Kaip pažymi pakeitimų iniciatoriai, toks plotas buvo nustatytas nuo Kauno LEZ teritorijos įsteigimo 1996 m., tačiau vėliau buvo sumažintas iki 534 ha. „Esamas 534 ha teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos, todėl reikalinga inicijuoti paties pirminio LEZ teritorijos ploto atkūrimo klausimą. Tai reiškia, kad Kauno LEZ turi būti sudaromos sąlygos išsinuomoti iš valstybės 1054 hektarų teritoriją, kaip ir buvo numatyta 1996 m. spalio 22 d. Kauno LEZ įstatyme“, − Seimo posėdyje yra sakiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šiuo metu Kauno rajone įkurtoje industrinėje teritorijoje su gerai išvystyta infrastruktūra veikia 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai. „Iš Kauno LEZ įstatymu nustatytos 534 ha Kauno LEZ teritorijos atėmus investuotojams jau subnuomotą 179 ha žemės plotą ir 258 ha naujiems potencialiems investuotojams nepanaudojamą teritoriją (70 ha infrastruktūros koridoriai, 50 ha buvusi raketinė bazė su likusiomis plieno betono konstrukcijomis, 30 ha durpinga pelkė, 26 ha aukšto slėgio dujotiekio apribojimai, 7 ha oro uosto radaro sanitarinė apsaugos zona, 75 ha Kruonio HAE teritorijos ribose rezervuoti duomenų centrų veiklai vykdyti), todėl valdymo bendrovė naujiems klientams gali pasiūlyti tik 97 ha teritoriją“, − rašoma dokumento aiškinamajame rašte.

Pasak projekto rengėjų, pristatyti pakeitimai pagerintų investicinę aplinką Kauno regione, padidintų užsienio ir Lietuvos investicijų pritraukimą į Kauno LEZ teritoriją, leistų sukurti naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad nuo 2025 iki 2039 metų, pritraukus naujų investicijų projektų, valstybės biudžetas būtų papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių.

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3256(2) balsavo 114 Seimo narių, prieš buvo 1, susilaikė 9 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.