonės susidomi galimybe atnaujinti senesnį nekilnojamąjį turtą, kuris vieniems tampa antruoju būstu atostogoms, kitiems – nuolatiniais namais. Neretai būsimiems tokių namų savininkams iššūkių kelia renovacijos suplanavimas, kurio g...
2023-08-16 13:20
Šią vasarą Europos Komisija (EK) priėmė Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS), skirtus visoms įmonėms, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Šie nauji standartai apima visus aplinkos, socialinius ir valdymo klausimus – įskaitant klimato kaitą, biol...
2023-08-16 09:08
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iškeldinimas iš nuomojamos patalpos yra kraštutinė ...
2023-08-11 06:51
Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (E...
2023-08-09 09:33
Ką tik naujai susiremontavote butą. Būtų labai nesmagu, jei dabar kaimynai iš viršaus užpiltų naujai nudažytas lubas ir sienas. Vis dėlto, nuo tokių situacijų nelabai apsisaugosite. Teismai užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Dažna priežastis – kiauri radiatoriai butuos...
2023-08-08 09:59
Didėjančios palūkanos ir neapibrėžtumas ekonomikoje pristabdė Lietuvos būsto rinką, tačiau naujų butų ir namų įsigijimo apimčių mažėjimas primena švelnų sklendimą, o ne skaudų kritimą. „Luminor“ banko klientai per pirmąjį pusmetį paėmė beveik tiek pat būsto paskolų, kaip ir pernai per tą patį laikot...
2023-08-07 09:56
Štai ir pajudėjo garsioji mokesčių reforma. Prasidėjo pirmieji svarstymai ir klausymai komitetuose. Ir jie daug ką pasakė apie šios reformos rengėjus ir stūmėjus.
2023-08-01 07:29
Architektų ir statybininkų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Egzistuoja klasikinė istorinė taisyklė, kad bet kurį projektą laiko trys banginiai: statytojas (užsakovas) – architektas (projektuotojas) – statybininkas (rangovas). Jeigu šis optimaliai dirbantis trikampis nesusiformuoja, gero rezultat...
2023-07-31 07:51
Architektūrinei idėjai įgyvendinti architekto ir statybininkų sąveika itin svarbi. Ji ryškiausiai tampa matoma realizuotame projekte. Jei iš pradžių architektas savo kūrinį derina su visuomene, savivaldybėmis, klientu, kitomis institucijomis, tai realizuojant – lieka klientas, architektas ir statybi...
2023-07-28 07:53
Įgyvendinant statybos darbus, dažnai statybos rangovo sėkmė priklauso nuo architekto ir projektuotojų padarytų sprendimų bei tiksliai, kokybiškai paruoštų darbo brėžinių. Turbūt reikia išskirti kaip atskiras veiklas: architektūrinę veiklą ir projektavimo-konstravimo veiklą.
2023-07-27 07:48
Architektas, projektuodamas savo idėją, turi įvertinti, kiek ją technologiškai realu įgyvendinti. Todėl dažnai, dar rengiant idėją konkursiniam projektui, konsultuojamasi su konstruktoriais, statybininkais – siekiama pasitiksinti, ar tai įmanoma, ar leidžia technologijos, ar tai racionalu ekonomiška...
2023-07-26 07:42
Architektūra – tai menas, apimantis daug procesų ir darantis didelį ilgalaikį poveikį visuomenei. Architektas yra panašus į kompozitorių ir dirigentą viename asmenyje. Jis vadovauja profesionalų kolektyvui, siekdamas kuo tobuliau pateikti savo kūrinį visuomenei. Statybininkai yra viena iš labai svar...