200 milijonų eurų regiono atsparumui: startuoja antrasis „BaltCap“ infrastruktūros fondas
2023-10-18 07:48
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą.

BaltCap fondo nuotr.
„BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) yra antrasis „BaltCap“ valdomas infrastruktūros fondas, jo planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė - 20 metų. BInF II sieks efektyviai prisidėti prie regiono atsparumo didinimo, jo valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos gamybą, energijos poreikio mažinimo projektus, socialinę bei transporto infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šis fondas atitinka ES tvaraus finansavimo atskleidimo reglamento 9 straipsnio reikalavimus.
Naujasis fondas tęs pasiteisinusią savo pirmtako „BaltCap Infrastructure Fund I“ strategiją, kurios tikslas – finansuoti infrastruktūros projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai ir socialiniam gerbūviui. BInF II valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo jėgainės, saulės energijos parkai, biomasės ir biodujų jėgainės. Fondas taip pat ir toliau padės vietos savivaldybėms didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir teikti bazines paslaugas, įskaitant mokyklų, viešųjų pastatų ir kitos socialinės infrastruktūros kūrimą ar atnaujinimą.
Pranešime cituojamas „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad naujuoju fondu siekiama dar labiau padidinti bendrą regiono atsparumą: „Baltijos šalyse ir Lenkijoje per ateinančius 7 metus infrastruktūros projektams stigs maždaug 250 mlrd. eurų finansavimo. Su tarptautinių institucinių investuotojų parama BInF II siekia mažinti šią spragą ir finansuoti infrastruktūros projektus, kurie didina energetinį saugumą ir prisideda prie klimato kaitos poveikio švelninimo.“
Pasak jo, dabartinė fondo investicinė komanda yra labiausiai patyrusi regione, dirbanti pagal „projektuoti-statyti-finansuoti-eksploatuoti“ formulę daugelyje infrastruktūros segmentų. Pirmojo infrastruktūros fondo investicijos leido į aplinką išleisti 450 000 tonų mažiau anglies dvideginio emisijų ir pasiekė keletą svarbių etapų.
Pirmiausia fondas prisidėjo prie švarios ir įperkamos energijos prieinamumo, plėtojant apie 200 MW galios naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų – 100 MW biomasės, 33 MW vėjo ir 60 MW saulės energijos.
Antra, išplėtota apie 19 000 m2 energiją taupančių švietimui ir bendruomenės reikmėms skirtų patalpų su 1740 naujų mokymosi vietų, leidžiančių vietos vaikams išvengti važinėjimo į tolimas mokyklas. Be to, maždaug 10 000 m2 ploto savivaldybės infrastruktūros objektuose (mokyklose, sporto bazėse ir kituose visuomeniniuose pastatuose) gerokai padidintas energinis efektyvumas.
Trečiasis fondo pasiekimas – daugiau nei 50 km ilgio kelių atkarpose įrengti daugiau nei 2700 modernių LED šviestuvų ir tokiu būdu padidėjęs gyventojų saugumas.
Pagrindinis BInF II investuotojas yra Europos investicijų fondas (EIF). Prie fondo prisidedantys investuotojai yra „Swedbank“ pensijų fondai, SEB pensijų fondai ir „Citadele Asset Management“. „Esame dėkingi savo investuotojams už patvirtintą įsipareigojimą ir labai vertiname jų pasitikėjimą mūsų komanda bei pasirinkta strategija“, – sakė S. Gustainis.
„EIF nekantrauja dar kartą suvienyti pajėgas su „BaltCap“ realizuojant jų antrojo infrastruktūros fondo, investuojančio į švarios energijos gamybą, socialinę infrastruktūrą, tvarų transportą ir skaitmenines inovacijas, projektus. „InvestEU“ programos remiamo fondo strategija atitinka Europos investicijų banko tikslus stiprinti Europos energetinį saugumą ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos“, – pažymėjo pranešime cituojama EIF vadovė Marjut Falkstedt.
