200 milijonų eurų regiono atsparumui: startuoja antrasis „BaltCap“ infrastruktūros fondas
2023-10-18 07:48
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą.

BaltCap fondo nuotr.
„BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) yra antrasis „BaltCap“ valdomas infrastruktūros fondas, jo planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė - 20 metų. BInF II sieks efektyviai prisidėti prie regiono atsparumo didinimo, jo valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos gamybą, energijos poreikio mažinimo projektus, socialinę bei transporto infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šis fondas atitinka ES tvaraus finansavimo atskleidimo reglamento 9 straipsnio reikalavimus.
Naujasis fondas tęs pasiteisinusią savo pirmtako „BaltCap Infrastructure Fund I“ strategiją, kurios tikslas – finansuoti infrastruktūros projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai ir socialiniam gerbūviui. BInF II valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo jėgainės, saulės energijos parkai, biomasės ir biodujų jėgainės. Fondas taip pat ir toliau padės vietos savivaldybėms didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir teikti bazines paslaugas, įskaitant mokyklų, viešųjų pastatų ir kitos socialinės infrastruktūros kūrimą ar atnaujinimą.
Pranešime cituojamas „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad naujuoju fondu siekiama dar labiau padidinti bendrą regiono atsparumą: „Baltijos šalyse ir Lenkijoje per ateinančius 7 metus infrastruktūros projektams stigs maždaug 250 mlrd. eurų finansavimo. Su tarptautinių institucinių investuotojų parama BInF II siekia mažinti šią spragą ir finansuoti infrastruktūros projektus, kurie didina energetinį saugumą ir prisideda prie klimato kaitos poveikio švelninimo.“
Pasak jo, dabartinė fondo investicinė komanda yra labiausiai patyrusi regione, dirbanti pagal „projektuoti-statyti-finansuoti-eksploatuoti“ formulę daugelyje infrastruktūros segmentų. Pirmojo infrastruktūros fondo investicijos leido į aplinką išleisti 450 000 tonų mažiau anglies dvideginio emisijų ir pasiekė keletą svarbių etapų.
Pirmiausia fondas prisidėjo prie švarios ir įperkamos energijos prieinamumo, plėtojant apie 200 MW galios naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų – 100 MW biomasės, 33 MW vėjo ir 60 MW saulės energijos.
Antra, išplėtota apie 19 000 m2 energiją taupančių švietimui ir bendruomenės reikmėms skirtų patalpų su 1740 naujų mokymosi vietų, leidžiančių vietos vaikams išvengti važinėjimo į tolimas mokyklas. Be to, maždaug 10 000 m2 ploto savivaldybės infrastruktūros objektuose (mokyklose, sporto bazėse ir kituose visuomeniniuose pastatuose) gerokai padidintas energinis efektyvumas.
Trečiasis fondo pasiekimas – daugiau nei 50 km ilgio kelių atkarpose įrengti daugiau nei 2700 modernių LED šviestuvų ir tokiu būdu padidėjęs gyventojų saugumas.
Pagrindinis BInF II investuotojas yra Europos investicijų fondas (EIF). Prie fondo prisidedantys investuotojai yra „Swedbank“ pensijų fondai, SEB pensijų fondai ir „Citadele Asset Management“. „Esame dėkingi savo investuotojams už patvirtintą įsipareigojimą ir labai vertiname jų pasitikėjimą mūsų komanda bei pasirinkta strategija“, – sakė S. Gustainis.
„EIF nekantrauja dar kartą suvienyti pajėgas su „BaltCap“ realizuojant jų antrojo infrastruktūros fondo, investuojančio į švarios energijos gamybą, socialinę infrastruktūrą, tvarų transportą ir skaitmenines inovacijas, projektus. „InvestEU“ programos remiamo fondo strategija atitinka Europos investicijų banko tikslus stiprinti Europos energetinį saugumą ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos“, – pažymėjo pranešime cituojama EIF vadovė Marjut Falkstedt.
