200 milijonų eurų regiono atsparumui: startuoja antrasis „BaltCap“ infrastruktūros fondas
2023-10-18 07:48
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ užbaigė pirmąjį naujo infrastruktūros fondo investicijoms skirto kapitalo formavimo etapą.

BaltCap fondo nuotr.
„BaltCap Infrastructure Fund II“ (BInF II) yra antrasis „BaltCap“ valdomas infrastruktūros fondas, jo planuojamas dydis 200 mln. eurų, o trukmė - 20 metų. BInF II sieks efektyviai prisidėti prie regiono atsparumo didinimo, jo valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos gamybą, energijos poreikio mažinimo projektus, socialinę bei transporto infrastruktūrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Šis fondas atitinka ES tvaraus finansavimo atskleidimo reglamento 9 straipsnio reikalavimus.
Naujasis fondas tęs pasiteisinusią savo pirmtako „BaltCap Infrastructure Fund I“ strategiją, kurios tikslas – finansuoti infrastruktūros projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai ir socialiniam gerbūviui. BInF II valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo jėgainės, saulės energijos parkai, biomasės ir biodujų jėgainės. Fondas taip pat ir toliau padės vietos savivaldybėms didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir teikti bazines paslaugas, įskaitant mokyklų, viešųjų pastatų ir kitos socialinės infrastruktūros kūrimą ar atnaujinimą.
Pranešime cituojamas „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad naujuoju fondu siekiama dar labiau padidinti bendrą regiono atsparumą: „Baltijos šalyse ir Lenkijoje per ateinančius 7 metus infrastruktūros projektams stigs maždaug 250 mlrd. eurų finansavimo. Su tarptautinių institucinių investuotojų parama BInF II siekia mažinti šią spragą ir finansuoti infrastruktūros projektus, kurie didina energetinį saugumą ir prisideda prie klimato kaitos poveikio švelninimo.“
Pasak jo, dabartinė fondo investicinė komanda yra labiausiai patyrusi regione, dirbanti pagal „projektuoti-statyti-finansuoti-eksploatuoti“ formulę daugelyje infrastruktūros segmentų. Pirmojo infrastruktūros fondo investicijos leido į aplinką išleisti 450 000 tonų mažiau anglies dvideginio emisijų ir pasiekė keletą svarbių etapų.
Pirmiausia fondas prisidėjo prie švarios ir įperkamos energijos prieinamumo, plėtojant apie 200 MW galios naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų – 100 MW biomasės, 33 MW vėjo ir 60 MW saulės energijos.
Antra, išplėtota apie 19 000 m2 energiją taupančių švietimui ir bendruomenės reikmėms skirtų patalpų su 1740 naujų mokymosi vietų, leidžiančių vietos vaikams išvengti važinėjimo į tolimas mokyklas. Be to, maždaug 10 000 m2 ploto savivaldybės infrastruktūros objektuose (mokyklose, sporto bazėse ir kituose visuomeniniuose pastatuose) gerokai padidintas energinis efektyvumas.
Trečiasis fondo pasiekimas – daugiau nei 50 km ilgio kelių atkarpose įrengti daugiau nei 2700 modernių LED šviestuvų ir tokiu būdu padidėjęs gyventojų saugumas.
Pagrindinis BInF II investuotojas yra Europos investicijų fondas (EIF). Prie fondo prisidedantys investuotojai yra „Swedbank“ pensijų fondai, SEB pensijų fondai ir „Citadele Asset Management“. „Esame dėkingi savo investuotojams už patvirtintą įsipareigojimą ir labai vertiname jų pasitikėjimą mūsų komanda bei pasirinkta strategija“, – sakė S. Gustainis.
„EIF nekantrauja dar kartą suvienyti pajėgas su „BaltCap“ realizuojant jų antrojo infrastruktūros fondo, investuojančio į švarios energijos gamybą, socialinę infrastruktūrą, tvarų transportą ir skaitmenines inovacijas, projektus. „InvestEU“ programos remiamo fondo strategija atitinka Europos investicijų banko tikslus stiprinti Europos energetinį saugumą ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos“, – pažymėjo pranešime cituojama EIF vadovė Marjut Falkstedt.