„Valdydami vieną didžiausių pensijų fondų Lietuvoje mes nuolat ieškome galimybių savo klientams sukurti vertę ir užtikrinti solidžią grąžą. Tačiau tuo pat metu mums ir daugeliui mūsų klientų svarbu, kad jų lėšos būtų investuojamos tvariai, siekiant sumažinti taršą ir pažaboti su klimato kaita susijusią riziką. Štai čia mūsų investavimo tikslai ir „BaltCap Infrastructure Fund II“ strategija puikiai dera tarpusavyje. Tai, kad naujasis fondas investuos į vietos infrastruktūros projektus ir stiprins Baltijos šalių energetinį atsparumą suteikia papildomų naudų visai visuomenei“, – sakė pranešime taip pat cituojamas UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis.
Naujasis fondas tęs pasiteisinusią savo pirmtako „BaltCap Infrastructure Fund I“ strategiją, kurios tikslas – finansuoti infrastruktūros projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai ir socialiniam gerbūviui. BInF II valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo jėgainės, saulės energijos parkai, biomasės ir biodujų jėgainės. Fondas taip pat ir toliau padės vietos savivaldybėms didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir teikti bazines paslaugas, įskaitant mokyklų, viešųjų pastatų ir kitos socialinės infrastruktūros kūrimą ar atnaujinimą.
Pranešime cituojamas „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad naujuoju fondu siekiama dar labiau padidinti bendrą regiono atsparumą: „Baltijos šalyse ir Lenkijoje per ateinančius 7 metus infrastruktūros projektams stigs maždaug 250 mlrd. eurų finansavimo. Su tarptautinių institucinių investuotojų parama BInF II siekia mažinti šią spragą ir finansuoti infrastruktūros projektus, kurie didina energetinį saugumą ir prisideda prie klimato kaitos poveikio švelninimo.“
Pasak jo, dabartinė fondo investicinė komanda yra labiausiai patyrusi regione, dirbanti pagal „projektuoti-statyti-finansuoti-eksploatuoti“ formulę daugelyje infrastruktūros segmentų. Pirmojo infrastruktūros fondo investicijos leido į aplinką išleisti 450 000 tonų mažiau anglies dvideginio emisijų ir pasiekė keletą svarbių etapų.
Pirmiausia fondas prisidėjo prie švarios ir įperkamos energijos prieinamumo, plėtojant apie 200 MW galios naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų – 100 MW biomasės, 33 MW vėjo ir 60 MW saulės energijos.
Antra, išplėtota apie 19 000 m2 energiją taupančių švietimui ir bendruomenės reikmėms skirtų patalpų su 1740 naujų mokymosi vietų, leidžiančių vietos vaikams išvengti važinėjimo į tolimas mokyklas. Be to, maždaug 10 000 m2 ploto savivaldybės infrastruktūros objektuose (mokyklose, sporto bazėse ir kituose visuomeniniuose pastatuose) gerokai padidintas energinis efektyvumas.
Trečiasis fondo pasiekimas – daugiau nei 50 km ilgio kelių atkarpose įrengti daugiau nei 2700 modernių LED šviestuvų ir tokiu būdu padidėjęs gyventojų saugumas.
Pagrindinis BInF II investuotojas yra Europos investicijų fondas (EIF). Prie fondo prisidedantys investuotojai yra „Swedbank“ pensijų fondai, SEB pensijų fondai ir „Citadele Asset Management“. „Esame dėkingi savo investuotojams už patvirtintą įsipareigojimą ir labai vertiname jų pasitikėjimą mūsų komanda bei pasirinkta strategija“, – sakė S. Gustainis.
„EIF nekantrauja dar kartą suvienyti pajėgas su „BaltCap“ realizuojant jų antrojo infrastruktūros fondo, investuojančio į švarios energijos gamybą, socialinę infrastruktūrą, tvarų transportą ir skaitmenines inovacijas, projektus. „InvestEU“ programos remiamo fondo strategija atitinka Europos investicijų banko tikslus stiprinti Europos energetinį saugumą ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos“, – pažymėjo pranešime cituojama EIF vadovė Marjut Falkstedt.