„Valdydami vieną didžiausių pensijų fondų Lietuvoje mes nuolat ieškome galimybių savo klientams sukurti vertę ir užtikrinti solidžią grąžą. Tačiau tuo pat metu mums ir daugeliui mūsų klientų svarbu, kad jų lėšos būtų investuojamos tvariai, siekiant sumažinti taršą ir pažaboti su klimato kaita susijusią riziką. Štai čia mūsų investavimo tikslai ir „BaltCap Infrastructure Fund II“ strategija puikiai dera tarpusavyje. Tai, kad naujasis fondas investuos į vietos infrastruktūros projektus ir stiprins Baltijos šalių energetinį atsparumą suteikia papildomų naudų visai visuomenei“, – sakė pranešime taip pat cituojamas UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis.
Naujasis fondas tęs pasiteisinusią savo pirmtako „BaltCap Infrastructure Fund I“ strategiją, kurios tikslas – finansuoti infrastruktūros projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai ir socialiniam gerbūviui. BInF II valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo jėgainės, saulės energijos parkai, biomasės ir biodujų jėgainės. Fondas taip pat ir toliau padės vietos savivaldybėms didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir teikti bazines paslaugas, įskaitant mokyklų, viešųjų pastatų ir kitos socialinės infrastruktūros kūrimą ar atnaujinimą.
Pranešime cituojamas „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad naujuoju fondu siekiama dar labiau padidinti bendrą regiono atsparumą: „Baltijos šalyse ir Lenkijoje per ateinančius 7 metus infrastruktūros projektams stigs maždaug 250 mlrd. eurų finansavimo. Su tarptautinių institucinių investuotojų parama BInF II siekia mažinti šią spragą ir finansuoti infrastruktūros projektus, kurie didina energetinį saugumą ir prisideda prie klimato kaitos poveikio švelninimo.“
Pasak jo, dabartinė fondo investicinė komanda yra labiausiai patyrusi regione, dirbanti pagal „projektuoti-statyti-finansuoti-eksploatuoti“ formulę daugelyje infrastruktūros segmentų. Pirmojo infrastruktūros fondo investicijos leido į aplinką išleisti 450 000 tonų mažiau anglies dvideginio emisijų ir pasiekė keletą svarbių etapų.
Pirmiausia fondas prisidėjo prie švarios ir įperkamos energijos prieinamumo, plėtojant apie 200 MW galios naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų – 100 MW biomasės, 33 MW vėjo ir 60 MW saulės energijos.
Antra, išplėtota apie 19 000 m2 energiją taupančių švietimui ir bendruomenės reikmėms skirtų patalpų su 1740 naujų mokymosi vietų, leidžiančių vietos vaikams išvengti važinėjimo į tolimas mokyklas. Be to, maždaug 10 000 m2 ploto savivaldybės infrastruktūros objektuose (mokyklose, sporto bazėse ir kituose visuomeniniuose pastatuose) gerokai padidintas energinis efektyvumas.
Trečiasis fondo pasiekimas – daugiau nei 50 km ilgio kelių atkarpose įrengti daugiau nei 2700 modernių LED šviestuvų ir tokiu būdu padidėjęs gyventojų saugumas.
Pagrindinis BInF II investuotojas yra Europos investicijų fondas (EIF). Prie fondo prisidedantys investuotojai yra „Swedbank“ pensijų fondai, SEB pensijų fondai ir „Citadele Asset Management“. „Esame dėkingi savo investuotojams už patvirtintą įsipareigojimą ir labai vertiname jų pasitikėjimą mūsų komanda bei pasirinkta strategija“, – sakė S. Gustainis.
„EIF nekantrauja dar kartą suvienyti pajėgas su „BaltCap“ realizuojant jų antrojo infrastruktūros fondo, investuojančio į švarios energijos gamybą, socialinę infrastruktūrą, tvarų transportą ir skaitmenines inovacijas, projektus. „InvestEU“ programos remiamo fondo strategija atitinka Europos investicijų banko tikslus stiprinti Europos energetinį saugumą ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos“, – pažymėjo pranešime cituojama EIF vadovė Marjut Falkstedt.