„Valdydami vieną didžiausių pensijų fondų Lietuvoje mes nuolat ieškome galimybių savo klientams sukurti vertę ir užtikrinti solidžią grąžą. Tačiau tuo pat metu mums ir daugeliui mūsų klientų svarbu, kad jų lėšos būtų investuojamos tvariai, siekiant sumažinti taršą ir pažaboti su klimato kaita susijusią riziką. Štai čia mūsų investavimo tikslai ir „BaltCap Infrastructure Fund II“ strategija puikiai dera tarpusavyje. Tai, kad naujasis fondas investuos į vietos infrastruktūros projektus ir stiprins Baltijos šalių energetinį atsparumą suteikia papildomų naudų visai visuomenei“, – sakė pranešime taip pat cituojamas UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis.
Naujasis fondas tęs pasiteisinusią savo pirmtako „BaltCap Infrastructure Fund I“ strategiją, kurios tikslas – finansuoti infrastruktūros projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai ir socialiniam gerbūviui. BInF II valdytojai daugiausia dėmesio skirs investicijoms į atsinaujinančios energijos projektus, tokius kaip vėjo jėgainės, saulės energijos parkai, biomasės ir biodujų jėgainės. Fondas taip pat ir toliau padės vietos savivaldybėms didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir teikti bazines paslaugas, įskaitant mokyklų, viešųjų pastatų ir kitos socialinės infrastruktūros kūrimą ar atnaujinimą.
Pranešime cituojamas „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, kad naujuoju fondu siekiama dar labiau padidinti bendrą regiono atsparumą: „Baltijos šalyse ir Lenkijoje per ateinančius 7 metus infrastruktūros projektams stigs maždaug 250 mlrd. eurų finansavimo. Su tarptautinių institucinių investuotojų parama BInF II siekia mažinti šią spragą ir finansuoti infrastruktūros projektus, kurie didina energetinį saugumą ir prisideda prie klimato kaitos poveikio švelninimo.“
Pasak jo, dabartinė fondo investicinė komanda yra labiausiai patyrusi regione, dirbanti pagal „projektuoti-statyti-finansuoti-eksploatuoti“ formulę daugelyje infrastruktūros segmentų. Pirmojo infrastruktūros fondo investicijos leido į aplinką išleisti 450 000 tonų mažiau anglies dvideginio emisijų ir pasiekė keletą svarbių etapų.
Pirmiausia fondas prisidėjo prie švarios ir įperkamos energijos prieinamumo, plėtojant apie 200 MW galios naujų atsinaujinančios energijos pajėgumų – 100 MW biomasės, 33 MW vėjo ir 60 MW saulės energijos.
Antra, išplėtota apie 19 000 m2 energiją taupančių švietimui ir bendruomenės reikmėms skirtų patalpų su 1740 naujų mokymosi vietų, leidžiančių vietos vaikams išvengti važinėjimo į tolimas mokyklas. Be to, maždaug 10 000 m2 ploto savivaldybės infrastruktūros objektuose (mokyklose, sporto bazėse ir kituose visuomeniniuose pastatuose) gerokai padidintas energinis efektyvumas.
Trečiasis fondo pasiekimas – daugiau nei 50 km ilgio kelių atkarpose įrengti daugiau nei 2700 modernių LED šviestuvų ir tokiu būdu padidėjęs gyventojų saugumas.
Pagrindinis BInF II investuotojas yra Europos investicijų fondas (EIF). Prie fondo prisidedantys investuotojai yra „Swedbank“ pensijų fondai, SEB pensijų fondai ir „Citadele Asset Management“. „Esame dėkingi savo investuotojams už patvirtintą įsipareigojimą ir labai vertiname jų pasitikėjimą mūsų komanda bei pasirinkta strategija“, – sakė S. Gustainis.
„EIF nekantrauja dar kartą suvienyti pajėgas su „BaltCap“ realizuojant jų antrojo infrastruktūros fondo, investuojančio į švarios energijos gamybą, socialinę infrastruktūrą, tvarų transportą ir skaitmenines inovacijas, projektus. „InvestEU“ programos remiamo fondo strategija atitinka Europos investicijų banko tikslus stiprinti Europos energetinį saugumą ir spartinti perėjimą prie žaliosios energijos“, – pažymėjo pranešime cituojama EIF vadovė Marjut Falkstedt.