„Valdydami vieną didžiausių pensijų fondų Lietuvoje mes nuolat ieškome galimybių savo klientams sukurti vertę ir užtikrinti solidžią grąžą. Tačiau tuo pat metu mums ir daugeliui mūsų klientų svarbu, kad jų lėšos būtų investuojamos tvariai, siekiant sumažinti taršą ir pažaboti su klimato kaita susijusią riziką. Štai čia mūsų investavimo tikslai ir „BaltCap Infrastructure Fund II“ strategija puikiai dera tarpusavyje. Tai, kad naujasis fondas investuos į vietos infrastruktūros projektus ir stiprins Baltijos šalių energetinį atsparumą suteikia papildomų naudų visai visuomenei“, – sakė pranešime taip pat cituojamas UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis.
Žymės Tvarumas, Finansinės priemonės, Energetinis saugumas, Renovacija / modernizavimas, Energinis efektyvumas
Infrastruktūra
2026-05-15 08:50
Ties Ašigalio gatve Kaune statomas naujas viadukas per A1 magistralę pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų – atlikti statinio apkrovų ir dinaminiai bandymai. Specialistai konstrukcijų patikrai pasitelkė šešis sunkvežimius, kurių bendras svoris viršijo 200 tonų. Naująjį transporto mazgą planuojama...
2026-05-15 08:14
Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjęs veikti beveik 30 MW galios vėjo parkas tampa ne tik reikšmingu atsinaujinančios energetikos projektu Lietuvoje, bet ir pavyzdžiu, kaip energetikos sektoriuje vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeniniai valdymo sprendimai. Projekte įdiegta lietuvių technolo...
2026-05-13 11:02
Lietuva, plėtodama strateginį „Rail Baltica“ projektą, analizuoja Ispanijos geležinkelių infrastruktūros modelį ir kintamos vėžės technologinius sprendimus. Susisiekimo ministerijos bei LTG grupės delegacija Madride susitiko su geležinkelių infrastruktūros valdytoju „Adif“, traukinių gamybos bendrov...
2026-05-13 10:55
Seimui priėmus specialųjį įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įsteigimo, nuo gegužės pradžios oficialiai pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Turto savininkams jau siunčiami registruoti pranešimai, o Krašto apsaugos ministerija žada, ka...
2026-05-12 15:32
Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai. Naujoji infrastruktūra sustiprins šalies pasirengimą ekstremalioms situacijoms, užtikrins operatyvesn...
2026-05-08 11:12
Pasibaigus dvejų metų gaminančių vartotojų apskaitos laikotarpiui paaiškėjo, kad dešimtys tūkstančių gyventojų ir verslų pagamino daugiau elektros energijos, nei realiai suvartojo. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, nepanaudotos energijos perteklių sukaupė apie 99 tūkst. gaminančių v...
2026-05-07 11:12
Vilnius nuosekliai modernizuoja pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, o šiemet pokyčiai ypač ryškūs palei Neries upę. Atnaujinami ir naujai projektuojami takai leis patogiau pasiekti rekreacines zonas, paplūdimius bei miesto centrą, o taip pat sumažins konfliktus tarp pėsčiųjų ir dviratininkų. Jau da...
2026-05-06 14:25
Lietuvos elektros perdavimo sistemos tinklui prijungtas Anykščiuose įrengtas Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ baterijų parkas (BESS). Naujojo objekto galia siekia 25 MW, o talpa – 65 MWh. Tai pirmasis bendrovės energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse ir vienas pir...
2026-05-06 09:22
Lietuvoje atnaujintas kelių techninis reglamentas atveria naujas galimybes sparčiau įgyvendinti valstybei svarbius infrastruktūros projektus. Nuo šiol tam tikrais atvejais inžinerinius tinklus leidžiama tiesti arčiau kelių ar net kelio juostoje – sprendimas, kuris jau taikomas viename prioritetinių ...