„Valdydami vieną didžiausių pensijų fondų Lietuvoje mes nuolat ieškome galimybių savo klientams sukurti vertę ir užtikrinti solidžią grąžą. Tačiau tuo pat metu mums ir daugeliui mūsų klientų svarbu, kad jų lėšos būtų investuojamos tvariai, siekiant sumažinti taršą ir pažaboti su klimato kaita susijusią riziką. Štai čia mūsų investavimo tikslai ir „BaltCap Infrastructure Fund II“ strategija puikiai dera tarpusavyje. Tai, kad naujasis fondas investuos į vietos infrastruktūros projektus ir stiprins Baltijos šalių energetinį atsparumą suteikia papildomų naudų visai visuomenei“, – sakė pranešime taip pat cituojamas UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis.
Žymės Tvarumas, Finansinės priemonės, Energetinis saugumas, Renovacija / modernizavimas, Energinis efektyvumas
Infrastruktūra
2026-01-21 16:12
2026 metai Lietuvos kelių infrastruktūrai žada būti intensyvūs ir reikšmingi. Valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ skelbia sutelksianti dėmesį ten, kur eismo srautai didžiausi, o problemos – seniai kaupęsi: automagistralėse, magistraliniuose keliuose, kritinės būklės tiltuose ir region...
2026-01-21 11:23
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įsigijo naują mobilią 10 kV galios skirstyklą, kuri avarinių ar planinių darbų metu galės laikinai pakeisti transformatorių pastotę. Naudojant šią modernią įrangą, elektros tinklo rekonstrukcijos darbai sutrumpės iki 3–4 kartų. Į skirstyklą ESO investavo 450 t...
2026-01-21 10:05
Vilniuje jau trečius metus iš eilės tęsiami rekordiniai gatvių dangos atnaujinimo darbai. Žiemos pradžioje vyravusios palankios oro sąlygos leido pratęsti infrastruktūros tvarkymo sezoną – per 2025 metus ištisiniu būdu išasfaltuota net 67 km sostinės gatvių, įrengta daugiau kaip 12 km dviračių takų....
2026-01-20 15:02
2025 metai Lietuvoje pažymėti ryškiu vėjo energetikos augimu – per metus vėjo elektrinėse pagamintos elektros kiekis didėjo dviženkliu tempu ir pasiekė naują lygį. Nors sektoriaus plėtrą vis dar riboja infrastruktūriniai ir reguliaciniai iššūkiai, generacijos rezultatai aiškiai signalizuoja apie sti...
2026-01-20 10:09
Nors didėjantis saulės elektrinių skaičius Europoje stiprina energetinę nepriklausomybę, tai kartu formuoja milžinišką ateities iššūkį. VILNIUS TECH Tvarumo centro tyrėjas dr. Tadas Radavičius prognozuoja, kad iki 2050 m. žemyne susikaups daugiau nei 10 mln. tonų modulių atliekų. Kadangi moduliai ta...
2026-01-14 09:30
Tęsiantis itin žiemiškų orų ciklui, AB „Kelių priežiūra“ dalijasi pastarųjų dviejų savaičių žiemos darbų statistika. Šiuo laikotarpiu valstybinės reikšmės keliuose buvo dirbama padidintu pajėgumu, reaguojant į sniegą, pūgas ir sparčiai kintančias eismo sąlygas visoje šalies teritorijoje.
2026-01-12 11:01
Jungtinėje Karalystėje pradedamas naujas nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Vastint UK“ vystomo kvartalo „Sugar House Island“ etapas. Rytų Londone, Stratfordo rajone, esančiame objekte inžinerinių sistemų projektavimo ir diegimo darbus vykdys „Civinity Engineering“. Tai tęstinis projektas 10,5 h...
2026-01-12 07:43
Lietuvos kariuomenė didėja ir sunkėja – įsigyjami šarvuočius, tankus, artileriją. Siekiant laiku iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją ir priimant daugiau sąjungininkų, būtinas poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.
2026-01-10 09:14
Dėl buvusio ir besitęsiančio snigimo, stipraus vėjo bei pustymo visoje Lietuvoje susidarė itin sudėtingos eismo sąlygos. Valstybinės reikšmės intensyvaus eismo ir rajoniniai keliai daugelyje vietų yra provėžoti, vietomis padengti sniego sluoksniu. Mažesnio intensyvumo ir žvyruoti keliai dažniausiai ...