„Valdydami vieną didžiausių pensijų fondų Lietuvoje mes nuolat ieškome galimybių savo klientams sukurti vertę ir užtikrinti solidžią grąžą. Tačiau tuo pat metu mums ir daugeliui mūsų klientų svarbu, kad jų lėšos būtų investuojamos tvariai, siekiant sumažinti taršą ir pažaboti su klimato kaita susijusią riziką. Štai čia mūsų investavimo tikslai ir „BaltCap Infrastructure Fund II“ strategija puikiai dera tarpusavyje. Tai, kad naujasis fondas investuos į vietos infrastruktūros projektus ir stiprins Baltijos šalių energetinį atsparumą suteikia papildomų naudų visai visuomenei“, – sakė pranešime taip pat cituojamas UAB „Swedbank Investicijų Valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis.
Žymės Tvarumas, Finansinės priemonės, Energetinis saugumas, Renovacija / modernizavimas, Energinis efektyvumas
Infrastruktūra
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
2026-09-16 13:41
Daugiau kaip 33,8 mln. eurų ir 55 kilometrai – tokio masto pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros darbai šiemet vyksta skirtinguose Lietuvos regionuose. Vieni takai jau baigiami, kiti dar tik tiesiami, o dalis projektų persikels į 2027-uosius.
2026-09-16 13:21
„Teltonikos“ technologijų parko plėtrai Lietuvoje uždegtas žalias šviesoforo signalas – „Litgrid“ Kuprioniškėse užbaigė naujos transformatorių pastotės statybą ir elektros tiekimą pradėjo beveik metais anksčiau, nei buvo planuota. Naujoji infrastruktūra sudarys sąlygas „Teltonika High-Tech Hill“ užs...
2026-09-16 09:57
Klaipėdos uostas gauna 100 mln. eurų finansinį postūmį – tokio dydžio paskolą jam skyrė Europos investicijų bankas (EIB). Milijonai bus nukreipti ne vien į uosto konkurencingumą: dalis investicijų teks žaliajai energetikai ir infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama ir sąjungininkų kariniams laivam...
2026-09-15 08:13
Šventosios jūrų uosto atkūrimo projektas perėjo į realių statybų etapą – rugsėjo 11-ąją pradėti pagrindinių uosto hidrotechninių statinių darbai. Į jūrą bus pastatyti du išoriniai molai, kurių bendras ilgis sieks 1,05 km, o kartu bus įrengiamos krantinės, promenada, gilinama akvatorija ir įplaukos k...
2026-09-10 07:35
Rugpjūčio 22-osios audra tapo ne tik dideliu išbandymu elektros skirstymo tinklui, bet ir priežastimi iš naujo kelti klausimą, ar jo atsparumas stiprinamas pakankamai sparčiai. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete parlamentinės kontrolės metu daugiausia dėmesio skirta investicijoms į ESO ti...
2026-09-03 14:17
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino 65,9 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investicijas, kuriomis 729 objektuose numatoma elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Investicijomis siekiama mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir didinti skirsto...
2026-09-02 15:25
Ankstinami 10 kV elektros oro linijų keitimo požeminiais kabeliais darbai strategiškai svarbiuose Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko regionuose. Iki 2027 m. pabaigos planuojama užbaigti visus darbus, kurie anksčiau buvo numatyti vykdyti iki 2028-ųjų. Sprendimas priimtas kaip dalis Vyriausybės naudų paket...
2026-09-02 13:39
Pastarųjų savaičių audros dar kartą išryškino elektros infrastruktūros atsparumo svarbą, tačiau verslui aktuali ir kita problema – nepakankamas elektros tinklų pralaidumas bei ilgi prijungimo procesai.
2026-08-31 13:32
„Rail Baltica“ ruožo Panevėžio rajone statybos atsidūrė ties svarbiu sprendimo tašku – 126,9 mln. Eur vertės rangos sutartį sudariusios „LTG Infra“ ir HISK dalyvauja mediacijos procese.
2026-08-25 16:04
Kaune statomas 417 metrų ilgio Santakos tiltas pasiekė svarbų etapą – 6,5 tūkst. tonų sverianti plieninė perdanga sujungė abu Nemuno krantus. Rangovai pagrindinius darbus ir eismą naujuoju tiltu planuoja atverti iki metų pabaigos.






































































| www.julija.eu