2026-05-05 14:36
Vilnius stiprina atsparumą ekstremalioms liūtims – miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrai modernizuoti skiriamos dešimčių milijonų eurų investicijos. UAB „Grinda“ šiemet į tinklų statybą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra suma pasieks 46 mln. eurų. Tikimasi, kad šie sprendimai reikšmi...
2026-05-04 07:14
Po sudėtingos žiemos Lietuvos keliuose atsivėrusios išdaužos šiemet tvarkomos intensyviau nei įprastai. AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad valstybinės reikšmės keliuose jau sutvarkyta daugiau kaip 55 000 kv. m dangos pažeidimų – tai prilygsta maždaug aštuonioms standartinėms futbolo aikštėms. Darbai ...
2026-04-30 13:39
Vilniuje įsibėgėja susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai šalia Daugiafunkcio komplekso, todėl nuo gegužės 4 dienos vairuotojų laukia reikšmingi eismo pokyčiai Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazge. Ribojimai bus įvedami etapais ir kai kurie jų galios iki pat metų pabaigos. Miesto gyventoj...
2026-04-28 14:27
Kaune įsibėgėja vieno svarbiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų statybos – greta Neries kylantis Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu per upę Lietuvoje. 302 metrų ilgio jungtis pagerins susisiekimą tarp Senamiesčio ir sparčiai augančios Vilijampolės, o jos perdangai...
2026-04-24 10:39
Finansų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija inicijuoja ilgalaikę programą, kuri viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu sieks iš esmės atnaujinti valstybinės reikšmės kelių tinklą. Projekte numatomas aktyvus tarptautinių finansų institucijų – Europos investicijų banko (EIB), ...
2026-04-23 07:14
Širvintų rajono savivaldybė oficialiai išdavė statybos leidimą strategiškai svarbiam energetikos projektui – Jauniūnų dujų kompresorių stoties modernizavimui ir plėtrai. Projektą įgyvendina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su energetikos infrastruktūros projektų plėtro...
2026-04-23 06:44
Vyriausybė patvirtino strateginį sprendimą dėl europinės vėžės geležinkelio plėtros – patvirtintas „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas. Kartu nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras Kauno ir Jonavos rajonuose. Tai reikšmingas postūmis vienam svarbiausių infr...
2026-04-20 13:53
Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime, oficialiai pradėjo veikti didžiausias šiuo metu Lietuvoje privatus elektros energijos kaupiklių parkas „Aruno BESS“. Daugiau kaip 40 mln. eurų vertės projektui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 5,7 mln. eurų subsidiją. Šis projektas laikomas reikšmingu...
2026-04-15 10:14
Vilniuje tęsiamas vienas ryškiausių viešųjų erdvių projektų – pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Tvarkoma bus kairioji Neries krantinė tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Statybą leidžiantis dokumentas jau išduotas, o darbus planuoja...
2026-04-09 13:56
Įsibėgėjant gatvių tvarkymo sezonui, Kaune startuoja vienas didesnių infrastruktūros projektų – pradedamas kapitalinis Šilainių plento remontas. Nuo balandžio 13 dienos uždaroma beveik kilometro ilgio atkarpa tarp Baltų prospekto ir Alytaus gatvės, o eismo ribojimai paveiks tiek vairuotojus, tiek vi...
2026-04-09 11:20
Lietuva imasi spręsti vieną didžiausių investicinės aplinkos problemų – elektros tinklų pajėgumų trūkumą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskirstys 16,6 mln. eurų savivaldybėms, siekdama užtikrinti spartesnę infrastruktūros plėtrą ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo investicijoms.


































































| www.julija.eu