2026-01-08 14:44
Nuo š. m. sausio 1 d. juridiniams elektros energijos vartotojams, įskaitant gaminančius vartotojus, energijos kaupimo įrenginių naudotojus bei gamintojus, sudaromos sąlygos paprasčiau ir be papildomų mokesčių atsisakyti perteklinės leistinos naudoti ar generuoti galios. Šie Energetikos ministerijos ...
2026-01-08 13:57
2026 m. sausį Lietuva išlaikė mažiausias centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kainas Baltijos šalyse, nors būtent sausio–vasario mėnesiais istoriškai fiksuojamos didžiausios šilumos kainos, praneša LEA (Lietuvos energetikos agentūra). Šalies vidutinė šilumos kaina siekė 7,97 ct/kWh (be PVM). L...
2026-01-08 08:06
AB „Panevėžio energija“ nuosekliai modernizuoja šilumos ūkį bei plėtoja atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos ir elektros gamybai. Dar šiais metais Bendrovė pradės įgyvendinti ambicingiausią energetikos projektą regione – kogeneracinio bloko (elektrinės), naudojančio atsinaujinančiu...
2025-12-31 12:23
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti Valstybinis kelių fondas, kuris užtikrins stabilų finansavimą svarbiausiems kelių infrastruktūros projektams. Fondo finansavimas pirmaisiais metais sieks 178,8 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių kapitaliniam ir paprastajam...
2025-12-30 12:52
Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įgyvendinanti projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, pasirašė 60 ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutarčių, kurių bendra vertė siekia 20 mln. Eur (su PVM). Darbus atliks UAB „Enersense“ ir UAB „Connecto Lietuva“.
2025-12-29 13:46
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) planuoja skirti 20 mln. eurų Modernizavimo fondo investicijų pirmojo Lietuvoje Žaliojo pramonės parko infrastruktūrai vystyti. Šios investicijos padės Lietuvai tapti žaliosios pramonės inovacijų lydere regione, sustiprins pramonės įmonių atsparumą ir užtik...
2025-12-22 15:32
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) baigė vertinti įmonių paraiškas didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Itin didelio rinkos dalyvių susidomėjimo sulaukęs, Energetikos ministerijos inicijuotas kvietimas uždarytas spalio pabaigoje. Įvertinus paraiškas paaiškėjo, kad ...
2025-12-19 09:44
„Via Lietuva“ informuoja, kad baigti žiedinės sankryžos, esančios magistraliniame kelyje A13 Klaipėda-Liepoja (ties 30,2 km) įrengimo darbai. Ši, dabar jau buvusi keturšalė, dar vadinama Darbėnų sankryža, buvo viena avaringiausių pajūrio regione. Projektas – sankryžos projektavimas ir įrengimas – ...
Klaipėdoje prasideda naujos jungties su LEZ darbai: dviračiu keliauti į pramoninį rajoną bus saugiau
2025-12-19 09:24
Klaipėdos miesto savivaldybė tęsia pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtros bei atnaujinimo projektus, kuriais siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį susisiekimą mieste. Šiuo metu pradedami pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo darbai Vilniaus plento atkarpoje – nuo prekybos centro „Bangini...
2025-12-17 09:24
Aplinkos projektų valdymo agentūra informuoja, kad nuo 2025 m. gruodžio 16 d. stabdomi devyni kvietimai, skirti viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui ir plėtrai šalia TEN-T tinklui priklausančių valstybinės reikšmės kelių.
2025-12-16 09:47
Didėjantis dėmesys vietiniams energijos šaltiniams, efektyvumui ir sistemų atsparumui skatina ieškoti sprendimų, kurie leistų tvariai modernizuoti miestų infrastruktūrą. Vienas iš tokių sprendimų – atliekinės šilumos iš nuotekų panaudojimas centralizuotam šilumos tiekimui.






















































| www.julija.eu